ĚĘ̵•ĎęčĚĆēĎĆ• ĔėĉĊ JOURNAL OF NUMISMATICS AND SIGILLOGRAPHY ĔđĚĒĊͷͶ ĆĚēĆĘ 2022 ’‡ ‹ƒŽ˜‘Ž—‡†‡˜‘–‡†–‘–Š‡  –‡”ƒ–‹‘ƒŽ—‹•ƒ–‹  ‘‰”‡••‹ƒ”•ƒ™ȋʹͲʹʹȌ Š‡’—„Ž‹ ƒ–‹‘ ‘‡•‘—–™‹–Š–Š‡•—’’‘”–‘ˆ ̺˜‡˜‡••‘••–‹ˆ–‡Ž•‡ˆÚ”—‹•ƒ–‹̺ˆ‘—†ƒ–‹‘ȋ™‡†‡Ȍ Artemide Aste s.r.l. Editorial board: Dzmitry Huletski (European Humanities University, Vilnius), Georgiy A. Titov (Moscow Numismatic Society, Moscow), Vasily V. Zaytsev (State Historical Museum, Moscow), Andrei Boiko-Gagarin, Ph.D. (National Historical Museum of Ukraine, Kyiv) Rus', Lithuania, Horde: journal of numismatics and sigillography. Volume 10, 2022. – 208 pages. The 10th volume of the research series “Rus’, Lithuania, Horde” is a special volume devoted to the XVI International Numismatic Congress in Warsaw (2022). The volume contains publications and analysis of numismatic and sphragistic findings, as well as academic research and supplementary studies. The series is intended for historians, archeologists, numismatists, sigillographers, and other persons interested in heraldry, economics, and the law of the states of Eastern Europe in the Middle Ages. © Authors community, 2022 In memoriam of ›‘Žƒ‘–Ž›ƒ” (1932–2021), Ukrainian numismatist, professor, a specialist in the history of feudal Rus’ and East European numismatics of the Middle Ages. ʠʝ ĔėĊĜĔėĉ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6 ʓ̆ʹͷǦ̟̗̟̃̊̊̅̋̄˿̄˸̠̊̀̏̅̆̅˸̋̂̆˺̠̆̇˽̟̈̆˼̀̂̀˺ʢ̂̈˸̠̟̅ . . . . . . . . . . . . . . .8 ĔęčĊ͸ͻęčĆēēĎěĊėĘĆėĞĔċēĚĒĎĘĒĆęĎĈĘĈĎĊēęĎċĎĈĕĊėĎĔĉĎĈĆđĘĎēĐėĆĎēĊ ȏȐʏǤʒǤʒ˸˽˺Ǥʏ̊̈̀˹̗̋̎̀˼˺̋̍˼̋̍̆˺̅̓̍˸̂̊̆˺̓̍̇˽̏˸̊˽́.. . . . . . . . . . . . . . 14 ēęĔē ĆĊěǤęęėĎćĚęĎĔēĔċęĜĔĆĈęĘĊĆđĘĔċęčĊĈđĊėČĞ ȏȐʓ˿ǤʢǤʒ̋̃˽̟̎̂ǡʏǤʙǤʐ̆˻̋̐ǤǡʏǤʑǤʙ˸˹˸̂Ǥʢ˺̆˼˿̧̟̅̓Ǽ̄˸̖̃̋ ̉̌̈˸˻̟̉̊̓̂̋ǽʞ̆̃˸̎̂˸˻˸̗̂̅̉̊˺˸˼̈̋˻̆˽̇˸̃̆˺̓ ̉̊˸˻̆˼˼˿̗Ǥ. . . 32 ğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǡēĆęĔđĔčĚŧǡēĉėĊĎĆćĆĐǤ ēęėĔĉĚĈęĎĔēęĔęčĊ DzĒĎēĔėĘĎČĎđđĔČėĆĕčĞdzĔċęčĊĔőĆĈĐĎĆēĕėĎēĈĎĕĆđĎęĞĔċĈĆǤͷͷͻͶȂͷ͸ͶͶ ȏȐʟǤʶǤʙ̈̓̎̋̂Ǥʠ̂˸̈˹̧̟̟̃̊̆̉̂̍˻̧̧̗̈̓̅˿Ǧ̇˸˼˺̞̟̉̂ʡ̋̈́̉̂̕ ʧ̏̋̏̓̅̉̂˸˻˸̈˸̞̅˸˿̄̋˿˽́̅̓̍̌̆̅˼˸̧ʜʒʛʟʐ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83 ĆĒĆēėĞĈĚĐǤėĊĆĘĚėĊĔċĎęčĚĆēĎĆēĘĎđěĊėĎēČĔęĘċĔĚēĉĈđĔĘĊ ęĔęčĊěĎđđĆČĊĔċĚėĊďĘĐǡeĮĚĮĞēĉĎĘęėĎĈęǡċėĔĒęčĊċĚēĉĘ ĔċęčĊĆęĎĔēĆđ ĎĘęĔėĎĈĆđĚĘĊĚĒĔċĊđĆėĚĘ ȏȐʏǤʠǤʐ̆́̂̆Ǧʒ˸˻˸̟̈̅ǡʭǤʑǤʖ˸́̆̅̏̂̆˺̉̔̂̀́Ǥʓ˾̋̏̀˼̉̔̂Ď̄̆̅˽̊̀ ˿̂̆̃˽̂̎Ďņ̇̈̆̌˽̉̆̈˸ʠ˽̈˻Ď̗ʒ˽̆̈˻Ď́̆˺̀̏˸ʙ̋̃˽̐̆˺˸ . . . . . . . . . . . . . . 90 ēĉėĊĎĔĎĐĔǦ ĆČĆėĎēǡĚėĎĆĞĔēĈčĐĔěĘĐĎǤ ĔĈčĎĉĈĔĎēĘċėĔĒ ęčĊĈĔđđĊĈęĎĔēĔċėĔċĊĘĘĔėĊėčĎĞ ĊĔėČĎĞĔěĎĈčĚđĊĘčĔě ȏȐʞǤʒ̆̈˹˸̅̔ǤǼʒĎ˹̈̓˼̅˸˽ǽ̇˽̈˸́̄˸̅̅˽˿˸̃˸̊˸˸̈˼̓̅̉̂˸˻˸˼˸̅˻˸  ̉̊Ǥ̉˸ʠ̟̊̆̃̅̉̂˸˻˸̈˸̞̅˸ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 ĆěĊđ ĔėćĆœǤ̺ ĞćėĎĉ̺ĎĒĎęĆęĎĔēĔċęčĊ ĔđĉĊē ĔėĉĊǯĘĉĆēČ ĔċęčĊͷͺęčĈĊēęĚėĞċėĔĒęčĊęĔđĎēĉĎĘęėĎĈę ȏȐʝǤʝǤʧ˽˺̏̋̂ǡʚǤʛǤʐ̋̃˸˺˸Ǥʜ˽˺˽̃̀̂̀́̂̆̄̇̃˽̂̉˼˾̋̏̀˼̉̔̂̀̍ ˼˸̅˻Ď˺ͳ͵͹ͲǦ̍̈̆̂Ď˺˿ʙ̈̆̃˽˺˽̎̔̂̆˻̆̈˸́̆̅̋ʠ̋̄̉̂̆ņ̆˹̃˸̉̊Ď . . . . . 99 đĊĐĘĆēĉėčĊěĈčĚĐǡĊĔēĎĉĚđĆěĆǤĘĒĆđđęėĊĆĘĚėĊĔċ ĔĈčĎĉĉĆēČĘ ċėĔĒęčĊͷ͹ͽͶĘċĔĚēĉĎēęčĊĚĒĞėĊČĎĔēǡėĔđĊěĊęĘĉĎĘęėĎĈę ȏȐʭǤʑǤʖ˸́̆̅̏̂̆˺̉̔̂̀́ǡʭǤʶǤʓ̟̈̆̂̅Ǥʙ̆̄̇̃˽̂̉˼˸̅˻̟˺ ̊˸̅˸̟̉̃˼̋˺˸̟̗̅̔̂̅̎͹͸ͲǦ̟̍̈̆̂˺̟̍˼˾̈̀˿ʙ̋̈̉̔̂̆˻̆̈˸́̆̅̋ ʙ̠̋̈̉̔̂̆̆˹̃˸̟̉̊ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ͳͲ͹ ĚėĎĆĞĔēĈčĐĔěĘĐĎǡĚėĎėĔĐĎēǤęėĊĆĘĚėĊĔċĉĆēČĘĆēĉĎĒĎęĆęĎĔēĘ ċėĔĒęčĊđĆęĊͽͼͶĘ ċĔĚēĉĎēęčĊĚėĘĐĉĎĘęėĎĈę ȏȐ ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǤĎĊęĚěĔĘĎĉƀĎĔĘĎĔĘ ĚēĎČĆĎĐŧęĞĘęĺĘĒĔēĊęĔĘǷ~ěĺėĎĘȀěĎČĚćĆĘĐėĞƀĎĚĘĘĐĞĉĊDz ĆěĊėĘĔđĔęĞēĎŧĐĆđĊČĊēĉĆǣ   . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113 ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǤĆęĎēđĊČĊēĉĔċęčĊĔćěĊėĘĊ ĔċęčĊ ėĆēĉĚĈčĞĔċĎęčĚĆēĎĆĕĊēēĞ̺ĊĆĘęȀĔĚćđĊėĔĘĘ ĔēęčĊčĎĊđĉ̺ǣ   4 ȏȐʓ˿ǤʢǤʒ̋̃˽̟̎̂ǡʏǤʑǤʙ˸˹˸̂ǡʙǤʛǤʞ̗̟̊̈̋̅̅Ǥ ʟ˸˻̅˽˼˿̟̟̅̉̂̂̆̄̇̃˽̂̉̉̄˸̃˽̟̅̉̂̍̄˸̅˽̊ʑ̟̊˸̧̊˸. . . . . . . . . . . . . . . . . ͳͳ͹ ğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǡēĉėĊĎĆćĆĐǡĔēĘęĆēęĎēǤĊęėĚēĎēǤ ĔČēĊĉĎēĔęėĊĆĘĚėĊĔċęčĊĒĔđĊēĘĐĎĆēĈĔĎēĘĔċĎęĔěę ȏȐʒǤʏǤʡ̀̊̆˺ǡʠǤʠǤʏ˻˸̌̆̅̆˺Ǥʜ̆˺̓́̊̀̇˼˽̅˻̀ʑ˽̃̀̂̆˻̗̆̂̅˾˽̉̊˺˸ ʛ̆̉̂̆˺̉̂̆˻̆˺̊̆̈̆˻̆˼˽̗̉̊̀̃˽̗̊̀˺Ǥ.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131 ĊĔėČĎĞǤĎęĔěǡĊėČĊĞǤČĆċĔēĔěǤēĊĜęĞĕĊĔċęčĊ ėĆēĉĚĈčĞ ĔċĔĘĈĔĜĉĊēČĆĒĎēęĊĉĎēęčĊĘĊĈĔēĉĉĊĈĆĉĊĔċęčĊͷͻęčĈĊēęĚėĞ ȏȐǤĎđĊďĘĐĎǤĆďĘęĆėĘğĞĘĐĆėćĒĔēĊęğĔĜēĆǤ. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ͳ͵͹ ĆĜĊőĎđĊďĘĐĎǤčĊĔđĉĊĘęĈĔĎēčĔĆėĉċėĔĒĆĚēĆĘ ȏȐʙǤʑǤʝ̈̃̆˺ǡʒǤʏǤʡ̀̊̆˺Ǥʝ˼˽̅˻˸̍̀̇̆̃̋˼˽̅˻˸̗̍̂̅˿̗ ʭ̗̈̀ʓ̄̀̊̈̀˽˺̀̏˸ʖ˺˽̅̀˻̆̈̆˼̉̂̆˻̆̀ʒ˸̃̀̏̉̂̆˻̆ ̉̀˿̆˹̈˸˾˽̅̀˽̄˺̉˸˼̅̀̂˸̉̄˽̏̆̄. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ͳͷ͹ ĎėĎđđǤėđĔěǡ ĊĔėČĎĞǤĎęĔěǤĊēČĆĘĆēĉčĆđěĊĘĔċęčĊĕėĎēĈĊ ĚėĎĒĎęėĎĊěĎĈčĔċěĊēĎČĔėĔĉĆēĉ ĆđĎĈčĜĎęčęčĊĎĒĆČĊ ĔċęčĊčĔėĘĊĒĆēĜĎęčĆėĆĎĘĊĉĘĜĔėĉ ȏȐʢǤʟ̊̄̕˸̅Ǥʢ˿̆̈̓̂̃˽́̅˸˺̓̍˻˽̈˹˸˺̓̍˿̅˸̂˸̧̅˸̄˸̊̈̓̎˸̍ ̇̈̓̂̃˸˼̗̅̓̍̇̏˸̊˸̗̂̐̃̍̊̓ʑ̗̟̃̂˸˻˸̗̂̅̉̊˺˸ʚ̧̟̊̆̉̂˸˻˸ Ȃ ̉̊Ǥ.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 185 đĆĉğĎĒĎėĊęĒĆēǤĆĒĕđĊĘĔċęčĊĕėĎěĆęĊĈĔĆęĘĔċĆėĒĘĔē ęčĊēĔćĎđĎęĞĔċęčĊ ėĆēĉĚĈčĞĔċĎęčĚĆēĎĆĘĊĆđĘ ĎēęčĊͷͻęčȂͷͼęčĈĊēęĚėĎĊĘ ȏȐʏǤʏǤʛ̆̈̆˿̆˺Ǥʛ̆̅˽̊̓ʓ˽˺̃˽̊Ǧʒ̀̈˸̗ ȋͳͷͷͲȂͳͷ͹͹Ȍ ˻̈̋̇̇̓ ȋ̇̆ʟ˽̊̆˺̉̂̆̄̋Ȍ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 193 ēĉėĊĎǤĔėĔğĔěǤĔĎēĘĔċĊěđĊęǦ ĎėĆĞ ȋͷͻͻͶȂͷͻͽͽȌ ĔċęčĊĘĎĝęčČėĔĚĕȋĆċęĊėǤĊęĔěĘĐĞȌ ȏȐǤ~ĊćėĆĚĘĐĆĘǡǤĆěĆđĎĆĚĘĐĆĘǤĺđĎđēĎĆĚĘĎėĎĊęĚěĔĘėĆĘęĔĘ ĒĔēĊęŶĐĆđĞĐđŶͳ͸͸ͷȂͳ͸͸͸ĒĊęŶěĆėĎēĎŶŧĎđĎēČŶĆęĘĐĞėĎĒĔ ĐđĆĚĘĎĒĔ. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 202 ėŲēĆĘ~ĊćėĆĚĘĐĆĘǡĆđĉĆĘĆěĆđĎĆĚĘĐĆĘǤĔĕĕĊėĘčĎđđĎēČĘ ĔċęčĊ ėĆēĉĚĈčĞĔċĎęčĚĆēĎĆĒĎēęĊĉĎēͷͼͼͻȂͷͼͼͼǣ ĘĊĕĆėĆęĎĔēćĊęĜĊĊēĎđēĎĚĘĆēĉĎĊėĆťĈĎĊĒĎēęĘ ͷ ĎĊęĚěĔĘĎĉƀĎĔĘĎĔĘĚēĎČĆĎĐŧęĞĘęĺĘĒĔēĊęĔĘ Ƿ~ěĺėĎĘȀěĎČĚćĆĘĐėĞƀĎĚĘĘĐĞĉĊDzĆěĊėĘĔ đĔęĞēĎŧĐĆđĊČĊēĉĆǣ   ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moneta „Žvėris / Dvigubas kryžius skyde“ – viena iš mažiausiai ištyrinėtų. Klausimų iki šiol kėlė kaip monetos lotyniška legenda, taip ir centrinis monetos averso piešinys, tačiau tyrinėtojai sutiko, kad tai Jogailos valdymo laikais kaldinta moneta. Šiandien žinomos ne mažiau, kaip 33 šio tipo monetos (1 pav.) (Remecas E., 2012. P. 41–60). Pirmoji moneta rasta 1933 m. Mitkiškių lobyje (Elektrėnų sav.), tačiau aprašyta tik 1988 m. (Ivanauskas E., 1988. P. 7–8). ͳ’ƒ˜Ǥ‘‡–ƒǷ‹ó–ƒ•Ȁ˜‹‰—„ƒ•”›ā‹—••›†‡Dz Monetos reversas aiškus: dvigubą kryžių skyde juosia taškų arba pynutės ornamentas, apsuptas dviejų linijinių apvadų (Grimalauskaitė D., Remecas E., 2016. P. 118). Averso piešinį numizmatai ilgą laiką aiškino skirtingai. Pirmasis monetą aprašęs E. Ivanauskas manė, kad monetoje pavaizduota suriesta žuvis, naudota mažajame popiežiaus antspaude (Ivanauskas E., Balčius M., 1994. P. 28). B. Paszkiewiczius monetoje matė ne žuvį, o liūtą (Paszkiewicz B., 2007. P. 20–23), S. Sajauskas monetoje matė slibiną (drakoną) (Саяускас С., 2008. P. 68–70), E. Remecas sutinka, kad monetoje vaizduojamas liūtas (Grimalauskaitė D., Remecas E., 2016. P. 119), šios nuomonės yra ir E. Ivanauskas (Ivanauskas E., 2013. № 3-4J5-1 – № 3–4J8-4). Remiantis E. Remecu, monetų analizė rodo, kad pirmasis liūto simbolį panaudojo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, vėliau simbolį naudojo jo sūnus, Lietuvos didysis ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǤĎĊęĚěĔĘĎĉƀĎĔĘĎĔĘĚēĎČĆĎĐŧęĞĘęĺĘĒĔēĊęĔĘǤǤǤ 113 kunigaikštis Jogaila, kurio valdymo metu kaldintos kelių tipų monetos su liūtu. Apie 1388 m. liūto simbolis Jogailos monetose buvo pakeistas į raitelį – valdovą, pirmą kartą pavaizduotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose ir vėliau naudojamas nebuvo (Grimalauskaitė D., Remecas E., 2016. P. 155–156). Lotyniška monetos legenda ilgai buvo neperskaityta. Postūmį davė 2007 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta moneta, kurios legendoje E. Remecas išskaitė žodį REX, deja, kitas žodis buvo neįskaitomas, nors pagal kitų šalių monetų analogus E. Remecas spėjo, kad ten turi būti valdovo – Jogailos – vardas (Grimalauskaitė D., Remecas E., 2016. P. 119–120). E. Ivanauskas lotynišką monetos legendą rekonstravo kaip REX POLONI(ae) (Ivanauskas E., 2013), tačiau ilgainiui atrandant vis daugiau monetų su išlikusiais legendos fragmentais, ši rekonstrukcija kėlė vis daugiau klausimų. Nusprendėme perskaityti šios monetos lotynišką legendą. Paskutiniais metais, metalo detektoriams patobulėjus ir galint pajusti net ir labai mažą taikinį, vis daugiau randama smulkių ir mažo nominalo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų: obolų, denarų, ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigėlių. Tai žinant, kreipėmės į numizmatų visuomenę, prašydami atsiųsti šio tipo monetų fotografijas monetų legendų perskaitymui. Atsiliepė kaip Lietuvos, taip ir Baltosios Rusios numizmatai, ir greitai pamatėme monetą, kurios beveik visa averso legenda buvo aiški (2 pav.). Čia problemą tik kėlė raidės monetos legendoje ties 8 ir 11 valandomis. Iš pirmo žvilgsnio jos buvo nepanašios į jokias matytas. Galvojome, kad galbūt tai keleto raidžių sankaupos ar taisytos raidės ir bandėm jas visaip skaityti. Tačiau abejonės išsisklaidė, išdidinus šias raides, paimtas iš geriausiai matomos legendos ir jas palyginus su įvairių amžių gotikinės abėcėlės raidėmis. Kaip ir reikėjo laukti, arčiausiai pagal ikonografiją ir geriausiai tiko viena iš 13 amžiaus gotikinės abėcėlės atmainų. Taip, tai raidė A (2 pav.). ʹ’ƒ˜Ǥ‘‡–‘•Ƿ‹ó–ƒ•Ȁ˜‹‰—„ƒ•”›ā‹—••›†‡Dzƒ˜‡”•ƒ••—ƒ‹æ‹ƒŽ‡‰‡†ƒǤƒ‹†·‘‡–‘• Ƿ‹ó–ƒ•Ȁ˜‹‰—„ƒ•”›ā‹—••›†‡DzŽ‡‰‡†‘Œ‡ 114 14ęčĈĊēęĚėĞ Kоlega Andrejus Jakovlevas iš Ukrainos nupiešė monetos averso vaizdinį, sudėdamas visų monetų išlikusius legendų fragmentus (3 pav.). Todėl dabar buvo lengva perskaityti monetos legendą IAGAL REX (4 pav.). ͵’ƒ˜ǤǤ ƒ‘˜Ž‡˜‘”‡‘•–”—‘–ƒ•‘‡–‘•Ƿ‹ó–ƒ•Ȁ˜‹‰—„ƒ•”›ā‹—••›†‡Dzƒ˜‡”•ƒ• Ͷ’ƒ˜Ǥ  Ȃ˜ƒŽ†‘˜‘˜ƒ”†ƒ•‘‡–‘•Ƿ‹ó–ƒ•Ȁ˜‹‰—„ƒ•”›ā‹—••›†‡DzŽ‡‰‡†‘Œ‡ Remiantis E. Remecu, šios monetos galėjo būti kaldinamos po portretinių monetų, bet prieš monetas su raiteliu, tarp 1386 ir 1392 metų Vilniuje (Grimalauskaitė D., Remecas E., 2016. P. 120). Pagal anksčiau straipsnyje paminėtus E. Remeco pastebėjimus galbūt galima šį kaldinimo laiką susiaurinti iki 1387–1388 m. Tokios nuomonės laikosi ir V. Ruzas (Ruzas V., 2015. P. 79) Įdomu, jog ant 1382 m. Dubysos sutarties yra Jogailos antspaudas, kurio legenda IAGAL DEU GRACIA REX IN LETTOU. Vardas IAGAL, kaip matote, sutampa. Toks būtų mūsų nedidelės, bet, manome, teisingos detalės suradimas, dėliojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dėlionę. ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǤĎĊęĚěĔĘĎĉƀĎĔĘĎĔĘĚēĎČĆĎĐŧęĞĘęĺĘĒĔēĊęĔĘǤǤǤ ͳͳͷ ĎĊĉėĎĚĘĆČĉĔēĆĘǡğĒĎęėĞ ĚđĊęĘĐĎǤĆęĎēđĊČĊēĉĔċęčĊĔćěĊėĘĊ ĔċęčĊ ėĆēĉĚĈčĞĔċĎęčĚĆēĎĆĕĊēēĞ̶ĊĆĘęȀĔĚćđĊėĔĘĘ ĔēęčĊčĎĊđĉ̶ǣ   A short message from Giedrius Bagdonas and Dzmitry Huletski is dedicated to a rare case of the Latin legend containing a princely (pagan) name of a Lithuanian prince on a coin. The coin of the type "Beast/Double Cross on the Shield" is one of the least studied. So far, both the Latin legend of the silver and the central image on its obverse have raised questions, but researchers have agreed that it was a coin minted during Jogaila's (better known as the King of Poland Wladyslaw Jagiello) reign. Today, more than 30 coins of this type are known. The first specimen was found in 1933 in the treasure of Mitkiškės (Elektrėnai municipality) but was described only in 1988. The coin represents the Vilna (Vilnius) city coinage of the Lithuanian prince Jogaila at the end of the 14th century. The noted name form IAGAL also finds its analogies on the well-known seal of the Dubissa treaty of 1382. ĎęĊėĆęŲėĆ Grimalauskatė D., Remecas E., 2016. Pinigai Lietuvoje, Vilnius. P. 118–120, P. 155–156. Ivanauskas E., 1988. Pirmosios Jogailos monetos,– Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija 29, Vilnius. P. 7–8. Ivanauskas E., Balčius M., 1994. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų, Vilnius. P. 28. Ivanauskas E., 2013. Coins and Bars of Lithuania 1236– 2012: Catalogue / Монеты и слитки Литвы 1236– 2012: Каталог, Kaunas. Paszkiewicz B., 2007. The Earliest Lithuanian Coins: vingt ans aprés. Part I. The First Decade. – Numizmatika 6, Metraštis 2005, Vilnius. P. 20–23. Remecas E., 2012. Jogailos monetos su liūtu (leopardu) ir dvigubu kryžium skyde, – Numizmatika 9-12, Metraštis 2008–2011, Vilnius. P. 41–60. 116 14ęčĈĊēęĚėĞ Ruzas V., 2015. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos Banko pinigų muziejuje. Katalogas / Catalogue. Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania, Vilnius. P. 79. Саяускас С., 2008. Некоторые вопросы геральдики Великого Княжества Литовского в свете новых находок литовских монет ХIV в. Pieniądz –kapitał–praca–wspólne dziedzictwo Europy: Białoruś – Litwa – Łotwa–Rosja–Słowacja– Ukraina: Materiały z VIII Międzynarodowej Konferencji Numizmatycznej. Białystok–Augustów 18-21 września 2008, Warszawa, 2008. P. 68–70.