Moliūgas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cucurbita |
|---|
 Didysis moliūgas (Cucurbita maxima) |
| Mokslinė klasifikacija |
Moliūgas (Cucurbita) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų gentis, kilusi iš Vidurio Amerikos.
Vienmetis ar rečiau daugiametis žolinis augalas. Stiebas ilgas šliaužiantis arba laipiojantis, rečiau trumpas ir šakotas, plaukuotas. Lapai dideli, ilgakočiai, plaukuoti skiautėti.
Moliūgų genčiai priklauso penkios rūšys, auginamos dėl valgomų vaisių. Kai kurie kultūriniai moliūgo varietetai vadinami skirtingais vardais, pavyzdžiui: patisonas, cukinija, agurotis.
Auginamas daržuose, žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai – agurkvaisiai – priklausomai nuo varieteto renkami vasarą jauni, dar nesubrendę arba sunokę skinami prieš šalnas.
Vaistinė žaliava – moliūgo sėklos, ruošiamos rugsėjo-lapkričio mėnesiais.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sidabruotasis moliūgas (Cucurbita argyrosperma). Kilęs iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Dažnai auginamas dėl sėklų, kurios naudojamos kaip užkandis arba aliejaus gamybai.
- Juosvasėklis moliūgas (Cucurbita ficifolia). Gali būti vadinamas „cukriniu moliūgu“. Jo vaisiai naudojami desertams ir sultims gaminti. Ši rūšis atspari ligoms ir šaltoms sąlygoms.
- Prerijinis moliūgas (Cucurbita foetidissima). Paprastai nevalgomas dėl kartaus skonio, bet naudojamas kaip pašaras arba biodegalų žaliava.
- Didysis moliūgas (Cucurbita maxima). Dažniausiai naudojamas maistui, ypač sriuboms ir kepiniams. Ši rūšis apima milžiniškus moliūgus, kuriuos galima matyti moliūgų konkursuose.
- Kvapusis moliūgas (Cucurbita moschata). Turi švelnesnį skonį ir naudojamas pyragams bei sriuboms. Turi ilgą nokimo laiką ir gerą išlaikymą per žiemą.
- Paprastasis moliūgas (Cucurbita pepo). Apima daugybę kultivarų, tokių kaip cukinija, agurotis, patisonas. Tai viena iš labiausiai paplitusių rūšių Europoje ir Lietuvoje.
| |||||