FK Žalgiris

Apie ankstyvojo sovietmečio komandą žr. Žalgiris Vilnius (1945).

Vilniaus Žalgiris

Pavadinimas	VšĮ Futbolo klubas „Žalgiris“
Įkurtas	1947 m. Vilniuje
Stadionas	LFF stadionas
Talpa	5067
Vadovas	Vilma Venslovaitienė
Vyr. treneris	Vladimiras Čeburinas
Lyga	A lyga
2024	1 vieta
Apranga namie Apranga svečiuose Trečioji apranga

Futbolo klubas „Žalgiris“ – Lietuvos futbolo komanda iš Vilniaus. Klubo spalvos – žalia ir balta. Rungtyniauja aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione, A lygoje. 14 kartų klubas iškovojo LFF taurę, 8 kartus – LFF supertaurę.

Istorija

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Pradžia

1946 m. SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose triumfavusi LTSR rinktinė (vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų, 1947 m. perkelta į Vilnių ir pavadinta „Dinamo“.

1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. debiutavo aukščiausiajame SSRS divizione. Jame klubui sėkmingiausias 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dneprą“.

Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda

Vilniaus meistrų komanda (iš pradžių Vilniaus „Dinamo“) faktiškai buvo Lietuvos futbolo rinktinė, dalyvaujanti TSRS futbolo čempionate. Pirmą sezoną joje visi žaidėjai bei treneriai buvo gimę ir užaugę Lietuvoje.

1947 m. gegužės viduryje, pirmasis Vilniaus „Dinamo“ ekipos pasirodymas TSRS čempionato Antrosios grupės Centrinės zonos varžybose, įamžintas kino juostoje. Rungtynės, kurias savo aikštėje stebėjo (pasak diktoriaus) 15 tūkst. žiūrovų, baigėsi pralaimėjimu 1:2 tuo metu stipriai Maskvos „Lokomotyvo“ komandai (tą sezoną užėmusiai Antroje grupėje pirmą vietą, įkopė į stipriausiųjų grupę), nufilmuotos ir jų trumpi epizodai parodyti „Tarybų Lietuvos“ kino žurnalo 21 (gegužės mėn.) numeryje.

Centrinėje zonoje žaidė 15 komandų: daugiausia Maskvos (7), Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, 4), po vieną Vilniaus, Rygos (irgi „Dinamo“), Talino („Kalevas“) ir Minsko. Vilniečiai gėdos Lietuvai nepadarė: per 28 rungtynes įmušė 55 įvarčius (daugiausia S. Petraitis – 12, V. Rylis -11), užėmė 8 vietą. Įdomu, kad net 19 kartų žaista namie, tik 9 sykius – svečiuose.

Nuo 1948 m. reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda vadinta Vilniaus „Spartako“ vardu. Per 14 sezonų spartakiečiai geriausiai žaidė 1952–1954 m., įkopė į stipriausiųjų grupę („A“ klasę), bet 1953 m. debiutuodami joje po puikaus starto (po 5 turų nebuvo pralaimėję ir rikiavosi turnyro lentelės viršuje) neišvengė nesėkmių ruožo ir paskutinės 11 vietos. 1954 m. vos negrįžo į stipriausiųjų grupę, kai užėmė antrąją vietą „B“ klasėje (reikėjo pirmos).

Tos komandos ramsčiai buvo V.Saunoris, M.Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Stelmokas.

1955–1959 m. Vilniaus „Spartakas“ buvo „B“ klasės vidutiniokas. Kai 1960 m. TSRS futbolo federacija nutarė žymiai padidinti „A“ klasės komandų skaičių ir į stipriausiųjų grupę pakviesti Lietuvos reprezentacinę ekipą, Vilniaus spartakiečiai tam buvo nepasiruošę. 1960 m. ir 1961 m. klubas daug pralaimėjo „A“ klasės senbuviams.

1962 m. pavasarį Vilniaus „Spartakas“ netikėtai tapo „Žalgiriu“. Tai įvyko sezono išvakarėse, Lietuvos komanda net nespėjo įsigyti naujų spalvų aprangų ir rungtynes pradėjo raudonai–balta „Spartako“ draugijos apranga, nors švieslentėje jau degė Vilniaus „Žalgirio“ vardas.

Pirmasis sezonas su „Žalgirio“ vėliava nesusiklostė: paskutinė 22 vieta „A“ klasėje, nusileidimas į silpnesniųjų kompaniją. Kopimą į šlovę teko pradėti nuo papėdės.

1963 m. sezonui, turėjusiam ženklinti „Žalgirio“ komandos atgimimą, treniruoti komandą buvo pakviestas maskvietis Serafimas Cholodkovas, praeityje rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Maskvos „Spartako“ pozicijoje, o nuo 1956 m. – sėkmingai treniravęs Dnepropetrovsko „Metalurgą“ („Dneprą“). Jis nutarė kurti naują Lietuvos reprezentacinę komandą, remdamasis jaunųjų Kauno „Bangos“ futbolininkų karta ir kai kuriais „Žalgirio“ veteranais bei perspektyviais jaunuoliais.

Taip komandoje pasirodė buvę kauniečiai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, V. Žitkus, P. Jegorovas, R. Leščinskas, kurie drauge su S. Rameliu, A. Kulikausku, M. Averbuchu, A. Žilinsku, A. Binkausku, R. Juška, P. Glodeniu ir R. Biliūnu sudarė naujosios komandos branduolį.

1963 m. rūpintasi, kaip neiškristi iš „A“ klasės antrosios grupės.

1964 m. sezoną „Žalgiris“ pretendavo įkopti į stipriausiųjų lygą, pasiekė daug pergalių, puolėjas Romas Juška įmušė 20 įvarčių. Iki vietos pirmajame ketvertuke pritrūko 2 taškų, komanda liko penkta. 1964 m. TSRS taurės turnyre žalgiriečiai nužygiavo iki ketvirtfinalio (Vilniuje 1:0 įveikė stipriąją Maskvos „Torpedo“), kur lygioje kovoje Maskvoje 0:1 pralaimėjo „Spartakui“.

1965 m. sezonas buvo ilgas (46 rungtynės), sudėtingas. Po lėto starto ir nuostabios viduriniosios čempionato dalies finiše žalgiriečiams pritrūko jėgų. Baigėsi vidutiniškai, 10 vieta.

1966 m., komandos pagrindinę sudėtį sustiprino talentingi jaunuoliai E. Liaudanskas, S. Šeibokas, vartininkas V. Kateiva, o treniravo naujas treneris J. Vaškelis, buvo užimta pirmoji vieta savo pogrupyje, kuriame žaidė 17 komandų. Deja, finaliniame trijų pogrupių nugalėtojų turnyre dėl vienintelės vietos aukščiausioje lygoje vienu tašku buvo atsilikta nuo Lugansko „Zarios“. Šiokia tokia paguoda buvo mažieji sidabro medaliai už antrąją vietą ir sporto meistrų vardai, kurie patvirtino aukštą „Žalgirio“ futbolininkų klasę.

1967–1968 m. buvo krizė. Daug žaidėjų perėjo žaisti į kitų respublikų komandas, be jų likęs „Žalgiris“ vilkosi antrosios grupės zoninių turnyrų gale.

1969 m. buvę žaidėjai grįžo ir, treniruojami neseniai „Žalgiryje“ žaidusio A. Vosyliaus, sužaidė puikų sezoną. Sklandžiai į komandą įsiliejo L. Žukauskas, V. Brivinskas, jaunieji J. Jurgelevičius, K. Latoža. Pirmoji vieta savo pogrupyje tarp 21 komandos ir daug vilčių sėkmingai pasirodyti finaliniame keturių pogrupių nugalėtojų turnyre Simferopolyje. Deja, tik ketvirtoji vieta.

1970 m. po geros sezono pradžios sekė vangi pabaiga ir 10 vieta naujai įkurtoje Pirmojoje lygoje (stipriausių lyga pavadinta Aukščiausiąja).

1971 m. vieni liūdniausių „Žalgirio“ istorijoje. Komandoje pykosi treneriai ir žaidėjai. Baigiantis sezonui, gelbėti padėties pakviestas anksčiau puikiai pasidarbavęs treneris S.Cholodkovas, nesėkmingai. 20 vieta ir pirmą kartą – kelionė žemyn į trečią pagal pajėgumą TSRS čempionato pakopą.

Joje komanda žaidė 1972–1977 m. Nors 1975 m. laimėta pirmoji vieta savo zonoje, bet vėliau sekęs turnyras Ašchabade nesusiklostė.

1977 m. pradėję treniruoti komandą buvę „Žalgirio“ žaidėjai B. Zelkevičius ir S. Ramelis pakvietė jaunimo. Komanda nuo sezono starto stengėsi atkovoti Lietuvai vietą Pirmoje lygoje. Taip ir įvyko: zoninės varžybos laimėtos dideliu pranašumu, o atkrintamajame etape įveiktas Nalčiko „Spartakas“, kai po žalgiriečių pralaimėjimo svečiuose 0:1 ir nervingos pergalės namie 1:0 viską lėmusiose papildomose rungtynės Kišiniove 2:1 triumfavo Lietuvos futbolininkai.

Pakilti į Pirmąją lygą tame sezone padėjo V. Dirmeikio (18 įvarčių), E. Riabovo (23 įvarčiai), J. Jurgelevičiaus („auksinis“ įvartis Kišiniove), A. Mackevičiaus, G. Paberžio, K. Latožos, A. Puodžiūno, G. Žarkovo, K. Gražulio, S. Baranovo, vartininko A. Ulevičiaus ir kitų pasiaukojantis, sėkmingas žaidimas.

1978 m. komanda įsitvirtino Pirmoje lygoje (7 vieta). Iki 1981 m. žalgiriečiai buvo joje tvirti vidutiniokai, o 1982 m. įkopė į Aukščiausiąją lygą, užėmė Pirmoje lygoje pirmąją vietą (papildomose rungtynėse Simferopolyje 1:0 po S. Jakubausko gražaus įvarčio nugalėjo Kišiniovo „Nistru“ ekipą).

Mažaisiais aukso medaliais už pirmąją vietą buvo įvertinti ne tik treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis, G. Kalėdinskas, bet ir puikiai žaidę S. Danisevičius, S. Jakubauskas (23 įvarčiai), V. Rasiukas, K. Latoža, V. Kasparavičius, vartininkas V. Jurkus, R. Turskis, A. Janonis, A. Mackevičius, E. Malkevičius, S. Baranauskas, K. Gražulis ir kiti.

Prieš 1983 m. sezono Aukščiausioje lygoje startą Lietuvą supurtė konfliktas „Žalgiryje“: grupė žaidėjų pareikalavo atsistatydinti trenerį B. Zelkevičių, apkaltintą paėmus sau per didelę dalį komandinių dovanų ir apdovanojimų. Treneriu tapo A. Liubinskas.

Rezultatais 0:0 sužaista Taškente su „Pachtakoru“, Leningrade su „Zenitu“, Vilniuje su Tbilisio „Dinamo“. Ketvirtose rungtynėse namie su Baku „Neftči“ K. Gražulis įmušė pirmą „Žalgirio“ įvartį, atnešusį pergalę 1:0. Žalgiriečiai tapo pirmojo rato nugalėtojais, įsiminė darniu, apgalvotu ir korektišku žaidimu.

Pirmoje vietoje išsilaikyta trumpai, nes traumą gavo pagrindinis vartininkas V.Jurkus, o tinkamos pamainos jam tada dar nebuvo. Vis dėlto galutinė penktoji vieta – aukščiausias ligi tol Lietuvos futbolo pasiekimas ir didelė viltis ateičiai. Tame sezone komandoje sėkmingai debiutavo A. Narbekovas, R. Mažeikis, V. Buzmakovas. Paskutines, 515 rungtynes „Žalgiryje“ sužaidė Kęstutis Latoža (Kutaisyje). Jis iki šiol išlieka pirmasis pagal sužaistų Vilniaus reprezentacinėje komandoje rungtynių skaičių.

1984 m. sezoną žalgiriečiai baigė devinti tarp 18 komandų. Nudžiugino pergalėmis prieš Kijevo „Dinamo“ (1:0 namie), Maskvos „Spartaką“ (du kartus po 2:1), Maskvos „Dinamo“ (1:0 namie, 2:1 Maskvoje). Komandoje debiutavo V. Ivanauskas.

1985 m. sezonas vėl prasidėjo maištu. Ta pati žaidėjų grupė, neseniai atstatydinusi B. Zelkevičių, reikalavo jį grąžinti vietoje A. Liubinsko. Sezono pradžia prisvilo.

Grįžus B. Zelkevičiui žaidimas palaipsniui pagerėjo. Teko pergyventi 11 turą, kai „Žalgiris“ namie pralaimėjo 1:5 Maskvos „Dinamo“ ir buvo paskutinis lentelėje. Po pergalės dvyliktame ture prieš Donecko „Šachtiorą“ 1:0 prasidėjo „Žalgirio“ atgimimas. 12 rungtynių be pralaimėjimo, ir „Žalgiris“ – jau šeštas. Galutinė septintoji vieta atrodė visai gražiai.

1986 m. pagrindinis akcentas – lapkričio 17 d. pergalė 3:0 Kijeve prieš „Dinamo“, kovojusį dėl čempionų vardo. A. Mackevičiaus, K. Ruzgio, I. Pankratjevo įvarčiai leido pasiekti reikšmingą pergalę. Galutinė vieta – aštuntoji.

1987 m. žalgiriečiai pelnė bronzos medalius TSRS čempionate ir auksą Universiadoje Zagrebe, kur jie atstovavo TSRS studentijai ir žaidė žaliai–baltais dryžuotais „Žalgirio“ marškinėliais.

Sėkmingiausio Lietuvos futbolo istorijoje sezono didvyriai: treneriai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, E. Riabovas, V. Jančiauskas, vartininkai V. Jurkus ir A. Kalinauskas, aikštės žaidėjai A.Narbekovas (16 įvarčių čempionate), V. Rasiukas, S. Jakubauskas, A. Janonis, R. Mažeikis, V. Sukristovas, S. Baranauskas, I. Pankratjevas, V. Ivanauskas, V. Buzmakovas, K. Ruzgys, A. Mackevičius. Ryškiausi akcentai – pergalės Vilniuje prieš Maskvos „Spartaką“ (5:2), Maskvos CSKA (3:0) ir Maskvos „Dinamo“ (4:0).

1988 m. leido „Žalgiriui“ aukščiausiai klubo istorijoje įkopti TSRS taurėje – į pusfinalį. Kelią į finalą užtvėrė Charkovo „Metalistas“, laimėjęs Vilniuje rezultatu 2:1, o vėliau iškovojęs ir taurę.

TSRS čempionate „Žalgiris“ penktas. Debiutas UEFA taurėje gerai prasidėjo Vilniuje (2:0 prieš „Austria“ ekipą), bet liūdnai baigėsi Vienoje (2:5).

1988 m. keli žalgiriečiai pelnė medalius TSRS rinktinių sudėtyje: V.Sukristovas – Europos čempionato sidabrą, o A. Narbekovas ir A. Janonis parsivežė iš Seulo olimpinį auksą.

1989 m. sezonas tapo paskutiniu, per kurį komanda TSRS čempionate sužaidė iki galo. Galutinė ketvirtoji vieta, kurią žalgiriečiai užsitikrino įveikdami paskutinėse rungtynėse Vilniuje 2:1 naujuosius čempionus Maskvos spartakiečius. „Žalgiris“ savo stadione nepralaimėjo nė vienerių čempionato rungtynių: 10 pergalių, 5 lygiosios.

UEFA taurėje įveiktas pirmasis barjeras – Geteborgo IFK klubas (2:0 Vilniuje, 0:1 svečiuose), įvarčius įmušė R. Fridrikas. Pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezdai“ (1:4 ir 0:1).

1990 m., po vienerių rungtynių Odesoje (kovo 9 d. 0:1 pralaimėta „Černomorecui“), klubas pasitraukė iš SSRS pirmenybių.

Grįžimas į Lietuvos čempionatą

Atkūrus Nepriklausomybę, klubas persikėlė rungtyniauti į Lietuvos čempionatą.

1990 m. pasitraukė dauguma pajėgiausių žaidėjų. Liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas. Bet klubas nuo pirmojo sezono aukščiausioje Lietuvos lygoje neužleido prizinių vietų. Pirmajame sezone komanda nesunkiai tapo Baltijos čempione, tačiau LFF taurės finale po baudinių serijos 3-4 nusileido Klaipėdos „Sirijaus" (buvęs „Atlantas") ekipai.

Iki 2002 m. Vilniaus „Žalgiris“ tris kartus pasidabino lygos aukso medaliais (1991, 1992 ir 1999 m.), net septynis kartus – sidabro (1993–1995, 1997–1998, 2000–2001 m.), bei tris kartus – bronzos medaliais (1990, 1996 ir 2002 m.). 5 kartus iškovojo šalies taurę (1991, 1993–1994, 1997 ir 2003 m.), dar 5 kartus žaidė LFF taurės turnyro finale (1990, 1992, 1995, 2000 ir 2001 m.). 2003 m. „Žalgiris" pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies Supertaurę.

2004–2008 m. klubas neiškovojo nė vieno titulo, dažniausiai užimdamas 4 čempionato vietą.

Prisikėlimas iš pelenų (VMFD Žalgiris)

„Žalgirio“ sporto draugijos emblema, Vilnius, Olimpiečių g. 17

2008 m. klubo savininkui Vadimui Kastujevui išvykus į Rusiją, klubas prasiskolino. Futbolininkai žaidė negaudami atlyginimų, metų pabaigoje klubas vos neišnyko.

2009 m. žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui, 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.

2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos Marijampolės „Sūduvos“ komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0. Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas, per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje.

2011–2012 m. sezonuose klubas kilo ant A lygos pjedestalo, 2 metus iš eilės iškovodamas sidabrą, o 2012 m. vienu įskaitiniu tašku atsilikęs nuo čempiono Panevėžio „Ekrano“.

2012 m. klubas atgimė, iškovota trofėjų. 2013–2016 m. iš eilės 4 kartus laimėtas A lygos čempionatas, 2012–2016 m. rekordinius 6 kartus iš eilės iškovota LFF taurė, 2012–2016 m. laimėta 5 kartus iš eilės LFF Supertaurė.

2013–2014 m. Europos lygos atrankoje žalgiriečiai tapo pirmaisiais Lietuvos futbolininkais, eliminavusiais 3 ekipas – St Patrick’s Athletic FC iš Airijos, Pyunik FC iš Armėnijos bei Lech Poznań iš Lenkijos. Ketvirtajame etape „Žalgiris“ pralaimėjo austrams Red Bull Salzburg (0:5 ir 0:2). 2014–2015 m. čempionų lygos atrankoje pirmame etape pralaimėta Zagrebo „Dinamo“, o 2015–2016 m. rezultatu 0:1 klubas pripažino Švedijos „Malmo“ FF pranašumą. 2016–2017 m. UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų antrajame etape „Žalgiris“ paskutinėmis sekundėmis 1:2 nusileido „Astana“ ekipai.

Dabartis

2014 m. lapkričio 25 d., išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiriu“.

Kauno futbolo klubas „Spyris“ tapo Kauno „Žalgirio“ dalimi. Teisme ginčytas „Žalgirio“ vardo naudojimas, klubai ginčijosi dėl „Žalgirio“ pavadinimo.

2022–2023 m. UEFA Europos konferencijų lygoje komanda pateko į grupių etapą. Iki tol jokiam Lietuvos klubui to padaryti nepavyko. 2022 m. rugsėjo 8 d. išvykoje kovojo prieš Bratislavos „Slovan“ (Slovakijos čempionai). Istorinės rungtynės baigėsi 0-0.

Pavadinimų kaita

• 1947 m. – Dinamo
• 1948 m. – Spartakas
• 1962 m. – Žalgiris
• 1993 m. – Žalgiris-EBSW
• 1995 m. – FK Žalgiris
• 2009 m. – VMFD Žalgiris
• 2015 m. – FK Žalgiris

Emblemos

• 
  „Spartako“ emblema
• 
  Apie 1962 m.
• 
  Apie 1980 m.
• 
  1989–1993 m.
• 
  1993–1995 m.
• 
  1995–1997 m.
• 
  1998 m.
• 
  1999 m.
• 
  2000–2008 m.
• 
  2009–2011 m.
• 
  2012–2014 m.
• 
  Nuo 2015 m.

Apranga

Sovietmečiu naudojo įvairias spalvas: raudoni/balti, mėlynai/balti, buvo ir oranžiniai marškinėliai. Vėliau atrastas žaliai/baltas derinys.

Atkūrus Nepriklausomybę, klubo spalvos – žaliai/balta. Marškinėliai buvo žaliai balti su vertikaliais dryžiais, o šortai buvo žalios arba baltos spalvos, kojinės baltos, žalios arba žaliai/baltos. 2016 m. klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Nike“ aprangų gamintojais. 2016 m. komanda žaidė languotais („šachmatiniais“) žalios/baltos marškinėliais. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būdavo baltos arba žalios. 2017 m. grįžta prie vertikalių žaliai/baltų dryžių, baltų šortų ir baltų kojinių (namuose) ir baltos aprangos (svečiuose).

2021/22 m. čempionų lygos atrankoje susitiko su Budapešto „Ferencváros“. Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko 2021 m. liepos 20 d. Budapešte, nugalėjo vengrai rezultatu 2:0. Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, žalia–balta ir vertikalūs dryžiai, todėl FK Žalgiris žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis. Marškinėliai ir šortai buvo bordo spalvos su baltais žymenimis, o kojinės buvo juodos. 2021 m. prieš FK Sūduva išvykose kovodavo žaliomis aprangomis su baltos spalvos žymenimis.

Aprangos nuo 1988 m.

1988 m.

1991 m.

1996 m.

2007 m. namie

2007 m. svetur

2016 m.

2016 m.

2017 m. namie

2017 m. svetur

Aprangos nuo 2018 m.

nuo 2018 m. namie

nuo 2018 m. svetur

Prieš „Ferencváros“ 2021–07–20

2021 m. svetur prieš „Sūduvą“

Prieš „Slovan“ 2022–09–08

Spalvinė gama

Žalia ir balta spalvos.

ŽALGIRIS

ŽALGIRIS

Aprangų gamintojai

• 2009–2012 m. Hummel
• 2013–2015 m. Kappa
• 2016–2023 m. Nike

Sudėtis

Pagrindinė komanda

Atnaujinta: 2024 m. kovo 15 d.

Nr. Pozicija Žaidėjas 1 V Dušan Marković 96 V Árpád Tordai 7 G Joël Bopesu 18 G Myroslavas Mazuras 26 G Younn Zahary (t. p. ) 45 G Joris Moutachy (t. p. ) 2 S Adama Fofana 8 S Yukiyoshi Karashima 10 S Paulius Golubickas 12 S Jake Larsson 17 S Giedrius Matulevičius 21 S Ben Traoré (nuom. iš Leixões SC) 22 S Ovidijus Verbickas (kapitonas ) 41 S Martynas Šetkus 71 S Nemanja Mihajlović 77 S Jurijus Kendyšas 99 S Leandro Fernandes (t. p. )

Nr. Pozicija Žaidėjas 11 P Nikola Petković 15 P Armin Hodžić 19 P Meinardas Mikulėnas 23 P Romualdas Jansonas 80 P Liviu Antal Žalgiris / Žalgiris B 44 G Patrik Matyžonok 56 V Joris Aliukonis 60 G Tomas Bakšys S Gustas Mikelaitis   Vakaris Berenta   Julius Plančiūnas Išnuomoti / paskolinti žaidėjai 8 P Dariuš Stankevičius (į FK Sūduva) 24 P Motiejus Burba (į FK Sūduva) S Kajus Bička (į FK Transinvest) G Džiugas Aleksa (į FC Džiugas)

---

Nuoroda: Visi šio sezono FK Žalgiris perėjimai

Akademija ir dubleriai

Nuo 2009 m. FK Žalgiris jaunimą ugdo Vaikų futbolo akademijoje „Žalgirietis“. FK Žalgiriui priklausė 50% akademijos akcijų. 2023 m. rugsėjo 13 d. FK Žalgiris išpirko likusias akcijas ir tapo vieninteliu dalininku.

Vaikų futbolo akademija „Žalgirietis“ įkurta 2008 m. rugsėjo mėn. Jos steigėjai – buvę „Žalgirio“ futbolininkai Žydrūnas Grudzinskas ir Gediminas Kontautas. Po klubo krizės, 2009 metais atkurtas „Žalgiris“ taip pat tapo akademijos dalininku. Nuo 2015 m. akademijos baze tapo „Senvagės“ gimnazija, prie kurios buvo įrengta standartinių matmenų futbolo aikštė.

LFF vaikų ir jaunimo akademijų sertifikavimo procese vertinant 2022 m. „Žalgirietis“ gavo 4 žvaigždučių įvertinimą kaip viena geriausių šalies futbolo akademijų. 2023 m. akademija siekia aukščiausio – 5 žvaigždučių reitingo.

Dublerių komanda Žalgiris B dalyvauja LFF I lygos pirmenybėse.

Jaunimo komanda Žalgiris C dalyvauja LFF II lygos pirmenybėse.

Stadionas

„Žalgirio“ namų aikštė – LFF stadionas 2023 m.

Iki 2011 metų Vilniaus „Žalgiris“ savo namų rungtynes žaisdavo „Žalgirio“ stadione, kuris buvo didžiausias Lietuvoje, talpinęs 15 030 žiūrovų (6530 sėdimų vietų). Šis stadionas buvo pradėtas statyti iškart po II pasaulinio karo, o buvo užbaigtas 1948 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą.

2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) siūlė jį griauti ir vietoje jo pastatyti gyvenamuosius daugiabučius. Sulaukus pasipriešinimo, buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau tam keliamų reikalavimų jis neatitiko, o be to tai būtų apsunkinę stadiono rekonstrukciją.

2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planavo gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Stadionas buvo nugriautas 2016 m.

Nuo 2011 m. Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniauja LFF (Lietuvos futbolo federacijos) stadione, anksčiau žinotame kaip „Vėtros“ stadione. Stadionas pastatytas 2004 m., o 2010 m. Vilniaus „Vėtros“ klubą ištikus finansiniams sunkumams, Lietuvos futbolo federacija perėmė jo valdymą. 2011 m. gegužę Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, stadione pradėti pirmieji darbai siekiant atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus ir kad jame galėtų namų rungtynes žaisti Lietuvos rinktinė. Šiuo metu LFF stadionas talpina 5 067 žiūrovus. 

Fanai

Seniausia ir ištikimiausia Vilniaus „Žalgirio“ fanų bendruomenė, vadinama „Pietų-IV“, buvo įkurta 1985 m. spalio 19 dieną. „Pietų-IV“ ultros klubą organizuotai palaiko jau daugiau nei 35 metus, o sunkiausiu metu padėjo komandai išvengti išnykimo.

Nors komandos palaikymo užuomazgos prasidėjo dar 1977-aisiais, aktyviausi Vilniaus „Žalgirio“ fanai po „Žalgirio“ stadioną pradėjo klajoti 1983 m., apsistodami tai viename, tai kitame stadiono sektoriuje. Judėjimas po įvairius stadiono sektorius buvo naudojamas tam, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnams būtų sunkiau sukontroliuoti komandos fanus, kurie skanduodavo ne tik „Žalgirio“ bet ir Lietuvos vardą (tai tuo metu nebuvo toleruojama).

Fanų bendruomenės įkūrimo pradžia laikomos rungtynės prieš Minsko „Dinamo“ ekipą 1985 m. spalio 19 dieną, kai Vilniaus „Žalgirio“ ultros įsikūrė Pietų-IV sektoriuje. Nuo šių rungtynių sirgaliai ne tik liko šiame stadiono sektoriuje, bet ir pagal jį sukūrė savo pavadinimą. Nors nuo 2011 m. klubas savo namų rungtynes žaidžia nebe „Žalgirio“, bet LFF stadione, „Pietų-IV“ rungtynių metu būna įsikūrusi taip pat pietinėje stadiono tribūnoje.

Sovietų Sąjungos laikais „Pietų-IV“ ultras sudarė beveik 1000 aktyvių sirgalių (visa Pietų IV tribūna, o netilpusieji į ją buriuodavosi Pietų III tribūnoje). Sunkiausius laikus fanų bendruomenė išgyveno Vilniaus „Žalgiriui“ pasitraukus iš SSRS čempionato: 1990–1991 m. į Pietų IV sektorių rinkdavosi vis mažiau ir mažiau aktyvių sirgalių, kartais jų būdavo vos keli.

2009 m. „Pietų-IV“ fanų bendruomenės nariai padėjo finansinių sunkumų spaudžiamam Vilniaus „Žalgirio“ klubui išsikapstyti iš krizės. Sirgaliai ne tik rengė įvairias akcijas, kurių metu buvo renkami pinigai klubo išlaikymui, bet ir aukojo savo asmeninius finansus, kad klubas neišnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio.

„Pietų-IV“ yra seniausia bei didžiausia organizuotą ir aktyvų komandos palaikymą propaguojanti grupė visame Baltijos regione.

Geriausi sezono žaidėjai

Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo:

• 2004 m. Mindaugas Malinauskas
• 2005 m. Virmantas Lemežis
• 2006 m. Igoris Morinas
• 2007 m. Igoris Morinas
• 2008 m. Igoris Morinas
• 2009 m. Edgaras Mastianica
• 2010 m. Pavel Komolov
• 2011 m. Marius Rapalis
• 2012 m. Kamil Bilinski
• 2013 m. Mantas Kuklys
• 2014 m. Deividas Šemberas
• 2015 m. Andro Švrljuga
• 2016 m. Andrija Kaludžerovič
• 2017 m. Mamadou Mbodj
• 2018 m. Liviu Antal
• 2019 m. Tomislav Kiš
• 2020 m. Saulius Mikoliūnas
• 2021 m. Hugo Vidémont
• 2022 m. Edvinas Gertmonas
• 2023 m. Edvinas Gertmonas
• 2024 m. Paulius Golubickas

Personalas

Administracija Direktorė: Vilma Venslovaitienė Komercijos-techninis direktorius: Andriejus Ovčinikovas Pagrindinės komandos treneriai Vyr. treneris: Vladimir Čeburin Analitikas: Gintaras Staučė Vartininkų treneris: Audrius Ramonas

Jaunimo komandų ir akademijų treneriai „Žalgiris B“ vyr. treneris: Dainius Greviškis Medicinos personalas Gydytojas: Tomas Jonaitis Vyr. kineziterapeutas: Dainius Pavilonis

Treneriai

• Voldemaras Jaškevičius (1947)
• Jaroslavas Citavičius (1947–1948)
• Georgijus Glazkovas (1948–1951)
• Andrejus Protasovas (1951)
• Jurijus Chodotovas (1952–1953)
• Stasys Paberžis (1953–1957)
• Vytautas Saunoris (1958–1960)
• Zenonas Ganusauskas (1961–1962)
• Serafimas Cholodkovas (1963–1965)
• Juozas Vaškelis (1966–1967)
• Algirdas Vosylius (1968–1971)
• Serafimas Cholodkovas (1971–1973)
• Algirdas Klimkevičius (1974–1976)
• Benjaminas Zelkevičius (1977 m. sausio 1 d.–1983 m. gegužės 1 d.)
• Algimantas Liubinskas (1983 m. sausio 1 d.–1985 m. gruodžio 31 d.)
• Benjaminas Zelkevičius (1985 m. balandžio 1 d.–1991 m. spalio 1 d.)
• Vytautas Jančiauskas (1991–1992)
• Benjaminas Zelkevičius (1992 m. spalio 1 d.–1995 m. birželio 30 d.)
• Eugenijus Riabovas (1996–2001)
• Kęstutis Latoža (2002)
• Eugenijus Riabovas (2003–2004)
• Kęstutis Latoža (2004–2005)
• Saulius Širmelis (2005)
• Arminas Narbekovas (2005 m. lapkričio 30 d.–2006 m. lapkričio 30 d.)
• Igoris Pankratjevas (2006)
• Viačeslav Mogilnij (2008)
• Mindaugas Čepas (2008–2009)
• Igoris Pankratjevas (2009 m. liepos 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d.)
• Vitalijus Stankevičius (2011 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d.)
• Damir Petravić (2012 m. sausio 4 d.–2012 m. rugpjūčio 8 d.)
• Marek Zub (2012 m. rugpjūčio 8 d.–2014 m. gruodis)
• Valdas Dambrauskas (2014 m. gruodžio 17 d.–2017 m. spalio 23 d.)
• Aleksandras Brazevičius (2017 m. spalio 24 d.-2017 m. lapkričio 24 d.)
• Aurelijus Skarbalius (2017 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. birželio 22 d.)
• Valdas Urbonas (2018 m. birželio 23 d. – 2019 m. vasario 2 d.)
• Marek Zub (2019 m. vasario 13 d. – 2019 m. liepos 15 d.)
• João Luís Martins (laikinasis) nuo 2019 m. liepos 15 d. iki lapkričio 27 d.
• Aliaksejus Baga (2020 m. sausio 19 d. – gruodžio 21 d.)
• Vladimiras Čeburinas (2021 sausio 11 d. –)

Žymūs žaidėjai

• Vytautas Saunoris, 1947–1955
• Stasys Paberžis, 1947–1951
• Algirdas Kulikauskas, 1953–1965
• Stasys Ramelis, 1959–1973
• Petras Glodenis, 1962–1966, 1969, 1973–1974
• Romualdas Juška, 1962–1965, 1970–1971
• Algirdas Žilinskas, 1962–1975
• Benjaminas Zelkevičius, 1963–1967; 1969–1973
• Gintautas Kalėdinskas, 1963–1973
• Juzefas Jurgelevičius, 1965, 1967–1970, 1973–1980
• Kęstutis Latoža, 1968–1983
• Vytautas Dirmeikis, 1970–1973, 1975–1981
• Šenderis Giršovičius, 1974
• Eugenijus Riabovas, 1976–1981
• Stasys Danisevičius, 1976–1979, 1981–1986
• Valdas Kasparavičius, 1976, 1978, 1980–1986
• Vaclovas Jurkus, 1977–1988
• Sigitas Jakubauskas, 1978–1989
• Arvydas Janonis, 1978–1989
• Stasys Baranauskas, 1980–1989, 1997
• Igoris Pankratjevas, 1983–1989
• Arminas Narbekovas, 1983–1990
• Valdas Ivanauskas, 1984, 1986–1989
• Viačeslavas Sukristovas, 1984–1990; 1997–1998
• Virginijus Baltušnikas, 1985–1990, 1991–1992, 1994–1995, 1997–1998
• Robertas Fridrikas, 1985–1989; 1991
• Valdemaras Martinkėnas, 1989
• Aidas Preikšaitis, 1989–1996
• Andrius Tereškinas, 1990–1996; 2005
• Edgaras Jankauskas, 1991–1996
• Ričardas Zdančius, 1991–1994
• Darius Maciulevičius, 1991–1995
• Tomas Žvirgždauskas, 1991–1995
• Aurelijus Skarbalius, 1992–1994
• Andrius Skerla, 1995–1996; 2012–2014
• Deividas Šemberas 1996–1998; 2014–2015
• Tomas Ražanauskas 1996–1997
• Igoris Morinas, 1996–1998; 2004–2010
• Žydrūnas Karčemarskas, 1998, 2001
• Robertas Poškus, 1999
• Mindaugas Kalonas, 2001
• Andrius Velička, 2013–2014
• Mantas Kuklys, 2012–2018, 2020–2022
• Saulius Mikoliūnas, 2015-2023

Žymesni žaidėjai iš užsienio

• Pavel Komolov 2010–2015 m.
• Kamil Bilinski 2012–2013 m.
• Andro Švrljuga 2012–2015 m.
• Jakub Wilk 2013, 2014–2015 m.
• Jurij Kendyš, 2015, 2023 m.
• Andrija Kaludžerovič 2016, 2020–2021 m.
• Mahamane Traoré 2017 m.
• Mamadou Mbodj 2016–2018 m.
• Tomáš Šimkovič 2018 m.
• Nassim Hnid 2023 m.

Dalyvavimas Europos turnyruose

Paskutinio sezono rezultatai

Sezonas	Turnyras	Etapas	Valstybė	Klubas	Pirmosios rungtynės	Antrosios rungtynės	Bendras rezultatas
2024–25	UEFA konferencijų lyga	1Q		VPS	2:1 (Fofana, Kendyš)	1:0 (Fofana)	3:1
		2Q		Pafos FC	2:1 (Antal x2)	0:1,p.p.0:3	2:4

Praėjusių sezonų rezultatai

Sezonas	Turnyras	Etapas	Valstybė	Klubas	Pirmosios rungtynės	Antrosios rungtynės	Bendras rezultatas
1988–89	UEFA Taurė	1/32		Austria Wien	2:0 (R.Fridrikas, S.Baranauskas)	2:5 (V.Baltušnikas, R.Fridrikas)	4–5
1989–90	UEFA Taurė	1R		IFK Göteborg	2:0 (R.Fridrikas x 2)	0:1	2–1
		2R		Red Star Belgrade	0:1	1:4 (V.Ivanauskas)	1–5
1992–93	UEFA Čempionų lyga	1R		PSV Eindhoven	0:6	0:2	0–8
1993–94	Taurių laimėtojų taurė	1Q		MFK Košice	1:2 (D.Maciulevičius)	0:1	1–3
1994–95	Taurių laimėtojų taurė	1Q		Barry Town	1:0 (D.Vencevičius)	6:0 (V.Karvelisx2, V.Baltušnikas, E.Poderis, D.Maciulevičius, E.Jankauskas)	7–0
		1R		Feyenoord	1:1 (A.Tereškinas)	1:2 (D.Vencevičius)	2–3
1995–96	Taurių laimėtoų taurė	1Q		NK Mura	2:0 (V.Baltušnikas, A.Tereškinas)	1:2 (D.Vencevičius)	3–2
		1R		Trabzonspor	2:2 (A.Tereškinas, G.Mikulėnas)	0:1	2–3
1996–97	UEFA Taurė	PR		Crusaders	2:0 (D.Vencevičius, A.Pukelevičius)	1:2 (T.Ražanauskas)	3–2
		1R		Aberdeen	1:4 (T.Ražanauskas)	3:1 (G.Mikulėnasx2, A.Pukelevičius)	4–5
1997–98	Taurių laimėtojų taurė	1Q		Hapoel Be’er Sheva	0:0	1:2 (N.Radžius)	1–2
1998–99	UEFA Taurė	1Q		ÍA	2:3 (M.Skinderis, N.Vasiliauskas)	1:0 (A.Steško)	3–3
		2Q		Brann	0:1	0:0	0–1
1999–00	UEFA Čempionų lyga	1Q		Araks Ararat	2:0 (I.Steško, A.Steško)	3:0 (S.Novikovas, A.Jokšas, N.Vasiliauskas)	5–0
		2Q		Dynamo Kyiv	0:2	0:1	0–3
2000–01	UEFA Taurė	1Q		Ruch Chorzów	2:1 (D.Saulėnas, R.Vilėniškis)	0:6	2–7
2001–02	UEFA Taurė	1Q		Maccabi Tel Aviv	0:6	0:1	0–7
2002	UEFA Intertoto taurė	1R		Budapest Honvéd	1:0 (D.Saulėnas)	0:0	1–0
		2R		Sochaux	0:2	1:2 (A.Steško)	1–4
2003	UEFA Intertoto taurė	1R		Örgryte IS	1:1 (A.Shylo)	0:3	1–4
2004–05	UEFA Taurė	1Q		Portadown	2:2 (A.Steško, A.Maksimovic)	2:0 (T.Mikuckis, V.Kaušpadas)	4–2
		1Q		Aalborg BK	1:3 (V.Kaušpadas)	0:0	1–3
2005	UEFA Intertoto taurė	1R		Lisburn Distillery	1:0 (V.Lemežis)	1:0 (A.Shylo)	2–0
		2R		Dinaburg	2:0 (K.Jasaitis, V.Lemežis)	1:2 (K.Jasaitis)	3–2
		3R		Egaleo	3:1 (V.Lemežis, I.Morinas, B.Jašurek)	2:3 (V.Lemežis, I.Morinas)	5–4
		1/2		CFR Cluj	1:2 (A.Osipovič)	1:5 (A.Jokšas)	2–7
2012–13	UEFA Europos lyga	2Q		Admira Wacker Mödling	1:1 (R.Radavičius)	1:5 (M.Kuklys)	2–6
2013–14	UEFA Europos lyga	1Q		St Patrick’s Athletic	2:2 (P.Komolov, K.Bilinski)	2:1 (M.Kuklys, K.Bilinski)	4–3
		2Q		Pyunik	2:0 (K.Bilinski, R.Leliūga)	1:1 (M.Kuklys)	3–1
		3Q		Lech Poznań	1:0 (M.Kuklys)	1:2 (R.Leliūga)	2–2
		PO		Red Bull Salzburg	0:5	0:2	0–7
2014–15	UEFA Čempionų lyga	2Q		Dinamo Zagreb	0:2	0:2	0-4
2015–16	UEFA Čempionų lyga	2Q		Malmo FF	0:0	0:1	0–1
2016–17	UEFA Čempionų lyga	2Q		Astana FC	0:0	1:2 (Elivelto)	1–2
2017–18	UEFA Čempionų lyga	2Q		Ludogorec	2:1 (S.Nyuiadzi, M.Kuklys)	1:4 (S.Nyuiadzi)	3–5
2018–19	UEFA Europos lyga	1Q		Klaksvikar IF	2:1 (L.Antal, M.Mbodj)	1:1 (L.Antal)	3–2
		2Q		Vaduz	1:0 (L.Antal)	1:1 (T.Šimkovič)	2–1
		3Q		Sevilla FC	0:1	0:5	0–6
2019-20	UEFA Europos lyga	1Q		Honved FC	1:3 (Uzėla)	1:1 (Antal)	2-4
2020-21	UEFA Europos lyga	1Q		Paide LM	2:0 (Kaludžerovič, Antal)		2-0
		2Q		FK Bodø/Glimt	1:3 (Antal)		1-3
2021–22	UEFA Čempionų lyga	1Q		Linfield FC	3:1 (Vidémont, Kiš, Johns (į savo vartus))	2:1 (Mikoliūnas, Onazi)	5:1
		2Q		Ferencvárosi TC	0:2	1:3 (Diaw)	1:5
	UEFA Europos lyga	3Q		NŠ Mura	0:0	0:1	0:1
	UEFA Europos konferencijų lyga	PO		FK Bodø/Glimt	2:2 (Kiš, Diaw)	0:1	2:3
2022–23	UEFA Čempionų lyga	1Q		FC Ballkani	1:1 (Buff)	0:0, p.p.1:0 (Oyewusi)	2:1
		2Q		Malmö FF	1:0 (Ourega)	2:0 (Oyewusi, Oliveira)	3:0
		3Q		FK Bodø/Glimt	0:5	1:1 (Kyeremeh)	1:6
	UEFA Europos lyga	PO		PFK Ludogorec Razgrad	0:1	3:2, p.p.3:3 (Ourega, Buff, Oliveira)	3:4
	UEFA Europos konferencijų lyga	GR		ŠK Slovan Bratislava	0:0	1:2 (Kyeremeh)	4 vieta grupėje
				FC Basel	0:1	2:2 (Oyewusi x2)
				FC Pyunik	0:2	2:1 (Ourega, Oliveira)
2023–24	UEFA Čempionų lyga	1Q		FC Struga	0:0	2:1 (Kendyš, Radič (į s.v.))	2:1
		2Q		Galatasaray SK	2:2 (Oyewusi, Kazlauskas)	0:1	2:3
	UEFA Europos lyga	3Q		BK Häcken	1:3 (Hnid)	0:5	1:8
	UEFA Europos konferencijų lyga	PO		Ferencvárosi TC	0:4	0:3	0:7

Etapų paaiškinimas

PR	Pirminės atrankos etapas	Preliminary Round
1Q	Pirmasis atrankos etapas	First qualifying round
2Q	Antrasis atrankos etapas	Second qualifying round
3Q	Trečiasis atrankos etapas	Third qualifying round
PO	Atkrintamasis atrankos etapas	Play-off round
GR	Grupių etapas	Group stage

Pasiekimai

Lietuvos varžybose laimėti trofėjai (2019-05-16 duomenys)
Varžybos	Pasiekimas	Kartai	Metai
Čempionatas	I vieta	11	1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022, 2024
	II vieta	13	1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2023
	III vieta	4	1990, 1996, 2001, 2010
Taurė	Nugalėtojas	14	1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 (pav. ir rud.), 2018, 2021, 2022
	Finalininkas	6	1990, 1992, 1995, 2000, 2001, 2017
Supertaurė	Nugalėtojas	8	2003, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2020, 2023
	Finalininkas	3	2019, 2021, 2022

Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų.
Pirmas kartas	Paskutinis kartas	Sezonų skaičius	Aukščiausia vieta
1946 m.	2024 m.	37	Čempionai

• Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.

Sovietų Sąjungos varžybose laimėti trofėjai (1992-07-01 duomenys)
Varžybos	Pasiekimas	Kartai	Metai
Čempionatas	I vieta	0
	II vieta	0
	III vieta	1	1987
Taurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	0
Lygos taurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	0
Supertaurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	0

• SSRS I lygos čempionas (1982 m.)
• Universiados čempionas (1987 m.)

Pasiekimai Sovietų Sąjungos aukščiausiojoje lygoje 1936–1991 m.
Pirmas kartas	Paskutinis kartas	Sezonų skaičius	Aukščiausia vieta
1953 m.	1989 m.	11	3

• Pastaba: neįskaitomos 1941 m. nebaigtos pirmenybės, taip pat atvejai, kai klubai buvo pašalinti iš turnyro pirmenybių metu.

Sezonai

Pastarieji sezonai 2016–2024 m.

Sezonas	Lyga (pakopa)	V.	Ru.	Pe.	Ly.	Pr.	Įv. +	Įv. -	+/-	Taškai	LFF taurė
2016 m.	A lyga (I)	1/8	33	24	4	5	74	29	+45	76	taurė
2017 m.	A lyga (I)	2/8	33	20	7	6	62	31	+31	67	finalas
2018 m.	A lyga (I)	2/8	33	23	6	4	70	23	+47	75	taurė
2019 m.	A lyga (I)	2/8	33	24	2	7	79	29	+50	74	1/2 f.
2020 m.	A lyga (I)	1/6	20	14	3	3	42	14	+28	45	1/2 f.
2021 m.	A lyga (I)	1/10	36	23	10	3	76	28	+48	79	taurė
2022 m.	A lyga (I)	1/10	36	26	6	4	85	27	+58	84	taurė
2023 m.	A lyga (I)	2/10	36	23	6	7	67	28	+39	75	1/8 f.
2024 m.	A lyga (I)	1/10	36	24	7	5	76	31	+45	79	1/8 f.

Nuorodos

• Oficiali klubo svetainė
• Facebook paskyra
• SOCCERWAY
• SOFASCORE
• FLASHSCORE
• Transfermarkt
• futbolonis.lt
• Globalsportsarchi