Razina
Razina – džiovinta vynuogė, paprastai – su sėklomis („kauliukais“). Razinos valgomos neruoštos, naudojamos kepiniuose, kompotuose ir kituose patiekaluose. Plačiai naudojamos Artimųjų ir Vidurinių Rytų bei Viduržemio jūros virtuvėse.
Razinos gaminamos daugelyje pasaulio šalių – Armėnijoje, Australijoje, Argentinoje, Afganistane, Čilėje, Graikijoje, Indijoje, Irane, Irake, Jamaikoje, Makedonijoje, Meksikoje, Pakistane, Sirijoje, Toge, Turkijoje, taip pat – Pietų Afrikoje ir Pietų bei Rytų Europoje.
Skiriamos keturios grupės razinų:
- kišmišas (kulinarinis pavadinimas) arba sabza (prekinis pavadinimas) – šviesios smulkios razinos be sėklų iš saldžių žaliųjų ir baltųjų vynuogių veislių.
- korinka (rus. коринка, senas kulinarinis pavadinimas), bdana ar šigani (prekiniai pavadinimai), angl. currant – tamsios, beveik juodos ar mėlynos, dažnai tamsiai bordinės razinos be sėklų. Razinos sausokos, dviejų atmainų – labai saldžios ir šiek tiek saldžios.
- šviesiai alyvinės spalvos, vidutinio dydžio razinos su viena sėkla.
- stambios, mėsingos, labai saldžios, malonaus skonio, su dviem ar trim sėklomis.
Pirmųjų dviejų grupių razinas naudoja kepiniuose bei konditerijoje, antros grupės razinos labai dažnai naudojamos keksuose. Trečios grupės razinos dažnai naudojamos kompotų virimui, mėsos patiekalų ir plovų gamyboje, dažnai kartu su uriuku. Ketvirtos grupės stambiasėklės razinos su pašalintomis sėklomis, susmulkintos naudojamos konditerijoje ir pudingų gamyboje, sveikos – gėrimų (girų ir morsų gamyboje). Naudojamos ir kompotuose, nes ir išvirusios išlaiko skonį.
Razinose apie 69 % masės yra cukrūs (daugiausia – fruktozė). Jose yra daug antioksidantų. Šiuo atžvilgiu razinos primena džiovintas slyvas ir abrikosus. Kaip ir kituose džiovintuose vaisiuose razinose vitamino C yra labai mažai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis liet. razina iš sen. pranc. raisin 'vynuogė', o šis – iš lot. racemus 'vynuogių kekė'. Manoma, kad šis žodis neindoeuropietiškos kilmės.[1]
