Senegalas

Apie upę žr. Senegalas (upė).

Senegalo Respublika

pranc. République du Sénégal
vol. Republik bu Senegaal


Vėliava	Herbas

Himnas: „Visi sučirpinkit savo koras, iškelkim balafonus“

Senegalas žemėlapyje

Valstybinė kalba

volofų, prancūzų

Sostinė

Dakaras

Didžiausias miestas

Dakaras

Valstybės vadovai
• prezidentas
• ministras pirmininkas
• -

Bassirou Diomaye Faye
Ousmane Sonko
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

196 722 km² (85)
2,1 %

Gyventojų
• 2023
• Tankis

18 384 660 (66)
93,27 žm./km² ([[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų tankį|]])

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
22,01 mlrd. $ (108)
1 800 $ (153)

Valiuta

CFA frankas

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Prancūzijos

1960 m. rugpjūčio 20 d.

Interneto kodas

.sn

Šalies tel. kodas

221

Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, visiškai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Senegalo istorija ir Senegambija.

Senegalo istorija - Senegalo teritorijoje nuo seno egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Jos kultūrinis centras yra Senegalo upės slėnis.

Beveik per visą raidą Senegalo istorija buvo artimai susijusi su vakarų Sahelio istorija, kurios kultūrinis centras buvo dab. Malyje. Čia viešpatavo Vagadu, Tekrūro, Malio, Songajaus imperijos. Tačiau tam tikrais laikais vietinės Senegalo tautos turėjo savo valstybingumą.

Viena svarbiausių senųjų Senegalo valstybių buvo volofų tautos sukurtas Džolofas, susiformavęs XIII a. po Malio imperijos nusilpimo.

Nuo XVI a. keičiantis pasaulio geopolitiniams centrams, didžiulę reikšmę įgijo Senegalo pajūrio sritys, kur sustiprėjo Vaalo, Kajoro, Baolio, taip pat senarų valdomos Sinės, Salumo valstybėlės. Visos jos vystė vergų, gumiarabiko prekybą su Europos valstybėmis, palaikė ryšius su europiečių įkurtais pajūrio miestais - Dakaru, Sen Lui. Tuo metu palei Gambiją skverbėsi britai, kurie suformavo koloniją, vėliau tapusią Gambija.

XVIII a. Senegalą labai stipriai paveikė visame Sahelyje išplitę fulbių džihado idėjos. Rytiniame Senegale susiformavus teokratinėms islamiškoms Futa Džalono, Futa Toro valstybėms, fulbiai ilgainiui paėmė valdžią visoje teritorijoje. Jie konkuravo su prancūzais, XIX a. viduryje pradėjusiems ekspansiją iš savo kolonijos Sen Lui. Iki XIX a. pabaigos prancūzai užvaldė visą Senegalo, Malio, Mauritanijos, Aukštutinės Voltos teritorijas, sukurdami Prancūzijos Vakarų Afriką, kurios politiniu centru liko Senegalo pajūris.

1959 m. Prancūzijos Vakarų Afrika iškovojo nepriklausomybę, ir Senegalas tapo nepriklausomas kaip Malio federacijos dalis. 1960 m. federacija suskilo į Malį ir Senegalą. 1982 m. Senegalas bandė susijungti su Gambija, tačiau ši Senegambijos federacija irgi iširo 1989 m.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Senegalo politinė sistema.

Senegalas - prezidentinė unitarinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas - prezidentas, renkamas septynerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro vienerių rūmų Nacionalinė Asamblėja, kurioje posėdžiauja 120 parlamentarų. Senegale veikia apie 80 politinių partijų, kai kurios iš jų kursto regioninį separatizmą (pvz., Kasamanso atsiskyrimą). Taip pat veikia įtakingos musulmonų brolijos.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Senegalo regionai.

Senegalas yra padalintas į 14 regionų. Taip pat regionai dalinami į atskiras 45 apskritis, kurios dar smulkinamos į 103 rajonus.

Regionų sostinės pavadintos tuo pačiu vardu, kaip ir regionai.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Senegalo geografija.

Senegalas yra vakarų Afrikos Atlanto vandenyno pakrantėje 14 laipsnių nuo pusiaujo ir į vakarus nuo pradinio dienovidinio. Šalies bendras plotas yra 196 190 km², kurio 192 000 km² – sausuma, o 4 190 km² – vandenyje. Senegalas pagal plotą yra šiek tiek mažesnis už Didžiają Britaniją ir JAV Pietų Dakotos valstiją.

Senegalas vakaruose ribojasi su Atlanto vandenynu. Šiaurėje turi ilgiausią 813 km ribą, išilgai Senegalo upės su Mauritanija. Rytuose yra 419 km riba su Maliu. Pietryčiuose yra 330 km riba su Gvinėja, o pietuose ir pietvakariuose 338 km riba su Bisau Gvinėja ir abi ribos eina išilgai Kazamanso upės. Senegalas vienintelis turi ribą (740 km) su Gambija, kurią yra apsupęs. Gambija nuo Atlanto vandenyno į Senegalą įsiterpusi daugiau kaip 320 km ir išsidėsčiusi abiejuose krantuose išilgai Gambijos upės. Senegalo sausumos sienų ilgis sudaro 2640 km ir 531 km ribojasi su vandenynu.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Senegalo ekonomika.

Senegalas - agrarinė valstybė. Žemės ūkyje dirba 70 % gyventojų. Auginami javai, soros, žemės riešutai, pomidorai, medvilnė; gyvulininkystė. Pajūryje svarbi ūkio šaka - žvejyba. Vystoma pramonė (maisto, metalo apdirbimo, laivų statybos, chemijos, naftos perdirbimo, tekstilės). Fosfatų gavyba. Turizmas.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Senegalo demografija.

Senegalas yra tautiškai mišri valstybė, kaip ir dauguma kitų Afrikos valstybių. Jo sienos buvo nustatytos imperializmo amžiuje, todėl dauguma tautų gyvena taip pat ir gretimose valstybėse, perskirtos valstybinių sienų.

Didžiausia Senegalo etninė grupė yra volofai (43 %), apgyvendinę šiaurės vakarų dalį. Jiems giminingi fulbiai (Senegalo gyventojų 24 %) yra išplitę visame Afrikos Sahelio ruože, tačiau jų protėvynė yra Senegalas. Lebu (10 %) gyvena aplink Dakarą, tačiau kalba volofų kalba. Sererai (15 %) gyvena į pietus nuo volofų, Salumo upės slėnyje. Dalis jų gyvena ir šiaurės Gambijoje.

Į pietus nuo Gambijos yra etniškai atskiras regionas, gyvenamas džolų tautos (4 %). Čia taip pat gyvena viena iš mandingų tautų – maninkai.

Rytinė Senegalo dalis (istorinis Bambuko regionas) yra rečiau gyvenama. Vietinės tautos kultūriškai ir istoriškai artimesnės Maliui, nei Senegalui. Čia gyvena maninkiai (viena mandingų tautų), soninkiai ir kt.