Jan Hus
Janas Husas ček. Jan Hus | |
---|---|
Gimė | 1369 m. Husinecas, Pietų Čekija |
Mirė | 1415 m. liepos 6 d. (~46 metai) Konstanca |
Veikla | čekų kultūros veikėjas, teologas |
Vikiteka | Jan Hus |
Janas Husas (ček. Jan Hus; 1369 m. Husinece, Pietų Čekija – 1415 m. liepos 6 d. Konstancoje) – čekų kultūros veikėjas, teologas.
Reformacijos ir antifeodalinio revoliucionio sąjūdžio Čekijoje ideologas, čekų tautos nacionalinis didvyris.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė neturtingoje šeimoje, tėvas mirė Janui esant dar jaunam. Motina auklėjo berniuką labai pamaldžiai.
Mokėsi Prahos universitete. Baigęs jį laisvųjų menų magistro laipsniu, dėstė universitete, vėliau tapo dekanu. 1410 metais įšventintas kunigu. Du kartus (1402-1403, 1409-1410 m.) buvo išrinktas Prahos universiteto rektoriumi. Dirbdamas universitete, susipažino su anglų bažnyčios reformatoriaus Džono Viklifo kūriniais, kurie jam padarė didelę įtaką. Nuo 1402 m. buvo Prahos Betliejaus koplyčios (prie kurios tuo metu buvo įsteigta lietuvių kolegija) pamokslininkas. Savo pamoksluose, kuriuos sakė čekų kalba, kritikavo katalikų dvasininkiją, smerkė už prabangą, reikalavo ją reformuoti. Rėmėsi kito reformatoriaus, John Wycliff idėjomis. J. Huso pamokslai susilaukė plataus atgarsio antifeodališkai nusiteikusioje visuomenėje, o tai sukėlė katalikų bažnyčios, gynusios feodalizmą, vadovų pasipiktinimą. Romos popiežius ir Prahos arkivyskupas ne kartą griebėsi baudžiamųjų sankcijų prieš J. Husą. 1410 m. buvo atskirtas nuo bažnyčios. Iš pradžių J. Husą palaikė Čekijos karalius Vaclovas IV, tačiau, kai jis pasisakė prieš prekiavimą indulgencijomis, iš kurio turėjo pajamų ir pats karalius, J. Husui buvo įsakyta išvykti iš Prahos. Keliaudamas po Pietų, vėliau po Vakarų Čekiją, gyvendamas kaime, J. Husas tęsė literatūrinę ir pamokslavimo veiklą. 1414 m. jis buvo iškviestas į Konstanco bažnyčios susirinkimą pasiaiškinti dėl savo veiklos ir pažiūrų. Nors imperatorius Zigmantas I užtikrino jo asmenybės saugumą, tačiau, vos tik atvykęs į Konstancą, J. Husas buvo suimtas ir apkaltintas erezija.
Teismai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]J. Husas buvo kaltinamas erezija. Bažnyčios susirinkimas reikalavo, kad jis atsisakytų savo pažiūrų, bet J. Husas atmetė šį reikalavimą ir buvo nuteistas mirti. Pirmasis teismas prasidėjo 1415 m. liepos 5 d. Dėl šio teismo proceso J. Husas buvo perkeltas į pranciškonų vienuolyną, kuriame jis ir praleido paskutines savo gyvenimo savaites. Jis pripažino, kad rašė prieš Bažnyčią, būtent prieš Zmojmos parapiją, Paleč ir Stanislausą iš Znaimo ir pasakė, kad nori atsakyti už padarytas klaidas, jei jos bus įrodytos pagal Bibliją. Husas norėjo teisingo teismo jam ir prašė daugiau laiko, kad galėtų įrodyti savo pažiūras. Jam buvo pasiūlyta pripažinti savo nuodėmes ir išsižadėti savo doktrinų (daug kaltinimų buvo jam išgalvoti).
Nuosprendis ir sudeginimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]J. Husui nuosprendis buvo paskelbtas 1415 m. liepos 6 d. Nuosprendį priėmė Katedros susirinkimo Tarybos nariai, kurių kiekvienas dažniausiai atsistojęs pasakydavo kalbą (dažniausiai skambią), kurios pabaigoje pasakydavo ar, jo nuomone, J. Husas turėtų gyventi, ar mirti. Didžioji dauguma nubalsavo už tai, kad reikia išsaugoti J. Huso gyvybę, tačiau sprendimą priėmė mažuma.
Prieš pat įvykdant mirties bausmę, imperinis maršalas Von Pappenheim, stebint Count Palatine, paprašė J. Huso išpažinti savo nuodėmes ir taip išsaugoti gyvybę, tačiau Husas atsisakė tai padaryti ir pasakė: "Dievas yra mano liudininkas, dėl kurio aš nemaniau, kad mane neteisingai apkaltins. Giesmės tiesoje, kurią aš parašiau, ja meldžiausi ir iš jos pamokslavau, aš mirsiu šiandieną su palaima". 1415 m. J. Husas buvo sudegintas gyvas, o pelenai išpilti į Reino upę.
1999 m. gruodžio 18 d. popiežius Jonas Paulius II atsiprašė už Jano Huso sudeginimą, tačiau atsisakė jį reabilituoti, nepaisant to, kad Bažnyčia pritaikė daugybę jo mokymų.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]J. Huso teologiniai raštai parašyti lotynų ir čekų kalbomis. Pamokslų Betliejaus koplyčioje klausytojams skirti darbai paprastai buvo rašomi gimtąja čekų kalba. Tai pedagoginis traktatas „Duktė, arba Apie tikrojo išganymo kelio pažinimą“ (1412 m.), traktatas „Tikėjimo išdėstymas, dešimt Dievo ir mūsų Tėvo įstatymų“ (1413 m.), „Postilė, arba Šventųjų sekmadieninių skaitymų aiškinimas“. Lotyniškai parašyti poleminiai teologiniai traktatai „Apie Kristaus kraują“, „Apie Kristaus kūną“, sisteminis teologinis darbas pagal garsiąsias Petro Lombardo (Petrus Lombardus) apie 1164 m. „Sentencijas“ – „Prie keturių sentencijų“ (1409 m.), prieš popiežiaus politiką nukreipti traktatai „Indulgencijų klausimas“ ir „Prieš popiežiaus bulę“ (1412 m.), taip pat pats reikšmingiausias J. Huso veikalas „Apie bažnyčią“ („De ecclesia“, 1413 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas, 1984 m.
- Dalia Janušaitienė "Janas Husas", 2017 m. iš https://evangelija.lt.