Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 219 874 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Atnaujintas akmuo 750 aukų atminimui prie pirmojo kapo Baltrušių holokausto kapinės – holokausto aukų kapinės, esančios Šakių rajono savivaldybėje, Barzdų seniūnijoje, Baltrušių kaime, apie 2 km į šiaurę nuo Pilviškių miestelio (Vilkaviškio raj.). Pasiekiamos gruntkeliu pagal lankytino objekto rodyklę (0,4 km) iš kelio  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas . Teritorijoje įamžinta Pilviškių ir apylinkių žydų žudynių vieta ir dvi masinės kapavietės, kuriose buvo užkastos nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos aukos. Objektas įsikūręs Višakio upės slėnio prieigose, lygiame kraštovaizdyje, apaugusiame krūmokšniais, miškeliais. Kapų teritorija aptverta metaline tvora, pažymėta informaciniu stendu. Įrengti keli įvairių formų antkapiai, nurodantys skirtingus žuvusiųjų skaičius, tarp jų išlikęs sovietmečio laikais pastatytas silikatinių plytų mūrinis paminklas su atminimo lenta (paminėtos 1000 aukų). Pastaraisiais metais atidengti natūralaus akmens paminklai, pažymėti išsamiais memorialiniais įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis. Pirmajame kape palaidoti 1941 m. rugpjūčio mėn. žuvusių žydų tautybės gyventojų, daugiausia vyrų (300-350 aukų), palaikai. Apie 120 m į pietvakarius nuo pirmosios kapavietės išsidėsčiusi antroji, kur žudynės vyko 1941 m. rugsėjo mėn. (apie 15 d.). Čia palaidoti daugiausia moterys, vaikai ir seneliai (iki 800 aukų). Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

lapkričio 4 d. įvykiai Lietuvoje 1586 − pirmąkart paminėtas Nemunėlio Radviliškio miestelis. 1794 − Aleksandro Suvorovo vadovaujamoms Rusijos pajėgoms šturmavus ir užėmus Varšuvos priemiestį Pragą, iš esmės baigėsi 1794 m. sukilimas. 1988 − Vilniuje įsteigtas „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo“. Pasaulyje 1890 − atidaryta pirmoji Londono metro linija, City and South London Railway. 1945 − įkurtas UNESCO – Jungtinių Tautų padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. 1955 − priimtas bendras TSKP Centro komiteto ir TSRS Ministrų tarybos sprendimas nr. 1871 „Apie pertekliškumo pašalinimą projektavime ir statyboje“, užbaigęs stalininio ampyro stiliaus naudojimą sovietinėje architektūroje bei įvedęs funkcionalizmo stilių. 1956 − Tarybinė armija įžengė į Budapeštą, kad nuslopintų Vengrijos revoliuciją. 1979 − grupei Irano studentų užėmus JAV ambasadą Irane, prasidėjo Irano įkaitų krizė. Keisti

Savaitės iniciatyva Nicos uostas Nica (pranc. Nice, oks. Niça) – miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje; Pajūrio Alpių departamento administracinis centras. Stambus infrastruktūros centras, uostas. Nica yra vienas didžiausių Prancūzijos Rivjeros kurortinių centrų, jai būdingas švelnus klimatas. Palei jūros pakrantę yra suformuotas 7 km ilgio bulvaras. Gyventojai dirba daugiausia aptarnavimo sferoje, taip pat yra maisto, tekstilės, siuvimo, parfumerijos, baldų, elektrotechnikos ir kitų pramonės įmonių. Priemiesčiuose išvystyta gėlininkystė ir vaisių auginimas (citrusai, alyvuogės, vynuogės). Nicoje yra prekybos, žvejybos ir keleivių uostas, oro uostas. Su Paryžiumi jungia geležinkelis ir autostrada. Mieste veikia universitetas (įkurtas 1965 m.), kino studija, 8 muziejai (archeologijos, gamtos istorijos, meno, laivyno ir kt.). Pakrantės architektūrai būdingas prašmatnus XIX–XX a. pr. eklektinis stilius, mieste – XVII–XVIII a. italų Baroko stiliaus bažnyčios ir rūmai. 2021 m. Nicos kurortas buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas. Miesto apylinkėse pirmykščiai žmonės gyveno mažiausiai prieš 400 000 metų. Prie Mon Barono kalno rastos pirmykščių dramblių medžiotojų stovyklos. Miestą V a. pr. m. e. įkūrė graikai ir pergalės deivės Nikės garbei pavadino Nikėja, taip įamžindami pergalę prieš ligūrus. Miestas tapo vienu svarbiausių Ligūrijos jūros pakrantės prekybos centrų ir gyvavo iki lombardų įsiveržimo. Senovės Romos laikais buvo svarbus uostas. Nuo III a. vyskupystės centras. Nuo V a. dažni germanų ir saracėnų antpuoliai. XIII-XIV a. pateko Provanso priklausomybėn. 1543 m., vykstant Karolio V karui su Prancūzija buvo užimta prancūzų ir turkų kariuomenės. 1860 m. Sardinijos karalystė Nicą atidavė Prancūzijai. 2001 m. vasario 26 d. Nicoje pasirašyta Europos Tarybos valstybių narių sutartis, kuri numatė reformas, turinčias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Prancūzijos miestai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Lapkričio 3 d. Moldovos prezidente perrinkta Maia Sandu.[1] Lapkričio 1 d. Serbijoje, Novi Sade, įgriuvus geležinkelio stoties stogui, žuvo bent 12 žmonių.[2] Spalio 30 d. Ispanijos Valensijos regione smarkios liūtys pražudė daugiau nei 50 žmonių.[3] Spalio 28 d. LR Seimo rinkimus laimėjo opozicinė socialdemokratų partija.[4] Spalio 27 d. Gruzijos valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ paskelbė laimėjusi parlamento rinkimus.[5] Spalio 26 d. Izraelis smogė kariniams taikiniams Irane.[6] Spalio 24 d. Sacharovo premija paskirta Venesuelos opozicionieriams María Corina Machado ir Edmundo González Urrutia.[7] Spalio 23 d. prie Ankaros įvyko teroristinis išpuolis, kurio metu žuvo 4 žmonės ir 14 sužeista.[8] Spalio 21 d. Sulaikytas buvęs Albanijos prezidentas Ilir Meta.[9] Spalio 20 d. Indonezijos prezidentu prisaikdintas Prabowo Subianto.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga