Antkapis
Antkapis[1] – palaidojimo vietą žymintis ir įamžinantis mirusiojo atminimą objektas, dažniausiai akmeninis (medinis, metalinis) žymuo, statomas kapo galvūgalyje. Apdorotas akmuo, priklausomai nuo formos, puošybos, gali būti vadinamas antkapiniu kryžiumi, paminklu, skulptūra, stela, plokšte. Tokių žymenų naudojimas yra tradicinis kinų, žydų, krikščionių, islamo bei kitų tradicijų laidojimo papročiuose. Senovės antkapiams būdinga laidojimo meno puošyba, ypač akmens reljefo detalės.
Formos, stiliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didėjant raštingumui, vis daugiau įrašų buvo įtraukiama į antkapį:[2] velionio vardas, gimimo ir mirties datos, dažnai kartu su asmenine žinute ar maldos žodžiais, profesiniais ženklais, trumpiniu R. I. P. Laikui bėgant imta juos papildyti epitafijomis, įrėminta mirusiojo nuotrauka.
Krikščionių kraštuose nuo viduramžių kilmingieji galėjo būti palaidoti bažnyčioje, įrengiant antkapinius atminimo paminklus. Tai buvo kapą dengiančios akmeninės ar metalinės grindų plokštės su įrėžtu mirusiojo atvaizdu. Vėliau jos buvo įmūrijamos šalia, sienoje. Plito stalo pavidalo antkapiai, puošiami su gulinčia skulptūra, kitur antkapį papildė sėdinti ar klūpanti skulptūra.[3]
Kapinių antkapiai gali būti paprastos stačios plokštės su įvairių formų viršūnėmis: pusapvalėmis, apvaliomis, dvišlaitėmis, smailiarkėmis, kvadratinėmis ir kt. XVIII a. jie dažnai buvo puošiami memento mori simboliais, pvz., kaukolėmis, sparnuotomis kerubų galvomis, dangiškomis karūnomis ar duobkasio įrankiais. Naudotos alegorinės figūros, mirusiojo statuso ir veiklos emblemos, raižiniai iš mirusiojo gyvenimo (ypač mirties atveju). Turtingesni asmenys statėsi antkapines skrynias, netikrus sarkofagus kaip įamžinimo priemonę keliems tos pačios šeimos nariams, nors tikrieji palaikai buvo žemėje. XIX a. antkapinių paminklų stiliai, naudojamos medžiagos tapo labai įvairūs.
Islamo šalyse antkapiai tradiciškai yra stačiakampis vertikalus akmuo, kurio viršuje dažnai būna raižinys, simbolizuojantis turbaną. Tuo tarpu Vakarų šalyse dažnai naudojama daugiau vietinių stilių formų ir puošybos.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje nuo seno prie kapo buvo statomi mediniai kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai. Vieni seniausių memorialinių paminklų – nuo XVI a. minimi krikštai, plitę Mažosios Lietuvos pajūrio krašte. Sekant Vakarų Europos tradicija, kilmingieji buvo laidojami ir bažnyčioje, įrengiant antkapinius paminklus. XX a. pabaigoje kapinėse plito smulkiosios architektūros statiniai, skulptūrinės kompozicijos.[3][4]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kapo plokštė (Čekija) -
Budistų antkapis -
Hercogo kapas bažnyčioje (Nantas) -
Musulmonų kapai (Sarajevas) -
Antkapinės stelos (Atėnai) -
Antkapinė skulptūra „Miegas“ (Berlynas) -
Suasmeninta antkapio puošyba (JAV)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antkapis lkz.lt
- ↑ Fergus Wessell. „Headstone Gallery“. Suarchyvuotas originalas 2013-07-07. Nuoroda tikrinta 2013-09-05.
- ↑ 3,0 3,1 Antkapiniai paminklai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Antkapiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000