Balandėliai

Kitos reikšmės – Balandėliai (reikšmės).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Balandėliai, patiekti su bulvių koše

Balandėliai – patiekalas, gaminamas iš kopūstų su mėsos įdaru. Jis yra paplitęs didelėje dalyje Europos: Rytų Europos, Skandinavijos, vokiečių, austrų virtuvėse.

Pavadinimai ir etimologijos

Skirtingose Europos šalyse patiekalas žinomas skirtingais pavadinimais. Juos pagal prasmę galima skirstyti į tris grupes:

• Pavadinimai, kildinami iš paukščio balandžio, labiausiai paplitę Rytų Europos tautose: rus. голубцы, ukr. голубці́, blt. галубцы, lenk. gołąbki, jd. holishkes, ček. holubky. Lietuviškas pavadinimas irgi priklauso šiai grupei.
• Pavadinimai, tiesiog reiškiantys „kopūstų vyniotyniai“: latv. kāpostu tīteņi, vok. Kohlroulade arba Krautwickel, veng. Töltött káposzta, suom. kaalikääryle. Šiai grupei priskiriami ir vėlesni pavadinimai, kuomet šis patiekalas emigrantų bendruomenių išplatintas po visą pasaulį: angl. cabbage roll, pranc. chou farci (reiškia „kopūstai ir faršas“), jap. rouru kyabetsu ir pan.
• Kiti: šved. kåldolmar.

Istorija

Balandėliai – labai senas tradicijas turintis patiekalas, kildinamas iš Artimųjų Rytų virtuvės. Jo pirmtakas yra patiekalas dolma (arba sarma), žinomas daugumai islamo šalių. Tik ten patiekalo įvairovė daug didesnė, kadangi apvalkalui naudojamos įvairios daržovės (ankštiniai pipirai, baklažanas, cukinija, moliūgas, pomidoras) arba jų lapai (dažniausiai vynuogių). Dolmos prototipai Artimuosiuosie Rytuose žinomi nuo seno: jau prieš mūsų erą į lapus suvynioti valgiai minimi Egipte.

Nuo XV a. per turkišką virtuvę dolma pasiekė Europą. Pirmiausia ji išplatinta Osmanų imperijos užkariautose Balkanų šalyse: Balkanų virtuvėse ji praktiškai nepakito, ir vietinėse kalbose žinoma panašiais pavadinimais (t. y. sarma, sarmale).

Balandėliai kaip atskiras patiekalas susiformavo tuomet, kuomet iš Osmanų imperijos sričių dolma tradicija plito į šiaurę. Patiekalas buvo perduodamas įvairių karų metu. Europoje patiekalo apvalkalų įvairovė nunyko, ir vynuogių lapus visiškai pakeitė kopūstų lapai. Taip ji pirmiausia atėjo į austrišką bei vokišką virtuves ir tapo žinoma kaip Kohlrollen. XVIII a. šį patiekalą išmoko gaminti švedai ir pavadino jį Kåldolmar.

Maždaug tuo metu patiekalas prasiskverbė į Ukrainą, Lenkiją, Rusiją. Lietuvoje paplito XX a. pr.

Gaminimas

Lietuvoje įdarui naudojama malta mėsa (paprastai kiauliena). Dažnai į jį įmaišomi ryžiai bei svogūnai. Įdaras susukamas į kopūstų lapus ir gauti balandėliai troškinami puode.

Balandėliai patiekiami su virtomis bulvėmis ar duona.