[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Kiotas

Koordinatės: 35°0′42″ š. pl. 135°46′6″ r. ilg. / 35.01167°š. pl. 135.76833°r. ilg. / 35.01167; 135.76833 (Kiotas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiotas
jap. 京都市
            
Miesto panorama
Kiotas
Kiotas
35°0′42″ š. pl. 135°46′6″ r. ilg. / 35.01167°š. pl. 135.76833°r. ilg. / 35.01167; 135.76833 (Kiotas)
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė Japonijos vėliava Japonija
Regionas Kansajaus regionas
Prefektūra Kioto prefektūra
Meras Daisaku Kadokawa
Gyventojų (2020[1]) 1 463 723
Plotas 827,90 km²
Tankumas (2020[1]) 1 768 žm./km²
Tinklalapis www.city.kyoto.jp
Vikiteka Kiotas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 688
Kiotas, pagrindinė gatvė, 1891 metais

Kiotas (jap. 京都 = Kyōto – „Sostinės miestas“) – Japonijos miestas Honšiū saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – prefektūros centras. Su Osaka ir Kobe sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai.

Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. 1994 m. Kioto senamiestyje ir apylinkėse esantys objektai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip Senojo Kioto istoriniai paminklai. Tarp jų yra Todži šventykla (VIII–XVII a.), Saihodži, Tenriūdži (abu iš XIV a.), Rioandži (XV a.) vienuolynai. Auksinis paviljonas (Kinkakudži, XIV a.), Sidabrinis paviljonas (Ginkakudži, XV a.), Kijomidzu budistų šventovė (pastatyta 7981633 m.) ir kt. Tarp lankytinų objektų yra Kacuros rūmų ansamblis (XVII a.), Imperatoriaus rūmai Kiote ir kt.

Kiotas įkurtas 792794 m. kaip Heian-kyō. Iki 1868 m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo Tokijas).[2]

Aukštosios mokyklos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotas yra vienas akademinių šalies centrų – čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. Kioto universitetas, vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. Kioto technologijos institutas, vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms.

Kioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras – Daisaku Kadokava, nepriklausomasis, remiamas LDPJ.

Kiotą sudaro 11 seniūnijų (rajonų).

Nepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje – čia pilna budistų ir šintoistų šventyklų.

Kiote įsikūręs Kioto tarptautinis mangos muziejus.

Labai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų.

Kioto universitetas

Mieste įsikūręs Kioto universitetas laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po Tokijo universiteto). Čia taip pat įsikūręs Kioto technologijos institutas, laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje.

Kioto valstybinis muziejus
Umekodžio garo lokomotyvo muziejus
Kiotas rudenį

Gegužės 15 d. Kiote vyksta Aoi šventė, liepos 14-17 d. – Giono šventė, spalio 22 d. – Jidai Matsuri (Amžių festivalis).

Oficiali miesto gėlė – kamelija ir azalija, medis – gluosnis svyruoklis ir puošmedis.

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė užmegzta su šiais miestais[3]:

  1. JAPAN: Prefectures and Major Cities, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 210
  3. Sister and Other Associated Cities
Kioto prefektūros kontūrai Kioto prefektūra
Miestas
Ajabė | Džiojas | Fukučijama | Javata | Kameoka | Kidzugava | Kiotanabė | Kiotangas | Kiotas | Maidzuru | Mijadzu | Mukas | Nagaokakijas | Nantanas | Udžis
Apskritys
Cudzukio apskritis | Funajaus apskritis | Josos apskritis | Kusės apskritis | Otokunio apskritis | Soraku apskritis