Sylvia Kristel
| Sylvia Kristel | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Sylvia Maria Kristel |
| Gimė | 1952 m. rugsėjo 28 d. Utrechtas, Nyderlandai |
| Mirė | 2012 m. spalio 18 d. (60 metų) Utrechtas, Nyderlandai |
| Šalis |  Nyderlandai
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Emanuelė („Emanuelė“; 1974 m.) | |
Silvija Kristel ( pilnas vardas – Sylvia Maria Kristel; 1952 m. rugsėjo 28 d. – 2012 m. spalio 18 d.) – buvęs Nyderlandų modelis ir kino aktorė, geriausiai žinoma Emanuelės vaidmeniu erotinių filmų serijoje. Vienas iš praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio sekso simbolių.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savo autobiografijoje „Naakt“, išleistoje 2006 m., Silvija tvirtina, kad, būdama 9, patyrė seksualinę prievartą, tačiau daugiau įvykio detalių nepakeitė. Jos tėvai išsiskyrė, kuomet jau buvo 14.[1]
17-os Silvija pradėjo modelio karjerą ir 1973 m. laimėjo grožio konkursą „Miss TV Europe“. Tais pačiais metais j debiutavo kine, komedijoje „Naakt over de schutting”. 1974 m. prancūzų režisierius Just Jaeckin pasiūlė jai pagrindinį vaidmenį erotiniame filme „Emanuelė“. Juosta susilaukė milžiniško pasisekimo ir eilės tęsinių (Silvija atliko vaidmenis pirmuose trijuose filmuose 1974, 1975 ir 1977 m.)
Po filmo sėkmės Silvijai dažniausiai buvo siūlomi panašūs vaidmenys, iš kurių žymiausi – „Lady Chatterley's Lover“ (1981) ir „Mata Hari“ (1985). Ji taip pat mėgino filmuotis ir JAV, tačiau pirmųjų filmų populiarumas lėmė, kad ir čia ji gaudavo tik vaidmenis su seksualine potekste („The Nude Bomb“ (1981), „Privačios pamokos“ (1981)).[2]
Vėliau aktorė dažniausiai filmavosi Prancūzijoje arba gimtinėje. 1984 m. ji sutiko vaidinti juostoje „Emanuelė IV“, nors pirmi trys serijos filmai buvo užbaigę loginę įvykių seką. Filmas nesulaukė pasisekimo ir aktorė nusprendė galutinai atsisveikinti su jos įvaizdį suformavusiu vaidmeniu. 1993 m. pasirodė net 7 filmai apie Emanuelę, neturintys nieko bendra su originaliąja serija. Jame pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Marcela Walerstein, o Silvija kartu su aktoriumi George Lazenby įkūnijo prisiminimais besidalijančius pirmojo filmo personažus Emanuelę ir Mario.
Po 2000 m. ji sukūrė vos keletą nedidelių vaidmenų.
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1975 m. Silvija susilaukė sūnaus Arturo su vaikų rašytoju iš Belgijos Hugo Clauss, kuris buvo beveik 20 metų už ją vyresnis. Kadangi tuo metu jai labiau rūpėjo aktorės karjera, nuo 6 m. sūnus gyveno internate Olandijoje, o pati aktorė – Prancūzijoje.
Vėliau ilgą laiką Silvija bendravo su britų aktoriumi Ian McShane, su kuriuo susipažino kuriant filmą „The 5th Musketeer“. Kartu jie persikėlė į JAV, kur tikėjosi sėkmingos karjeros, tačiau, šiai nesusiklosčius, po 5 metų jiedu išsiskyrė.
1982-83 m. ji 5 mėnesius buvo ištekėjusi už amerikiečių verslininko Alan Turner, o 1986-91 m. – už režisieriaus Philippe Blot.[3] Silvija nusifilmavo trijuose Bloto filmuose, kurie visi buvo finansiškai nuostolingi, o pati aktorė didelę dalį savo turto išleido vyro skoloms padengti.
Vėliau Silvija dešimtmetį, iki šio mirties, gyveno su belgu radijo laidų prodiuseriu Fred De Vree.
Aktorė kurį laiką buvo priklausoma nuo narkotikų, taip pat daug rūkė. 2012 m. ji patyrė širdies smūgį ir tais pačiais metais mirė savo namuose Utrechte nuo vėžio komplikacijų būdama 60.
Dalinė filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Emanuelė (1974)
- Emanuelė 2 (1975)
- Žaidimas su ugnimi (1975)
- Riba (1976)
- Alisa arba Paskutinis pabėgimas (1977)
- Laukinės lovos (1979)
- Meilė pirmos klasės vagone (1980)
- Privačios pamokos (1981)
- Mata Hari (1985)
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tribeca filmų festivalis – specialus apdovanojimas (2004)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kristel, Sylvia (2007). Undressing Emmanuelle: A Memoir. London: Fourth Estate. ISBN 978-0-00-725695-2.
- ↑ Corry, John (1981 m. rugpjūčio 30 d). „Private Lessons (1980) RISQUE COMEDY, 'PRIVATE LESSONS'“. The New York Times.
- ↑ Sylvia Kristel on imdb.com
