Atakamos regionas
| Atakamos regionas Región de Atacama | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Čilė
| ||||||
| Administracinis centras | Kopjapo | ||||||
| Provincijų skaičius | 3 | ||||||
| Vadovas | Viviana Ireland Cortes | ||||||
| Gyventojų | 286 168[1] | ||||||
| Plotas | 75 176,2 km² | ||||||
| Tankumas | 3,81 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Gobierno Regional de Atacama | ||||||
Atakamos regionas (isp. Región de Atacama) – vienas iš 15 Čilės regionų, esantis šiaurinėje Čilės dalyje (497 km į šiaurę nuo Santjago). Regiono sostinė – Kopjapo.
Šiauriau yra Antofagastos regionas, piečiau – Kokimbo regionas.
Atakamos regioną sudaro trys provincijos:
- Čanjaralio provincija (isp. Provincia de Chañaral)
- Kopjapo provincija (isp. Provincia de Copiapó)
- Huasko provincija (isp. Provincia de Huasco)
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regione gyveno indėnai diagitai (isp. Diaguita), čangai (isp. Chango) ir inkai.
Regiono ekonomika padarė šuolį, kai 1832 m. buvo atrastas sidabro telkinys ir įkurta Čanarsiljo (isp. Chañarcillo) sidabro kasykla, kuri daug metų buvo trečia pagal dydį. Nuo XIX a. regione išgaunami geležis, varis, sidabras, auksas.
Gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžioji dalis regiono yra Atakamos dykuma, kurioje slypi gausūs mineralinių iškasenų ištekliai.[2]
Atakamos regione aptinkama daug floros ir faunos rūšių. Regione gyvena mažojo nando (Rhea pennatus) porūšis Rhea pennata tarapacensis, laikomas esančiu prie išnykimo ribos. Šių paukščių skaičius sumažėjęs dėl ankstesniųjų laikų ir dabartinės medžioklės, bet taip pat ir dėl vis didesnių žemės plotų panaudojimo žemės ūkiui didėjant regiono gyventojų skaičiui.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalnakasyba uždirba 45% regiono BVP ir užtikrina 90% regiono eksporto. Nauji geologiniai tyrimai aptinka vis naujus iškasenų telkinius.
Geležies rūdos kasimas yra viena iš paplitusių kalnakasybos veiklų. Gausios nedidelės šachtos savo iškastą rūdą parduoda nacionalinei kalnakasybos kompanijai ENAMI, kuri Paipotės lydykloje išlydo geležį. Pagrindinė regiono vario kasykla yra Kandelarijos (Candelaria) kasykla, kuri per metus išgauna apie 200 000 tonų vario. Šią kasyklą valdo tarptautinė korporacija „Phelps Dodge“. Antra pagal svarbą yra El Salvadoro vario kasykla (savininkas nacionalinė vario kompanija CODELCO), kasmet iškasanti 81 000 tonų vario. Abi kasyklos eksportuoja per Čanjaralio uostą (isp. Chañaral).
Paskutiniais dešimtmečiais regionas ėmė eksportuoti šviežius vaisius, tai prasidėjo Kopjapo ir Huasko slėniuose ėmus auginti vaisius. Šioje veikloje regionas turi pranašumą, kadangi dėl saulėto klimato regione vaisia sunoksta anksčiau nei kitur Čilėje, tad regiono augintojai pirmieji pradedfa tiekti naujo derliaus vaisius Čilės rinkai bei šiauriniam pusrutuliui. Pagrindinė vaisinė kultūra yra vynuogės, taip pat auginami alyvuogės, pomidorai, paprika, svogūnai, pupos, citrusiniai, nektarinai, persikai, raudonėlis. Iš vynuogių gaminamo razinos. Regione išvystyta ir gėlininkystė.
Regiono biologinė įvairovė, švarūs vandenys ir uždarų užutėkių gausa leido išvystyti marikultūros verslą. Auginami moliuskai (šukutės, austrės Tiostrea chilensis bei Crassostrea gigas, kiti dvigeldžiai, pilvakojai Haliotis), žuvys (pvz., paprastasis otas), dumbliai.
Iš žuvies gamina rūkytą ir sūdytą žuvį, žuvies filė, ikrus, žuvainius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ CHILE: Regions and Urban Agglomerations, citypopulation.de
- ↑ Teresa Moreno and Wes Gibbons. 2007. The geology of Chile. Geological Society of London, 414 pages
