[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Fokker 50

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fokker 50
Tipas turbosraigtinis oro laineris
Gamintojas Fokker
Pirmas skrydis 1985 m. gruodžio 28 d.
Pradėtas naudoti 1987 m.
Būsena sertifikuotas
Pagaminta vnt. 206
Variantai Fokker 50-200, Fokker 50-300, Fokker 50-400, Fokker 60U
Prototipas Fokker 27-500 Friendship

Fokker 50 – dviejų turbosraigtinių variklių keleivinis lėktuvas, gamintas kompanijoje Fokker, Olandijoje. Lėktuvas skirtas trumpų ir vidutinių nuotolių reisams, juo gali skristi iki 56 keleivių[1]. Lėktuvas pradėtas projektuoti 1983 m. lapkritį kartu su Fokker 100[2]. 1989 m. lėktuvui sukeiktas FAA sertifikatas, iki 1997 m. buvo pagaminti iš viso 206 lėktuvai, kuriuos naudoja 30 oro linijų bendrovių visuose penkiuose žemynuose[1]. Fokker 50 – tai modernizuota sėkmingo modelio Fokker 27-500 Friendship versija. Jo skrydžio ir kilimo/tūpimo charakteristikos yra geros, lėktuvo skleidžiamas triukšmo lygis bei išmetamų kenksmingų dujų kiekis žemas, tai lėmė šių lėktuvų populiarumą[3]. Paskutinis Fokker 50 buvo parduotas Etiopijos avialinijoms 1997 metais, jo gamyba buvo nutraukta dėl finansinių kompanijos problemų[4].

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fokker 50 iš savo pirmtako Fokker 27-500 Friendship perėmė patikrintą skaldmenį ir yra aprūpintas dviem varikliais su 3,66 m diametro tyliai dirbančiais propeleriais. Lėktuvo aerodinamika buvo pagerinta, kabina perprojektuota su skaitmenine radioelektronine įranga. Važiuoklė yra trijų atramų su priekiniu ratu ir dvigubais ratais pagrindinėse atramose. Sparnų galai turi užlenktus viršun „Witcomb“ sparnelius. Konstrukcijoje plačiai naudotos kompozicinės medžiagos. Serijinė lėktuvo gamyba vyko keliose kompanijose, o galutinis surinkimas, sistemų sujungimai ir skrydžio bandymai – Fokker gamykloje Amsterdame. Pirmas bandomasis prototipas į orą pakilo 1985 m. gruodžio 28 d. Iš karto po jo 1986 m. balandžio 30 d. pakilo ir antrasis.[2].

Pirmasis serijinis lėktvuvas pakilo 1987 m. vasario 13 d., o pagal užsakymą pirmą kartą atskraidintas 1987 m. rugpjūčio 7 d. į kompaniją „DTL“ (dabar „City Line“). Tais pačiais metais lėktuvas sertifikuotas Olandijoje, o 1989 m. jam suteiktas ir FAA sertifikatas. Standartinis serijinis lėktuvo variantas yra Fokker 50-100 su 46-56 vietomis keleiviams. Per metus buvo pagaminama apie 30 tokių lėktuvų[2]. Šiuose lėktuvuose buvo montuojami Pratt & Whitney varikliai, skaitmeninis avionikos kompleksas su keturiais spalvotais ekranais pilotažinės navigacinės informacijos pateikimui. Prietaisų skyde yra spalvotas ekranas, kuriame pateikiama informacija apie lėktuvo jėgainės darbą ir gedimus. Taip pat yra įrangos diagnostikos aparatūra[2].

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fokker 50 priekinė važiuoklė.
  • Lėktuvo jėgainė
    • Varikliai – 2 x „Pratt&Whitney Canada“ PW125B
    • Maksimali variklio trauka – 2 x 2500 a.g.
  • Skrydžio duomenys
  • Techniniai duomenys
    • Tuščio lėktuvo svoris – 12570 kg
    • Didžiausias pakilimo svoris – 18990 kg
    • Didžiausias krovinio svoris – 5670 kg
    • Apkrova – 56 keleiviai
    • Sparnų plotas – 70 m²
    • Sparnų mojis – 29 m
    • Lėktuvo ilgis – 25,2 m
    • Lėktuvo aukštis – 8,3 m
    • Kuro atsargos – 5135 l
Fokker 60U.

Buvo gaminamos penkios Fokker 50 variacijos, neskaitant bazinio serijinio modelio Fokker 50-100[2].

Fokker 50-200, Fokker 50-300 ir Fokker 50-400

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie trys variantai buvo skirti keleivių pervežimui, galėjo turėti trejas ar ketverias duris keleiviams ir kroviniams. Šių modelių buvo išsaugotos 1,3 m pločio ir 1,65 m aukščio keleivinės durys už sparno fiuzeliažo pusėje. Fokker 50-200 – tai 68 vietų lėktuvo variantas, kurio priekinė dalis pailginta 3 metrais, o fiuzeliažas – 1,5 m. Šis modelis buvo didžiausias iš gaminamų turbosraigtinių keleivinių lėktuvų[2]. Fokker 50-300 turėjo kitokius variklius – PW127A. Modelis Fokker 50-400 pakeitė modelį 50-200, jame buvo įrengti galingesni PW127B varikliai.

Fokker Maritime Enforcer Mk 2

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bazinio modelio pagrindu sukurtas lėktuvas su galingesniais PW125B varikliais. Skirtas kovai su povandeniniais ir antvandeniniais laivais. Aprūpintas specialiais prietaisais – paieškos radaru, infraraudonojo aptikimo sistema, magnetinių anomalijų detektoriumi, elektroninio atoveiksmio sistema ir akustinio apdorojimo sistema. Ginklų arsenale buvo akustiniai plūdurai, torpedos, giluminės bombos ir priešlaivinės raketos „Harpoon“. Galėdavo ore patruliuoti iki 10 valandų[2].

Tai sėkmingiausia bazinio modelio modifikacija, pagaminta Olandijos oro karinėms pajėgoms[4]. Ji buvos skirta vyriausybės ir kariniams užsakymams. Nuo bazinio modelio skyrėsi 1,62 m pailgintu fiuzeliažu, padidinta važiuoklės baze ir krovininėmis durimis dešinėje fiuzeliažo pusėje. Turėjo du turbosraigtinius „Pratt&Whitney“ variklius PW127B, kiekvieno galia 2750 a.g. Pakilimo masė padidėjo iki 22,95 t, o naudingo krovinio – iki 7860 kg. Gali sutalpinti 58 keleivius, krovininis variantas gali skraidinti aviacinius variklius. Skrydžio nuotolis 2590-3240 km. Pirmasis šio modelio skrydis įvyko 1995 m. rugsėjo mėn. Iki bankroto 1996 m. Fokker turėjo planų gaminti ir 60 vietų keleivinį Fokker 60U variantą[2].

AirBaltic naudojamas Fokker 50 Rygos oro uoste.
Skyways Express naudojamas Fokker 50 Hemavan oro uoste.