[go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

Sudanas

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie valstybę. Apie geografinį regioną skaitykite straipsnyje Sudanas (regionas).
Sudano Respublika
  • arab. جمهورية السودان
  • Jumhūrīyat al-Sūdān
  • angl. Republic of the Sudan
Sudano vėliava Sudano herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Mes Dievo kariai, Tėvynės kariai“

Sudanas žemėlapyje
Valstybinė kalba Arabų, anglų
Sostinė Chartumas
Didžiausias miestas Omdurmanas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Viceprezidentas
  
Abdel Fattah al-Burhan
Mohamed Hamdan Dagalo
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
1 886 068 km2 (16)
6 %
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis 		 
44 909 353 (33)
21,3 žm./km2 (157)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2021
177,678 mlrd. $ (80)
4 232 $ (184)
Valiuta Sudano svaras
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC +3
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
 nuo Jungtinės Karalystės
1956 m. sausio 1 d.
Interneto kodas .sd
Šalies tel. kodas +249

Sudanas (arab. السودان = as-Sūdān), oficialiai Sudano Respublika (arab. جمهورية السودان = Jumhūriyyat as-Sūdān, angl. Republic of the Sudan) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Šiaurėje ribojasi su Egiptu, rytuose – su Eritrėja ir Etiopija, pietuose – su Pietų Sudanu, pietvakariuose – su Centrinės Afrikos Respublika, vakaruose – su Čadu, šiaurės vakaruose – su Libija. Šiaurės rytuose Sudanas prieina prie Raudonosios jūros. Šalies sostinė yra Chartumas, o didžiausias miestas – Omdurmanas. Trečia pagal plotą tarp Arabų Lygos narių.

Sudanui tapus nepriklausoma valstybe Gafaro Nimeirio režimas įvedė islamistų valdymą.[1] Tai gerokai padidino atotrūkį tarp musulmoniškos šiaurės, kur buvo įsikūrusi valdžia, ir animistų bei krikščionių pietuose. Kalbiniai, religiniai ir politinės galios skirtumai išvirto į pilietinį karą tarp vyriausybės pajėgų, kurioms įtakingiausias buvo Nacionalinis islamo frontas (NIF), ir pietų sukilėlių, kurių įtakingiausia frakcija buvo Sudano liaudies išlaisvinimo armija (SLIA), kuri galiausiai 2011 m. iškovojo nepriklausomybę.[2] Šalyje 1989–2019 m. buvo įsitvirtinusi karinė diktatūra, vadovaujama Omaro al-Baširo, liūdnai pagarsėjusi žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant kankinimus ir mažumų persekiojimą, tariamą pasaulinio terorizmo rėmimą ir etninį genocidą Darfūre 2003-2020 m. Laikoma, kad režimo aukų skaičius svyruoja nuo 300 000 iki 400 000 žmonių. 2018 m. šalyje kilo masiniai protestai, kurių metu sudaniečiai reikalavo Baširo atsistatydinimo. 2019 m. balandžio 11 d. šalies ginkluotosios pajėgos įvykdė valstybės perversmą, Baširas buvo pasiųstas už grotų.[3]

Islamas 37 metus buvo valstybinė religija Sudane, šariatas galiojo ir buvo praktikuojamas nuo 1983 m. iki 2020 m., kai šalis tapo pasaulietine valstybe.[1] Sudanas priskiriamas mažiausiai išsivysčiusių šalių grupei ir 2022 m. užėmė 172 vietą pagal žmogaus raidos indeksą. Didžiausią dalį šalies ekonomikos sudaro žemės ūkis. Tai lemia prieš šalį įvestos tarptautinės sankcijos ir izoliacija, taip pat nestabilumas ir grupuočių smurtas valstybės viduje. Daugiau nei 35 % Sudano gyventojų gyvena skurde. Sudanas yra Jungtinių Tautų, Arabų Lygos, Afrikos Sąjungos, COMESA, Neprisijungimo judėjimo ir Islamo bendradarbiavimo organizacijos narys.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sudano istorija.

Derlingiausios sritys prie Nilo upės šiaurės ir centriniame Sudane (vadinamoji Nubija) jau II tūkst. pr. m. e. sukūrė brandžią civilizaciją, kurios didelę dalį kultūros elementų perėmė iš savo šiaurino kaimyno Egipto. Senovėje čia klestėjo Kermos karalystė (II tūkst. pr. m. e.), Kušas (I tūkst. pr. m. e.). Pirmaisiais mūsų eros amžiais krašte plito krikščionybė. Apie III a. Kušo karalystė žlugo dėl klajoklių bedžų, nubų antpuolių.

Viduramžiais Nubijoje klestėjo krikščioniškos Makuros, Alodijos karalystės. Tuo pat metu vakariniame Sudane (Darfūre) susiformavo dar vienas civilizacijos židinys, inspiruotas Transsacharinės prekybos su šiaure. Ten pagoniškos gentys dadžiu sukūrė savo valstybę.

Po XIII a. krašte vis labiau įsitvirtino islamas: jis pakeitė krikščionybę Aukštutinėje Nubijoje ir pagonybę Darfūre. Pastarajame valdžią paėmė furų gentys, įkūrę Darfūro sultonatą. Pietinėje Nubijoje nuo XVI a. pradžios įsitvirtino nilotai fundžai, kurie čia sukūrė Senaro sultonatą ir ilgainiui arabizavosi. Tolesnė Sudano istorija vystėsi šiems dviem galingiems sultonatams konkuruojant tarpusavyje. Tarp jų buvo retai gyvenamas Kordofanas, kuris tapo tarsi buferine zona tarp dviejų musulmoniškų valstybių.

XIX a. II pusėje sustiprėjęs Egiptas šiaurėje vykdė ekspansiją į Sudano teritoriją, Egipto chedivai nukariavo istorinę Nubiją (Senarą), o pačioje amžiaus pabaigoje – ir Darfūrą. Tuo pat metu nukariautos ir dar piečiau gyvenusios (daugiausia nilotinės) gentys dab. Pietų Sudano teritorijoje. Nuo 1898 m. Sudanas tapo kondominiumu, valdomu bendrai britų ir egiptiečių.

Britų politika neskatino kultūrinio ir ekonominio teritorijos vieningumo, o atvirkščiai, didino atskirtį tarp skirtingų teritorijų. Ypač ši atskirtis išryškėjo tarp pietinio ir šiaurinio Sudano. Šiaurės Sudane buvo didžioji dalis valstybės miestų, o pietinėje dalyje vyravo kaimai. Daugelis šiaurinės Sudano dalies gyventojų buvo arabiškai kalbantys musulmonai (daugiausiai sunitai), o šalies pietuose vyravo juodaodžių tradiciniai vietiniai tikėjimai, nors buvo ir nemažai krikščionių. Sudane tuo metu buvo 597 gentys, kalbančios daugiau nei keturiais šimtais skirtingų kalbų ir dialektų,[4].

Dėl to nepriklausomybę 1956 m. iškovojęs Sudanas iš karto susidūrė su separatistinėmis nuotaikomis. 1956-1972 ir 1983–2005 m. vyko du Sudano pilietiniai karai tarp musulmoniškos šiaurės ir nilotiškų pietų. Tai lėmė, kad 1972 ir 2005 m. Pietų Sudanas įgijo autonomiją, o 2011 m. visiškai atsiskyrė nuo Sudano. Diktatoriškas Nubijos (Centrinio Sudano) arabų viešpatavimu paremtas režimas nuo XX a. paskutiniųjų dešimtmečių lėmė ir trintį su Darfūru vakaruose ir bedžais rytuose. Ši trintis išlieka aktuali iki mūsų dienų.

2023 m. šalyje kilo kariniai susirėmimai tarp Sudano karinių pajėgų ir Sukarintų RSF pajėgų.[5][6][7]

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgametis buvęs šalies vadovas Omaras al-Baširas
Pagrindinis straipsnis – Sudano politinė sistema.

Pagal Konstituciją, Sudanas yra federacinė prezidentinė respublika. Prezidentas yra šalies ir vyriausybės vadovas bei vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui. Šalyje veikia multipartinė sistema. Nepaisant to, praktikoje didžiausią galią savo rankose yra sutelkęs prezidentas Omaras al-Baširas ir jo vadovaujama Nacionalinio kongreso partija. Baširas Sudaną valdo nuo 1989 m. birželio 30 d. įvykdyto perversmo. Jo iniciatyva šalies šiaurėje buvo įvestas šariatas, suvaržyta visuomeninė ir politinė gyventojų veikla, žodžio laisvė, pradėtas režimui prieštaraujančių asmenų persekiojimas. Skaičiuojama, kad nuo 1983 m. dėl pilietinio karo ir nuo bado mirė beveik 2 mln. žmonių.[8] Taip pat manoma, kad šio pilietinio karo laikotarpiu 200 000 Sudano gyventojų pateko į vergiją.[9]

2010 m. Sudane po 24 metų pertraukos įvyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Baširo atstovai. Tarptautinių stebėtojų nuomone, rinkimuose užfiksuota daug trūkumų, opozicijos atstovai teigė, kad jiems grasinta susidorojimu.[10] 2019 m. šalyje įvykdytas perversmas, jo metu nuverstas ilgametis šalies vadovas Baširas. 2021 m. šalyje įvykdytas dar vienas perversmas, 2023 m. tęsiasi kariniai susirėmimai.

Pagal 2022 m. sudarytą Demokratijos indeksą, Sudanas priskiriamas autoritarinių režimų kategorijai ir tarp 167 šalių užima 144-ą poziciją (artimą Rusijai).[11]

Tarptautiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai – Sudano tarptautiniai santykiai ir Sudano ir Lietuvos santykiai.

Dėl radikalaus islamistinio režimo Sudano santykiai su daugeliu savo kaimynų ir didžiąja dalimi tarptautinės bendruomenės buvo įtempti. Didžiąją dešimtojo dešimtmečio dalį Uganda, Kenija ir Etiopija sudarė ad hoc aljansą pavadinimu „Fronto linijos valstybės“, kuris, padedant JAV, užsiėmė Nacionalinio islamo fronto valdomos vyriausybės žvalgyba. Nors pati būdama musulmoniška, Sudano vyriausybė rėmė prieš Ugandą nukreiptas sukilėlių grupes, tokias kaip krikščionių fundamentalistų Viešpaties pasipriešinimo armija.[12]

Nacionaliniam islamo fronto režimui Chartume pamažu tapus realia grėsme regionui ir pasauliui, JAV Sudaną įtraukė į savo terorizmą remiančių valstybių sąrašą. Į tai atsakydamas Nacionalinis islamo frontas ėmė plėtoti glaudesnius santykius su Iraku, o vėliau ir Iranu.

Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio Sudanas palaipsniui pradėjo švelninti savo pozicijas dėl padidėjusio JAV spaudimo po 1998 m. įvykdytų sprogdinimų prieš JAV ambasadas Tanzanijoje ir Kenijoje bei naujų naftos telkinių, anksčiau buvusių sukilėlių rankose, vystymo. Sudanas turi teritorinį ginčą su Egiptu dėl Halaibo trikampio. Nuo 2003 m. Sudano užsienio santykiai buvo sutelkti į paramą siekiant užbaigti Antrąjį Sudano pilietinį karą.

Sudanas palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Kinija. Kinija dešimtadalį savo naftos gauna iš Sudano. Pasak buvusio Sudano vyriausybės ministro, Kinija yra didžiausia Sudano ginklų tiekėja.[13] 2019 m. liepos mėn. Sudanas buvo vienas iš 37 JT šalių, kurių ambasadoriai pasirašė bendrą laišką JTŽTT, gindami Kinijos politiką uigūrų klausimu Sindziango regione.[14]

2005 m. gruodžio mėn. Sudanas tapo viena iš nedaugelio valstybių, pripažinusių Vakarų Sacharą Marokui.[15]

2015 m. Sudanas dalyvavo Saudo Arabijos vadovaujamoje intervencijoje Jemene prieš šiitus hučius ir buvusiam prezidentui Ali Abdullah Saleh, nuverstam per 2011 m. sukilimą, ištikimas pajėgas.[16][17]

2019 m. birželio mėn. Sudano narystė Afrikos Sąjungoje buvo suspenduota dėl nepadarytos pažangos kuriant civilių vadovaujamą pereinamojo laikotarpio valdžią.[18][19]

2020 m. spalio 23 d. tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Sudanas pradės normalizuoti ryšius su Izraeliu ir taps trečiąja arabų valstybe, kuri tai padarys pagal JAV tarpininkaujamus Abraomo susitarimus.[20] Gruodžio 14 d. JAV vyriausybė išbraukė Sudaną iš savo valstybės terorizmo rėmėjų sąrašo. Kaip dalį sandorio Sudanas sutiko sumokėti 335 mln. JAV dolerių kompensacijų 1998 m. ambasados sprogdinimų aukoms.[21] Pranešama, kad 2022 metų vasarį Izraelyje lankėsi Sudano pasiuntinys, siekdamas skatinti šalių ryšius.[22]

Sudanas ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgę nuo 2017 m. birželio 21 d. Šalys nėra viena kitai akreditavusi ambasadorių, tačiau Lietuva yra paskyrusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Sudanas. Lietuvoje gyvena nedidelis skaičius Sudano piliečių.[23]

Kariuomenė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sudano karinės pajėgos.

Sudano reguliariąsias ginkluotąsias pajėgos suskirstytos į penkias atšakas: Sudano armiją, Sudano karinį jūrų laivyną (įskaitant jūrų pėstininkų korpusą), Sudano oro pajėgas, pasienio patrulius ir vidaus reikalų gynybos pajėgas, iš viso apie 200 000 karių. Sudano kariuomenei vadovauja Nacionalinė Asamblėja, o jos strateginiai principai apima Sudano išorės sienų gynimą ir vidaus saugumo išsaugojimą.

Nuo 2004 m. kilusios Darfūro krizės karinių pajėgų svarbūs prioritetai buvo apsaugoti centrinę vadovybę nuo sukarintų sukilėlių grupių (Sudano liaudies išlaisvinimo armijos, Sudano išsivadavimo armijos ir Teisingumo ir lygybės judėjimo ginkluoto pasipriešinimo ir maišto. Sudano kariuomenė, kovodama su sukilėliais, taip pat naudoja neoficialias klajoklių milicijas, iš kurių žinomiausia yra džandžavidai.[24] Nuo smurtinių veiksmų per konfliktus žuvo nuo 200 000[25] iki 400 000 žmonių.[26][27]

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sudano valstijos
Pagrindinis straipsnis – Sudano administracinio suskirstymo vienetai.

Po Pietų Sudano (10 valstijų) atsiskyrimo 2011 m. liepos 11 d., Sudaną sudaro 17 valstijų (vilajetų), kurios grupuojamos į 6 didesnius regionus, egzistavusius iki 1994 m.:

  1. Chartumas (ولاية خرطوم Wilāyat Kharṭūm)
  2. Šiaurės Kordofanas (ولاية شمال كردفان Wilāyat Shamāl Kurdufān)
  3. Šiaurė (aš-Šamalija) (ولاية الشمالية Wilāyat ash-Shamāliyyah)
  4. Kasala (ولاية كسّلا Wilāyat Kassalā)
  5. Mėlynasis Nilas (ولاية النيل الأزرق Wilāyat an-Nīl al-Azraq)
  6. Šiaurės Darfūras (ولاية شمال دارفور Wilāyat Shamāl Dārfūr)
  7. Pietų Darfūras (ولاية جنوب دارفور Wilāyat Janūb Dārfūr)
  8. Pietų Kordofanas (ولاية جنوب كردفان Wilāyat Janūb Kurdufān)
  9. Al Džazira (ولاية الجزيرة Wilāyat al-Jazīrah)
  10. Baltasis Nilas (ولاية النيل الأبيض Wilāyat an-Nīl al-Abyaḍ)
  11. Nilo upė (ولاية نهر النيل Wilāyat Nahr an-Nīl)
  12. Raudonoji jūra (ولاية البحر الأحمر Wilāyat al-Baḥr al-Aḥmar)
  13. Al Kadarifas (ولاية القضارف Wilāyat al-Qaḍārif)
  14. Senaras (ولاية سنّار Wilāyat Sinnār)
  15. Vakarų Darfūras (ولاية غرب دارفور Wilāyat Gharb Dārfūr)
  16. Vidurio Darfūras (ولاية وسط دارفور Wilāyat Wasṭ Dārfūr)
  17. Rytų Darfūras (ولاية شرق دارفور Wilāyat Sharq Dārfūr)
  18. Vakarų Kordofanas (ولاية غرب كردفان Wilāyat Gharb Kurdufān)

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sudano palydovinė nuotrauka
Pagrindinis straipsnis – Sudano geografija.

Sudanas – penkiolikta pagal dydį valstybė pasaulyje (iki Pietų Sudano atsiskyrimo buvo didžiausia plotu Afrikoje), įvairi savo geografinėmis ypatumais. Ją galima skirstyti į kelis geografinius regionus. Šalies šiaurinėje dalyje vyrauja dykuminis klimatas: šiaurės vakaruose yra beveik negyvenama Libijos dykuma, o šiaurės rytuose – Nubijos dykuma. Jas skiria siaura ir vingiuota Nilo juosta – Aukštutinė Nubija. Ji yra derlinga, ir gana tankiai gyvenama.

Pietinėje Sudano dalyje didelį plotą užima sahelis ir savana. Šią zoną priimta dalinti į tris geografinius regionus. Pietvakarinėje Sudano dalyje yra Darfūras (Vakarų Sudanas), nuo jo į rytus driekiasi Kordofanas, o pietrytinį Sudaną užima Pietinė Nubija (kitaip Butana, arba Centrinis Sudanas). Pastaroji yra tankiausiai gyvenama Sudano dalis. Per ją teka Baltasis Nilas, Mėlynasis Nilas, Atbara.

Klimatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudane vyrauja dykumų klimatas su aukšta temperatūra ir dideliu dienos ir nakties temperatūrų skirtumu. Pietinė šalies dalis patenka į tropinį savanų klimatą su aukšta vidutine temperatūra ir ilgu sausuoju bei trumpu lietingu periodu. Vidutinė vasaros temperatūra Sudane siekia 30-35 °C, žiemos – 24-26 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta liepos-rugsėjo mėnesiais.

 Chartumo klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C 23 25 29 32 35 34 32 32 33 32 28 25 30
Krituliai mm 0 0 0 0 4 5 46 75 25 5 1 0 162
Duomenys: Sudano klimatas, Chartumas[28] 2015 01 18

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sudano ekonomika.

Sudanas yra žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba apie 80 % šalies darbo jėgos, bet pajamos sudaro tik 35 % BVP. Vyriausybė turi didelį vaidmenį planuojant šalies ekonomiką. Eksportui auginama medvilnė, sezamai, riešutai, cukranendrės. Kiti žemės ūkio produktai yra sorgai, soros, kviečiai, manijokai, tropiniai vaisiai ir saldžiosios bulvės. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kupranugariai. Sudanas tiekia įvairius miško produktus, labiausiai iš jų gumiarabiką, pagal kurį šalis yra viena didžiausių gamintojų.

Šalies pramonė yra apribota žemės ūkio produktų apdirbimu ir lengvosios pramonės produktų gaminimu. Pagrindiniai gamybos produktai yra valyta medvilnė, tekstilės gaminiai, alkoholiniai gėrimai, muilas, avalynė, medikamentai, ginkluotė. Sudane yra lengvųjų ir sunkiųjų automobilių surinkimo linijos. Šalyje randama geležies, chromo rūdos, vario. Šalyje naftos telkiniai buvo atrasti 7-ajame dešimtmetyje, bet tik 1999 m. žaliavinė nafta buvo pradėta eksportuoti.

Šalis importuoja žemės ūkio produktus, plataus vartojimo prekes, naftos perdirbimo ir transporto įrangą, medikamentus, chemikalus, tekstilės produktus, kviečius. Eksportuojama nafta ir jos produktai, medvilnė, sezamas, gyvuliai, riešutai, gumiarabikas, cukrus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija.

Demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sudano demografija.
Pasiskirstymas pagal religijas iki 2011 m. [29]
religija procentas
Musulmonai
  
 70 %
Vietinių religijų atstovai
  
 25 %
Romos katalikai
  
 5 %
Pasiskirstymas pagal religijas po 2011 m. [29]
religija procentas
Musulmonai
  
 97 %
Romos katalikai
  
 3 %

Sudano gyventojų skaičius sparčiai auga: 1993 m. šalyje gyveno 25 milijonai žmonių, o 2009 m. – 41 milijonas. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, gyventojų skaičius per metus užauga 2,15 %.[29] Atsiskyrus Pietų Sudanui, Sudane gyvena apie 34 mln. gyventojų.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas šalyje yra 61,1 % (vyrų – 71,8 %, moterų – 50,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Sudane yra 51,42 metų (vyrų – 50,49 m., moterų – 52,4 m.).[29] Gyventojų amžiaus struktūra: [29]

  • 0-14 metų: 40,7 %
  • 15-64 metų: 56,8 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

2008 m. duomenimis, šalyje yra trys milijoniai miestai, visi Chartumo apskrityje: Omdurmanas (1 849 659 gyventojų), Chartumas (1 410 858) ir Šiaurės Chartumas (1 012 211 gyventojų).

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sudano kultūra.

Sudane gyvena maždaug 578 etninių grupių, kalbančių skirtingomis kalbomis ir dialektais, viena nuo kitos besiskiriančių papročiais ir įsitikinimais. Nors dauguma šalies piliečių stipriai tapatinasi tiek su Sudanu, tiek su savo religija, arabiška ir afrikietiška viršnacionalinės tapatybės yra daug labiau poliarizuojančios ir ginčijamos.[30]

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „عن السودان“ (arabų). Suarchyvuotas originalas 2013-09-02. Nuoroda tikrinta 2017-07-14.
  2. ↑ Collins, Robert O. (2008). A History of Modern Sudan. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-85820-5.
  3. ↑ „Omar al-Bashir Fast Facts“. CNN. 2012-12-10.
  4. ↑ Peter K. Bechtold, `More Turbulence in Sudan` in Sudan: State and Society in Crisis, ed. John Voll (Boulder, Westview, 1991) p.1
  5. ↑ Sudane trečią dieną siaučiant kovoms, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 97
  6. ↑ Per mūšius Sudane žuvo daugiau kaip 50 civilių
  7. ↑ Blinkenas per pokalbį telefonu su Sudano generolais paragino nutraukti ugnį
  8. ↑ U.S. Committee for Refugees (2001 m. balandžio mėn.). „Sudan: Nearly 2 Million Dead as a Result of the World's Longest Running Civil War“. Suarchyvuotas originalas 2004-12-10. Nuoroda tikrinta 2004-12-10.
  9. ↑ „CSI highlights 'slavery and manifestations of racism'“. The New Humanitarian. 2001-09-07.
  10. ↑ Leaders, Sudan Profile, BBC
  11. ↑ „Democracy Index 2022: Frontline democracy and the battle for Ukraine“ (PDF). Economist Intelligence Unit (britų anglų). 2023. p. 3.
  12. ↑ "The world's enduring dictators Archyvuota kopija 2013-06-09 iš Wayback Machine projekto.". CBS News. 2011 m. gegužės 16 d.
  13. ↑ Goodman, Peter S. (2004-12-23). „China Invests Heavily in Sudan's Oil Industry – Beijing Supplies Arms Used on Villagers“. The Washington Post. Nuoroda tikrinta 2013-05-31.
  14. ↑ „Which Countries Are For or Against China's Xinjiang Policies?“. The Diplomat. 2019-07-15.
  15. ↑ „Sudan supports Moroccan sovereignty over Southern Provinces“. Morocco Times. Casablanca. 2005-12-26. Suarchyvuotas originalas 2006-02-26.
  16. ↑ "U.S. Backs Saudi-Led Yemeni Bombing With Logistics, Spying". Bloomberg. 2015 m. kovo 26 d.
  17. ↑ "Saudi-led coalition strikes rebels in Yemen, inflaming tensions in region". CNN. 2015 m. kovo 27 d.
  18. ↑ „Sudan suspended from the African Union | African Union“. au.int. Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  19. ↑ „African Union suspends Sudan over coup“. www.aljazeera.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-10-30.
  20. ↑ „Trump Announces US-Brokered Israel-Sudan Normalization“. Voice of America (VOA). 2020-10-23.
  21. ↑ „US removes Sudan from state sponsors of terrorism list“. CNN. 2020-12-14. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
  22. ↑ „Sudanese envoy in Israel to promote ties – source“. The Jerusalem Post | JPost.com (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-02-09.
  23. ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  24. ↑ „Sudan: National Security“. Mongabay. n.d. Nuoroda tikrinta 2011-01-14.
  25. ↑ „Q&A: Sudan's Darfur Conflict“. BBC News. 2010-02-23. Nuoroda tikrinta 2011-01-13.
  26. ↑ „Sudan“. The World Factbook. U.S. Central Intelligence Agency. ISSN 1553-8133. Nuoroda tikrinta 2011-07-10.
  27. ↑ „Darfur Peace Talks To Resume in Abuja on Tuesday: AU“. People's Daily. Beijing. Xinhua News Agency. 2005-11-28. Nuoroda tikrinta 2011-01-14.
  28. ↑ Sudan, Climatemps.com; tikrinta: 2015-01-18
  29. ↑ 29,0 29,1 29,2 29,3 29,4 CIA pasaulio faktų knyga Archyvuota kopija 2019-02-05 iš Wayback Machine projekto.
  30. ↑ „Hamilton, A. and Hudson, J. (2014) Bribery and Identity: Evidence from Sudan. Bath Economic Research Papers, No 21/14“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-05-02. Nuoroda tikrinta 2014-04-30.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Sudanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Sudanas

Bendros nuorodos ir žinių portalai:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Afrika
Priklausomos teritorijos: Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sudanas&oldid=7393041"