Leukizmas

Leukistinis uolinis karvelis. Akys ir kojos yra normalios spalvos.

Leukizmas (angl. Leucism, iš gr. λευκός, leukos 'baltas') – gyvūno organizmo būklė, kai odoje, plaukuose ir plunksnose melanino yra žymiai mažiau nei norma ar visai nėra. Leukizmą sukelia recesyvinis alelis. Gyvūnams leukistams būdingas baltas kailis (plunksnos ar žvynai), tačiau akys ir kiti organai ar audiniai paprastai normalios spalvos. Tuo tarpu gyvūnams albinosams būdingos raudonos akys.

Mechanizmas

Leukizmu vadinami keli fenotipo variantai, kuriuos sukelia pigmentinių ląstelių diferenciacijos ir/ar migracijos iš nervinės skiauterės į odą, plaukus ar plunksnas organizmo vystymosi metu sutrikimai. Dėl jų visas kūno paviršius (jei neišsivysto visos pigmentinės ląstelės) ar jo lopai (jei neišsivysto atskiros pigmentinių ląstelių zonos) nebeturi pigmentinių ląstelių, kurios sintetintų pigmentus.

Visi pigmentinių ląstelių tipai diferencijuojasi iš tų pačių multipotentinių pirmtakų, tad dėl leukizmo gali sumažėti visų tipų pigmentų. Tuo leukizmas skiriasi nuo albinizmo, nors juos dažnai painioja. Albinosų organizmuose nesintetinamas tik melaninas, nors melanocitai ir melanoforai yra savo vietose. Pvz., rūšyse, kurios turi dar ir kitokių pigmentinių ląstelių (pvz., ksantoforų) albinosai būna ne visiškai balti, o blyškiai geltoni.

Dažniau pasitaiko ne visiškas leukizmas (visiškai baltas kailis), o dalinis leukizmas (lokalizuota ar dalinė hipopigmentacija), dėl ko gyvūno kailis turi netaisyklingų baltų dėmių. Likęs kailis būna normalios spalvos ir normalaus rašto. Toks dalinis leukizmas pasireiškia kaip keršumas. Balto ir normalios spalvos kailio plotų santykis gali smarkiai skirtis skirtingose kartose, net tų pačių tėvų palikuonyse. Taip būna arklių, karvių, šunų, miesto varninių paukščių,^[1] ir karališkųjų pitonų tarpe.^[2] Pasitaiko ir daugelyje kitų rūšių.

Kitas žymus albinizmo ir leukizmo skirtumas yra akių spalva. Dėl melanino nesintezės jo trūksta tiek tinklainės pigmentiniame sluoksnyje, tiek akių rainelėse, tad albinosų akys dėl prasišviečiančių eritrocitų atrodo raudonos. Tuo tarpu daugelio leucistinių gyvūnų akys yra normalios spalvos. Taip yra todėl, kad tinklainės pigmentinio sluoksnio melanocitai kyla ne iš nervinės skiauterės, o atsipumpuravusios nervinio vamzdžio dalių, kurios tampa optinėmis taurėmis, kurios vėliau sudaro akių tinklaines. Kadangi jų vystymosi kelias gana nepriklausomas, todėl jų nepaveikia leukizmo priežastys.

Genai, kurie mutavę gali sukelti leukizmą, yra c-kit.^[3]