Baltoji tuopa

Populus alba

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae)
Eilė:	Malpigijiečiai ( Malpighiales)
Šeima:	Gluosniniai ( Salicaceae)
Gentis:	Tuopa ( Populus)
Rūšis:	Baltoji tuopa ( Populus alba)

Baltųjų tuopų savaiminis paplitimo arealas pasaulyje
(Europa, Vakarų Azija, Šiaurės Afrika)

Savaiminis paplitimas

✖ Savaiminio paplitimo izoliuotos populiacijos

▲ Introdukuotos ir natūralizuotos populiacijos

Binomas

Populus alba
L., 1753

Sinonimai^[2]

Populus alba var. alba
Populus alba var. bolleana (Lauche) Otto
Populus alba var. nivea Aiton
Populus bolleana Lauche
Populus major Mill.
Populus nivea Willd.
Populus nivea Wesm.
Populus pseudonivea Grossh.

Baltosios tuopos lapeliai, kairėje apatinė dalis, dešinėje viršutinė

Baltoji tuopa (Populus alba) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties medžių rūšis.

Dėl sidabriškai baltų lapų ir didingos lajos, laikoma viena iš gražiausių tuopų genties rūšių.

Paplitimas^[3]

XX a. pabaigoje prasidėjus visuotiniam klimato atšilimui, baltųjų tuopų populiacijos plečiasi šiaurės ir rytų kryptimi.

Pietvakarinis paplitimo arealas yra pietvakarių Europoje prie Atlanto vandenyno pakrančių ir tęsiasi apimdamas visą vidurio, pietų ir pietryčių Europą.

Savaime auga Mažojoje Azijoje, šiaurės Irane, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje. Rytuose paplitusios visoje Vidurinėje Azijoje, išskyrus jos dykumų regionus.

Taip pat savaiminės vakarinėje Šiaurės Afrikoje, įskaitant Atlaso kalnų regioną ir palei Viduržemio jūrą.

Dažnai auginamos parkuose.

Lietuvoje

Lietuvoje introdukuotos. Šiaurinis baltųjų tuopų arealas netoli Lietuvos pietinių sienų – tai yra netoli Gardino pietinių priemiesčių (Gudija), o Lenkijoje šiek tiek į pietvakarius, pietus nuo Augustavo miesto. Viena žinomiausių Lietuvoje yra „Pajūrio tuopa“, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m. Panašaus skersmens bei aukščio yra ir Atkočių tuopa Ukmergės rajone.

Augavietės

Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose, kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.

Matmenys ir amžius

Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.

Morfologija

Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.

Panaudojimas

Mediena lengva, minkšta, naudojama celiuliozės pramonėje.

Galerija

Apie 200 metų baltoji tuopa auganti Czajęcice kaime (Švento Kryžiaus vaivadija, Lenkija)
Baltosios tuopos su lapais šakelė
Jaunos (penkerių metų) baltosios tuopos kamienas
Baltosios tuopos žievė
Senos baltosios tuopos žievė
Baltosios tuopos žiemą
Populus alba