Kiratai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kiratai arba kirantai (nep. किराँत  = Kirãt) – tautų grupė, gyvenanti Himalajų priekalnėse rytų Nepale (daugiausia į rytus nuo Aruno upės), šiaurės rytų Indijoje (Sikime, Asame, Dardžilinge), Butane, šiaurės Mianmare, Bangladeše. Vartoja kiratų kalbas, kurios priskiriamos kinų-tibetiečių kalbų šeimai.

Šis kuopinis pavadinimas skr. किरात = IAST: kírāta indų literatūroje apėmė įvairias šiaurės rytų Himalajų priekalnių gentis, laikytas šudromis (žemiausia kasta) arba mlečchomis (barbarais). Minimi „Atharvavedoje“, „Manaus įstatyme“, „Mahabharatoje“. Pagal savo „auksinę“ odą skirti nuo tamsių dasų ir nišadhų. Kiratai garsėjo ir savo dvasinėmis tradicijomis, o Bharavio poemoje „Kiratardžunyja“ kiratu vaizduojamas pats Šiva. Kiratai (Skiratai, Scyrites, Kirradai) minimi ir graikų šaltiniuose. Tradicinėje istoriografijoje laikoma, kad iki arijams užkariaujant Nepalą, jame gyvavo legendinė Kiratų dinastija.

Dabartine samprata kiratais laikomos šios kiratų kalbomis šnekančios tautos: limbai, rajai (jakhai, bahingai, khambai, bantavai, lohorungai), sunvarai. Kiratais tradiciškai vadinami ir kačariai, kočai, bodai, dimasai, garai, hadžongai, lalungai, tripuriai, taip pat bhutijai (sikimai), lepčai, šerpai.

Kiratų tautos daugiausia išlaikiusios vietinę, šamanistinio pobūdžio tikybą, arba iš dalies perėmusios tantrinį hinduizmą arba Tibeto budizmą.