Heliadai
Graikų mitologijoje Heliadai („saulės vaikai“) – saulės dievo Helijo, Klimenės ir Rodės, Afroditės dukros, vaikai. Jų vardai susija su šviesa ir švytėjimu.
Septyni vaikai gimė nimfai Rodei. Rodės vaikai garsėjo kaip išmintingi astrologai. Pavydėdami astronomijos talento, vieną jų broliai nužudė ir pabėgo į Mažąją Aziją, vieninteliai Ochimas ir Kerkafas nedalyvo žmogžudystėje, kurie liko valdyti Rodo salą.
Pagal skirtingus šaltinius minimas skirtingas heliadžių, Klimenės dukterų, skaičius nuo trijų iki septynių. Tačiau, manoma, kad buvo septynios heliadės.
Faetonas, vienintelis Klimenės ir Helijo sūnus, mirė mėgindamas važnyčioti tėvo vėžimą. Heliadės sielvartavo keturis mėnesius ir dievai pavertė jas tuopomis (arba jos pačios pavirto putpelėmis), o jų ašaros tapo gintaru. Jų ašaros krito į Eridano upę.
Heliadai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ovidijus, Metamorfozės II, 340.
