Neteisėtas miško kirtimas

Neteisėtas miško kirtimas Madagaskare (2005 m.)

Neteisėtas (savavališkas) miško kirtimas – medžių kirtimas miškuose, pažeidžiant tokią veiklą reguliuojančius teisės aktus. Platesne prasme ši sąvoka gali apimti bet kokį nelegalų miško naikinimą, vertinant visus su tuo susijusius veiksmus, kaip kad miško įsigijimo, kirtimo leidimų gavimo teisėtumą, ir pan.

Pasaulio Banko vertinimu, 2002 m. apie 15 % visos medienos pasaulyje buvo gauta pažeidžiant įstatymus, o INTERPOL duomenimis šis rodiklis 2011 m. siekė 20–50 %. Kai kuriose šalyse, pvz., Indonezijoje, Kambodžoje, Bolivijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, neteisėta medienos gavyba išlieka ženkliai didesnė nei kitose. Aktyviausiai neteisėti kirtimai vykdomi tropiniuose miškuose.

Mastai

Neteisėti miško kirtimai vykdomi slaptai, todėl sunku tiksliai įvertinti jų mastą. Priklausomai nuo tyrimo metodo, neretai apie tą pačią šalį gaunami stipriai besiskiriantys duomenys. Tačiau sutariama, kad tokia veikla užfiksuojama visų tipų miškuose, tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. INTERPOL teigimu, nuo 20 iki 50 % medienos gavybos pasaulyje yra neteisėta, o jos vertė siekia 10–15 mlrd. JAV dolerių. Tarptautinę prekybą neteisėtai gauta mediena ši organizacija laiko viena iš organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų.

2004–2005 m. duomenimis, neteisėtas miškų kirtimas didžiausią dalį sudarė tokiose šalyse kaip Kambodža (90 %), Bolivija (80 %), Peru (80 %), Indonezija (70–80 %), Papua Naujoji Gvinėja (70 %), Ekvadoras (70 %), Gabonas (70 %). Aktyviausiai tokia veikla vyksta tropiniuose miškuose Pietryčių Azijoje, Centrinėje Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Lietuvoje pastaraisiais metais užfiksuojami keli šimtai neteisėto miško kirtimo atvejų kasmet. 2010 m. tokiu būdu buvo gauta 9811 m³ medienos, kas sudarytų 0,13 % visos šalies medienos gavybos (7,4 mln. m³)

Tarp didžiųjų medieną importuojančių šalių, nelegali mediena didžiausia dalį sudaro Japonijoje – 2008 m. apie 9 %, kitose – iki 4 %.

Vertinimas

Egzistuoja keli labiausiai paplitę metodai, leidžiantys nustatyti neteisėto miškų kirtimo apytikslius mastus.

• Pažeidimų kiekis – neteisėti miško kirtimai užfiksuoti šalies viduje. Tam, kad parodytų tikslią padėtį, būtina gera institucinė bazė, pakankamas darbuotojų kiekis, mažas korupcijos lygis. Pažeidimai gali būti fiksuojami ir medieną importuojančiose šalyse, pavyzdžiui, nustatant, kad įvežta mediena priklauso vienai iš rūšių, kuria draudžiama prekiauti pagal CITES konvenciją.

• Medienos balansas. Pagal jį, konkrečios šalies medienos gavybos ir importo kiekis lyginamas su vidaus suvartojimo ir eksporto kiekiu. Jeigu pastarasis rodiklis viršija pirmąjį, galima įtarti, kad dalis medienos buvo gauta neteisėtai. Šis metodas turi trūkumų, nes parodo tik didesnius miško kirtimus nei leistina ir neįvertina kitokio tipo įstatymų pažeidimų. Pavyzdžiui, vertinant medienos balansą, neįmanoma nustatyti tokių atvejų kaip neteisėti kirtimo leidimų įsigijimai, kirtimo reikalavimų nesilaikymai, nuosavybės teisių pažeidimai ir pan.

• Prekybos duomenų neatitikimas. Naudojant šį metodą, tiriamos dvi šalys: A – eksportuojanti medienos produkciją ir B – iš A produkciją importuojanti. Jeigu B importo duomenys didesni nei A eksporto, yra galimybė, kad šį skirtumą sudaro neteisėtai gauta mediena, ypač jeigu neatitikimas itin didelis arba B importavo tuos medienos produktus, kuriuos eksportuoti iš šalies A yra draudžiama.

Priežastys ir eiga

Neteisėtai gautos medienos pervežėjai Vietname.

Neteisėto miškų kirtimo priežastys skiriasi priklausomai nuo kiekvienos valstybės, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių įvardinamos: stipri ekonominė paskata, prasta institucinė sąranga, išteklių trūkumas, aukštas korupcijos lygis ir mažas medieną importuojančių valstybių dėmesys.

• Ekonominės: veiklos pelningumas; didelė medienos paklausa; skurdas; vietos gyventojų siekis užsidirbti ir noras bendradarbiauti su nelegaliai medžius kertančiomis kompanijomis; maža rizika būti nubaustiems; vartotojų pasirinkimas naudoti pigesnę nežinomos kilmės medieną nei brangesnę, bet turinčią specialius legalumą įrodančius sertifikatus.
• Institucinės: prasta miško apsaugos teisinė bazė ir silpnas jos įgyvendinimas; nepakankama nuosavybės teisių apsauga; nestabili politinė padėtis šalyje.
• Išteklių: techninių priemonių trūkumas; mažas miško priežiūros darbuotojų skaičius; prastai vykdoma miško išteklių inventorizacija.
• Korupcijos: valstybės tarnautojų korupcija suteikiant miško nuosavybės teises, kirtimo leidimus; miško, kaip priemonės atsilyginti už politinę paramą, naudojimas; išplitęs kyšininkavimas miško priežiūros sektoriuje.
• Tarptautinės prekybos: silpna teisinė bazė importuojančiose šalyse, leidžianti įvežti neteisėtai gautą medieną; nepakankamas tarptautinę prekybą mediena vykdančių kompanijų dėmesys arba sąmoningas bendradarbiavimas su neteisėtais miško kirtėjais.

INTERPOL teigimu, valstybės tarnautojų korupcija ypatingai paplitusi Pietryčių Azijos valstybėse ir dalinai Lotynų Amerikoje. Tampriai bendradarbiaudamos su vietos valdžia, medienos kompanijos už finansinę politikų paramą gauna miškų plotus, kirtimo leidimus, užsitikrina sklandų medienos pervežimą ir kt. Kai kuriose Centrinės Afrikos dalyse mediena naudojama kaip karinių grupuočių pajamų šaltinis. Nepriklausomai nuo regiono, dalis miškų neteisėtai iškertami skurdžių vietos gyventojų, siekiant medieną panaudoti kaip kurą maisto gaminimui, šildymui, arba norint plėsti žemdirbystei skirtus plotus.

Neteisėtai gauta mediena gali pasiekti jos naudotojus tiek tiesiogiai, tiek ir per tarpininkus. Pastaruoju atveju, dėl ilgesnės tiekimo grandinės, pirminis medienos šaltinis ir gavybos teisėtumas tampa sunkiai atsekamas. Nustatyta, kad didžiausios medienos importuotojos (JAV, ES valstybės, Japonija) didesnę dalį medienos gauna iš tarpininkų, kaip kad Kinijos arba Vietnamo.

Poveikis

Neteisėtas miško kirtimas gali turėti įvairių neigiamų ekonominių, socialinių, aplinkosauginių padarinių.

• Aplinkos apsaugos: iškirtus mišką prarandama biologinė įvairovė, suaktyvėja dirvožemio erozija, išsibalansuoja vandens apytakos ciklai; medžiai kertami nesilaikant reikalavimų, kartais tai daroma saugomose teritorijose, sunaikinant vertingomis pripažintas gamtos vietas; neteisėtas vertingiausių medžių iškirtimas gali paskatinti tolimesnį miško naikinimą; pigi nelegali mediena skatina didesnį, netaupų jos naudojimą ir tolimesnį miškų kirtimą; neteisėti miškų kirtėjai nemoka valstybei mokesčių, todėl mažiau lėšų gali būti skiriama miškų apsaugai.

• Socialinės: medžiai gali būti kertami neatsižvelgiant į vietos gyventojų nuosavybės teises, sunaikinant jų pragyvenimo šaltinį ir iššaukiant socialinius neramumus, migraciją, ginkluotus konfliktus.

• Ekonominės: valstybė praranda su medienos gavyba susijusius mokesčius ir turi mažiau lėšų užtikrinti miškų kontrolę; iškreipiamos medienos kainos, su nelegaliais miško kirtėjais tampa sunkiau konkuruoti legaliems.

Iš kitos pusės, galima išskirti ir teigiamas šio reiškinio puses: neteisėtas miško kirtimas įdarbina žmones; kirtimų vietoje vystomas daugiau pajamų nei miškas teikiantis žemės ūkis; padidėja medienos apdirbimo sektorius, kas gali suteikti didesnes pajamas valstybei nei nenukirstas miškas; nelegali mediena sumažina legalios medienos kainas ir didina ūkio konkurencingumą; medienos vartotojai tiek šalies viduje, tiek valstybėse, į kurias mediena eksportuojama, gali ją pirkti mažesnėmis kainomis.

Prevencija

FSC sertifikatu pažymėta mediena.

Neteisėto miškų kirtimo mastai gali būti mažinami naikinant pagrindines tokios veiklos priežastis:

• sprendžiant institucines ir išteklių trūkumo problemas,
• mažinant korupciją,
• skatinant privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės įsitraukimą,
• didinant tarptautinį medieną importuojančių ir eksportuojančių valstybių bendradarbiavimą,
• taikant kovoje su kitokių rūšių organizuotu nusikalstamumu įgytą praktiką.

Medieną importuojančios šalys, griežčiau užtikrindamos, kad į vidaus rinką įvežama tik teisėtai gauta mediena, gali sumažinti iš tarptautinės prekybos kylančias paskatas savavališkam miškų kirtimui. Reaguodama į šią problemą, ES 2003 m. paskelbė Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos (FLEGT). Remiantis juo, tarp ES ir medieną eksportuojančių valstybių sudaromi savanoriški partnerystės susitarimai dėl techninės pagalbos ir sertifikavimo sistemos, padėsiančios išvengti prekybos neteisėtai gauta mediena, sukūrimo. 2012 m. rugpjūtį, susitarimai buvo pasirašyti su šešiomis šalimis (Kamerūnu, CAR, Gana, Indonezija, Liberija ir Kongu), o dar su šešiomis vyksta derybos.

2008 m. JAV, papildydama su nelegalia gyvūnų ir augalų prekyba susijusį Lacey aktą, tapo pirmąja iš didžiųjų medienos importuotojų, įstatymiškai uždraudusi šalies viduje prekiauti teisėtumo įrodymų neturinčia mediena ir jos produktais. Vienas garsiausių šio įstatymo pritaikymo atvejų buvo 2010–2011 m. įvykdyti gitarų gamintojo Gibson Guitar patikrinimai, po kurių, radus neteisėtos medienos iš Madagaskaro, kompanijai skirta 350 000 JAV dolerių bauda. Panašaus tipo įstatymą 2012 m. lapkritį priėmė Australija, o nuo 2013 m. kovo 3 d. visos ES mastu įsigaliojo Medienos reglamentas, draudžiantis prekiauti neteisėtai gauta mediena ir jos produktais. Tuo tarpu Japonija viešųjų pirkimų reikalavimus yra papildžiusi sąlyga, jog valstybinėms reikmėms galima naudoti tik legalią medieną.

Galimybė galutiniams vartotojams atpažinti teisėtą, darniais principais gautą medieną gali paskatinti jos vartojimą ir suteikti ekonominę paskatą miško savininkams laikytis griežtesnių medienos gavybos taisyklių. Pasaulyje šiuo metu egzistuoja kelios dešimtys medienos sertifikavimo sistemų, tarp kurių populiariausi Miškų valdymo tarybos (Forest Stewardship Council (FSC)) ir Miško pažymų patvirtinimo programos (Programme for the Endorsement of Forest Certification (PEFC)) sertifikatai. FSC 2012 m. rugpjūčio duomenimis apima 157 mln. ha miškų, tačiau tik 11,5 % jų yra tropiniai, kuriuose įvykdoma daugiausia neteisėtų kirtimų. Tuo tarpu PEFC sertifikatą 2011 m. pabaigoje buvo gavę 245 mln. ha miškų, tarp kurių tropiniai taip pat sudarė mažą dalį.

Susiję straipsniai

• Miškų nykimas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.