Imperatorius Fokas
| Imperatorius Fokas | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Fokas | |
| Justinianų dinastija | |
| Visas vardas | Flavius Phocas Augustus |
| Gimė | apie 547 m. Trakija |
| Mirė | 610 m. spalio 5 d. Konstantinopolis |
| Sutuoktinis (-ė) | Leontija |
 | |
| Valdė | 602 m. - 610 m. (~8 metai) |
| Pirmtakas | Imperatorius Maurikijus |
| Įpėdinis | Imperatorius Heraklėjas |
 Vikiteka |
Imperatorius Fokas |
Fokas (gr. Φωκάς: Phōkas, lot. Flavius Focas, g. apie 547 m. Trakija – 610 m. spalio 5 d. Konstantinopolis) – 602–610 m. Bizantijos imperatorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trakų kilmės. 602 m. tarnavo centurionu kariuomenėje, kuri sukilo prieš imperatorių Maurikijų. Pasiųstas į Konstantinopolį derėtis vadovavo miestiečių sukilimui. Maurikijui ir jo sūnums žuvus pasiskelbė imperatoriumi.
Pripažino Romos religinę viršenybę ir pelnė popiežiaus Grigaliaus I palankumą. Dėl monofizitų sektos ir judėjų persekiojimo prieš jį sukilo Bizantijos rytų provincijos, į jas 606–608 m. įsiveržė Persijos kariuomenė, kuri priėjo prie Chalkedono. 610 m. Kartaginos egzarcho pasiųsta kariuomenė nuvertė Foką, jis buvo nukirsdintas.[1]
Imperatorius Fokas Gimė: apie 547 m. Mirė: 610
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Imperatorius Maurikijus |
Bizantijos imperatorius 602–610 |
Po to: Imperatorius Heraklėjas |
| Prieš tai: Imp. Flavijus Mauricijus Tiberijus Cezaris Augustas 583, tada nustojo galioti |
Romos imperijos Konsulas 603 |
Po to: Nustotojo galioti, Heraclijus Vyresnysis ir Flavijus Heraclijus Augustas 608 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Imperatorius Fokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 167 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- René Guerdan, Himmel und Hölle von Byzanz. Tausend Jahre eines Weltreiches, Paul List Verlag, München 1956, S. 71
- Ralph-Johannes Lilie: Byzanz. Das zweite Rom. Berlin 2003, S. 75–81 (Lilie bemüht sich um eine neue Bewertung des Kaisers, wobei seine Thesen allerdings weiterer Diskussion bedürfen).
- John Martindale: The Prosopography of the Later Roman Empire IIIb. Cambridge 1992, S. 1030–1032 (knapper Überblick mit Quellenhinweisen).
- Frank Thiess: Die griechischen Kaiser. Die Geburt Europas. Paul Zsolnay Verlag, Hamburg/Wien 1959 (literarisch-populärwissenschaftliche Bearbeitung der Zeit von Justinian I. bis Justinian II.).
- Charles, R. H. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
- Olster, David Michael, The Politics of Usurpation in the Seventh Century: Rhetoric and Revolution in Byzantium, (Adolf M Hakkert, 1993) ISBN 90-256-1010-2