Sikimas

Sikimas འབྲས་མོ་ལྗོངས་
Valstybė	Indija
Administracinis centras	Gangtokas
Rajonai	4
Oficialios kalbos	nepalų, sikimų, lepčų, limbų ir kt.
Gyventojų (2020)	690 300
Plotas	7 096 km²
Tankumas (2020)	97 žm./km²
Tinklalapis	sikkim.nic.in
Vikiteka	SikimasVikiteka

Sikimas (angl. Sikkim, tibet. འབྲས་ལྗོངས།  = Drenjong, nep. सिक्किम  = Sikkim) – kalnų valstija Indijos Himalajuose. Šiaurėje ribojasi su Tibetu, rytuose su Butanu, vakaruose su Nepalu ir Indijos valstija Vakarų Bengalija pietuose. Sostinė – Gangtokas (Gangtok). Tai antra mažiausia ir rečiausiai apgyvendinta Indijos valstija. Sudaryta iš Sikimo karalystės, kuri 1975 m. prijungta prie Indijos.

Tradicinė religija – vadžrajanos krypties budizmas, tačiau dėl nepaliečių įsigalėjimo dabar vyrauja hinduizmas.

Himalajai šiaurės Sikime

Geografija

Didžioji šalies dalis kalnuota, iš šiaurės juosiama Himalajų aukštikalnių, kuriose stūkso 3 pagal aukštį pasaulio kalnas – Kančendžanga (8586 m). Einant į pietus paviršius leidžiasi miškingais, upių tarpeklių išvagotais kalnais link Indo-Gangos lygumos. Sikime stūkso 28 viršukalnės, kalnuose slūgso per 80 ledynų. Aukštikalnėse telkšo keletas ežerų (Gurudongmaras, Comgo, Khečeoparlis, Co Lamo ir kt.), laikomų šventais. Svarbiausia upė yra Tysta su intaku Rangytu (Brahmaputros baseinas). Apie ketvirtadalis Sikimo ploto saugoma Kančendžangos nacionaliniame parke (UNESCO pasaulio paveldo objektas).

Sikime vidutinė metinė oro temperatūra yra ~18 °C. Sniego riba eina nuo 6100 m aukščio šiaurėje iki 4900 m pietuose. Pačioje šiaurėje šaltis laikosi beveik ištisus metus (vasarą – naktimis), ežerai žiemą užšąla, o temperatūra gali nukristi iki -40 °C. Nuo birželio iki spalio tęsiasi musonai, kurių metu nuolat lyja (kartais iki 11 dienų per perstojo), laikosi rūkas, dažnos nuošliaužos. Vasarą oras įšyla iki 28 °C.

Suskirstymas

Sikimas padalintas į 4 rajonus:

• Rytų Sikimas (Gangtokas)
• Vakarų Sikimas (Gezingas)
• Šiaurės Sikimas (Manganas)
• Pietų Sikimas (Namči)

Istorija

Sikimas – istorinio Tibeto provincijos regionas Indijos šiaurės rytuose, tarp Nepalo ir Butano. Vietinių gyventojų lepča jis vadintas Nye-mae-el, t. y. „rojumi“. Nuo XVII a. kraštą kolonizavę tibetiečiai (bhutijai) jį vadino Denjong, t. y. „ryžių slėniu“. Jie čia įkūrė klestinčią karalystę, perėmusią Tibeto civilizacijos pasiekimus.

Šalies istorija iki XIX a. pasižymėjo dažnais konfliktais su kaimynais iš rytų ir vakarų – nepaliečiais ir butaniečiais. XIX a. tai buvo klestinti Himalajų karalystė. Sikimas buvo britų sąjungininkas Nepalo arba Gurkų kare.

Santykius tarp Sikimo vyriausybės ir naujosios Indijos jėgos, britų Rytų Indijos Kompanijos, galima apibūdinti kaip keliančius nuolatinius nesusipratimus. Siena tarp Sikimo ir britų valdomų teritorijų Indijoje niekada nebuvo aiškiai nustatyta. Sikimo vyriausybė bandė protestuoti britų Indijos komisarui dėl mokesčių rinkimo Morango teritorijoje, tačiau tai nedavė rezultatų.

1859 m. du britų gydytojai Kempbelas (Campbell) ir Hukeris (Hooker) atvyko į Sikimo kalnus nepranešę ir negavę Sikimo karaliaus leidimo. Sikimo vyriausybė gydytojus suėmė, o tai išprovokavo britų baudžiamąją ekspediciją prieš Himalajų karalystę, kurios metu 1861 m. buvo aneksuotas visas Dardžilingas ir Morangas, nors karalystė liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė su sostine Gangtoke.

Gyventojai

Svarbiausias Sikime – Rumteko vienuolynas

Sikimo tautinė sudėtis marga. Didesnioji gyventojų dalis yra palyginti vėlai čia atsikraustę nepalai, šnekantys indoeuropietiška nepalų kalba (62,6 %) arba hindi (6,6 %). Kiti – tibetietiškos kilmės sikimiečiai (bhotijai, 7,6 %), senieji krašto gyventojai lepčai (6,5 %), limbai (6,3 %), šerpai (2,4 %), tamangai (1,8 %), rajai, gurungai, sunvarai, magarai ir kt. Į pietų Sikimą keliasi bengalai, biharai, marvariai.

Oficiali valstijos kalba anglų, taip pat pripažintos kalbos yra bhutijų, gurungų, lepčų, limbų, magarų, sunvarų, nevarų, rajų, šerpų, tamangų.

Religijos

• hinduizmas – 60,9 %
• budizmas – 28,1 %
• krikščionybė – 6,7 %
• islamas – 1,4 %

Didžiausi miestai

• Gangtokas – 29,1 tūkst. gyv. (2001 m.)
• Aukštutinis Tadongas – 14,7
• Singtamas – 5,4

Ūkis

Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu – auginami ryžiai, kukurūzai, soros, kviečiai, miežiai, arbatmedžiai, apelsinai. Ypač svarbi kultūra – kardamonas (vienas svarbiausių augintojų pasaulyje). Didelių pramonės įmonių nėra – odos apdirbimas, alaus varymas, laikrodžių gamyba vystoma šalies pietuose. Yra cinko, vario, švino, dolomito, talko, anglies, grafito, kvarcito kasyklų. Vystomas turizmas.

Veikiančių oro uostų ar geležinkelio linijų nėra. Sikimas pasiekiamas keliais iš Dardžilingo, Siligurio, Kalimpongo (Vakarų Bengalija), per Nathu La perėją – iš Tibeto.