Guna
Guna (skr. गुण = IAST: guṇá- „gija, styga, virvė“) – sanskrito sąvoka, svarbi hinduistinėse samkhjos, jogos ir vedantos filosofinėse srovėse. Guna laikomas medžiaginės prigimties pradas ar kokybė. Išskiriamos 3 gunos – vaiskumas (sattvá-), veiklumas (rájas) ir nepaslankumas (támas), jos sąveikauja tarpusavyje. Gunoms esant pusiausvyroje vyrauja rimtis, pusiausvyros praradimas lemia kuriamąjį tapsmą.[1]
Samkhjos mokykloje šios kokybės apibrėžiamos taip:
- Vaiskumo guna siejama su santarve, sanderme, tyrumu, skaistumu, taikumu, kūryba, pilnatve, dorybingumu;
- Veiklumo guna siejama su aistringumu, savanaudiškumu, darbštumu, tikslo siekiu, individualizmu, judrumu;
- Nepaslankumo guna siejama su nesantarve, padrikumu, nerimu, užterštimi, griovimu, smurtu, pykčiu, vangumu, neišmanymu.[2]
Pasak samkhjos filosofijos, nė viena iš šių kokybių nepasireiškia grynu pavidalu, o yra sandermėje su kitomis.[3]
Trijų gunų teorija išdėstoma ir „Bhagavadgytoje“. Ji padariusi didelę įtaką indų etikai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Seibutis. guna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Feuerstein, Georg, The Shambhala Encyclopedia of Yoga, Shambhala Publications, 1997
- ↑ Alban Widgery (1930), The principles of Hindu Ethics, International Journal of Ethics, Vol. 40, No. 2, pages 234–237