Straipsniai
Straipsnyje analizuojamos trys Giedros Radvilavičiūtės esė "Teksto trauka" versijos - kultūros sa... more Straipsnyje analizuojamos trys Giedros Radvilavičiūtės esė "Teksto trauka" versijos - kultūros savaitraštyje "Šiaurės Atėnai", interneto platformoje "Culture.lt" ir rinkinyje "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos". Apžvelgiant, kaip kinta materialusis teksto pavidalas, svarstoma apie tai, kaip šie pokyčiai veikia teksto suvokimą.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Straipsnyje aptariami lietuvių kino menininko Deimanto Narkevičiaus filmai ir juose ryškėjanti is... more Straipsnyje aptariami lietuvių kino menininko Deimanto Narkevičiaus filmai ir juose ryškėjanti istorinės atminties problema: kaip ji gali reikštis kine, kokios kino priemonės ją skatina ir palaiko. Narkevičiaus kūryboje ji glaudžiai susijusi su medijos refleksija: kinas leidžia prisiminti tiek asmeninės, tiek "didžiosios" istorijos įvykius, sykiu – perkelti juos iš vieno kon-teksto į kitą ir paversti fikcija. Tačiau toks manipuliavimas istorija niekada nelieka be pėdsakų: istoriniai vaizdiniai, trauminiai pasakojimai, nuolatinis vertimas iš vienos kalbos į kitą (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme) nėra vien neutralus postmodernistinis žaidimas – priešingai, taip atsiveria pasakojimo įtrūkiai, verčiantys klausinėti apie atminties galimybes apskritai.
Narkevičiaus kine šie klausimai keliami ne žodžiu, bet vaizdu, paties kino priemonėmis, – ir tai skatina galvoti apie kino medijai specifinius atminties, patirties, istorijos apmąstymo mechanizmus.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Anotacija:
Straipsnio tikslas – aptariant Giedros Radvilavičiūtės kūrybą, pasiūlyti keletą būdų s... more Anotacija:
Straipsnio tikslas – aptariant Giedros Radvilavičiūtės kūrybą, pasiūlyti keletą būdų skaityti šiuolaikinę lietuvių eseistiką. pirmiausia analizuojamas itin ryškus Radvilavičiūtės tekstų bruožas – nuolatinė žanrinė autorefleksija, kurią formuoja santykiai su svetimais tekstais. o keliakryptis intertekstualumas verčia iš naujo pažvelgti į esė raktažodžiu tapusią patirtinio rašymo sampratą.
Straipsnyje remiamasi dviem prielaidomis: pirma – į Radvilavičiūtės tekstus galima žvelgti kaip į bendrą pasakojimą, kuriam būdingas nuoseklumas ir sistemingumas; antra – juos galima laikyti lietuvių eseistikos branduoliu, tad šio pasakojimo struktūros analizė grįstų ir bendrus apmąstymus apie žanrą. Abi prielaidos išankstinės ir priklauso vien nuo skaitytojų pozicijos, todėl ir apmąstymai tegali būti sąlygiški. bet taip iliustruojama probleminė straipsnio mintis: būtinybė pasirinkti žvilgsnio rakursą lemia prieštaringus eseistikos vertinimus, o šių rakursų tarpusavio nedermė – paties žanro neapibrėžiamumą.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Straipsnyje analizuojamas 2002 metais išleistas grožinės literatūros tekstas „Siužetą siūlau nuša... more Straipsnyje analizuojamas 2002 metais išleistas grožinės literatūros tekstas „Siužetą siūlau nušauti“. Pagal savo formą ir struktūrą primenantis esė rinkinį, tekstas pavadintas romanu: šitaip žaidžiama su literatūrinio žanro samprata ir, į žaidimą įjungiant „romano“ pavadinimą, į dėmesio centrą iškeliamos literatūros teorijos problemos. Teorinį teksto sluoksnį reprezentuoja penkios jame spausdinamos Giedros Radvilavičiūtės esė, o šias išplečia ir nauja linkme pakreipia kitų keturių eseistų tekstai. Šitaip esė rinkinys-romanas pajuda nuo teorinių svarstymų prie lietuvių literatūros bei kultūros refleksijos.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Anotacija: straipsnyje siūlomas Sigito Parulskio romano "Doriforė" perskaitymo būdas sutelkiant d... more Anotacija: straipsnyje siūlomas Sigito Parulskio romano "Doriforė" perskaitymo būdas sutelkiant dėmesį į struktūrinį teksto lygmenį. Šio lygmens analizei pritaikyti intertekstualumo teorijos ir Gérard'o Genette'o naratologijos modeliai, padedantys išskirti semantiškai ryškiausius teksto struktūros aspektus ir nustatyti santykį tarp pasakojimo formos bei turinio. iš šio santykio atsirandantis žaidimas leidžia matyti "Doriforę" kaip save reflektuojantį tekstą, kviečiantį permąstyti žanrinių apibrėžčių, kanoniškumo ir literatūrinės tradicijos sampratas.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Vertimai [knygos]
Kino tyrinėtojo ir teoretiko, kino studijų disciplinos įkūrėjo (g. 1943) knyga, pasirodžiusi 2009... more Kino tyrinėtojo ir teoretiko, kino studijų disciplinos įkūrėjo (g. 1943) knyga, pasirodžiusi 2009 m., pristato pagrindines kino refleksijos kryptis ir siūlo mintį, jog visa kino teorija tiesiogiai ar implicitiškai sprendžia filmų ir žiūrov(i)ų santykio klausimą. Skirtingas žmogaus jusles kinas veikia skirtingai, ir teorijos dėmesį šiam poveikiui formuoja dvigubas pagrindas: žvelgiama ne vien į besikeičiančią kino sampratą (reginys, perėjimas į kitą pasaulį, tiesioginė patirtis, galvosūkis), bet ir į kintantį istorinį bei kultūrinį kontekstą, kuris iškelia sau parankias sąvokas ir mąstymo būdus. Taip kinas atskleidžiamas kaip nuolat erdvėje ir laike įsišaknijantis menas, o kino teorija – kaip visuomet istoriškai sukonstruota ir niekuomet ideologiškai neutrali.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Vertimai [trumpi tekstai]
Judith Butler knygos „Vargas dėl lyties“ (Gender Trouble, 1989) pirmo skyrelio vertimas.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Keli fragmentai iš Judith Butler straipsnių rinkinio „Karo schemos: kada sielvartaujama dėl gyvyb... more Keli fragmentai iš Judith Butler straipsnių rinkinio „Karo schemos: kada sielvartaujama dėl gyvybės?“ (2009), skirto šiuolaikinių karų, galios ir gyvybės juose problematikai.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Judith Butler interviu portalui "TransAdvocate"
Bookmarks Related papers MentionsView impact
J. Butler pranešimas, skaitytas „PEN World Voices Festival“ 2014 m. balandžio 28 d.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Amerikiečių poetės, eseistės Adrienne Rich esė - poetės Anne Sexton nekrologas.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Trijų Anne Sexton eilėraščių vertimas
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Keturių Anne Sexton eilėraščių vertimas
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Penki Sylvios Plath eilėraščiai iš rinkinio "Arielis"
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Tekste kalbama apie postmiestą - kas tai yra ir kaip jis veikia mūsų gyvenimą.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Tekste kalbama apie 9-ojo dešimtmečio kovas už spaudos laisvę Vengrijoje.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Tekste kalbama apie visuomenės posūkį įsitinklinimo linkui, jo priežastis ir galimus tolesnius ke... more Tekste kalbama apie visuomenės posūkį įsitinklinimo linkui, jo priežastis ir galimus tolesnius kelius. Visą laiką lieka atviras klausimas: ar tinklo kultūra sėja didesnį dalyvavimą demokratijoje ir apmąstymuose, ar ji teliks naudojama jau panašiai mąstantiems žmonėms mobilizuoti.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Sherlock Holmes
Tarptautinės konferencijos apie Šerloką Holmsą, vykusios University College London 2013 m. biržel... more Tarptautinės konferencijos apie Šerloką Holmsą, vykusios University College London 2013 m. birželio 21-22 d., aprašymas.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
English
The Lithuanian literary essay is a genre in which a fragmentary short text combines certain trace... more The Lithuanian literary essay is a genre in which a fragmentary short text combines certain traces of a historical time, the symbols of the writer's own and other cultures, and original autobiographical writing. Unlike in the Western tradition of this genre, the Lithuanian literary essay does not deal with the themes frequently found in journalistic writing (politics, social issues). What dominates here is aesthetic -existential reflections, the aesthetic level of language, and sometimes a discernible plot.
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Commentary on a recently published fairytale book that caused a public scandal in Lithuania and w... more Commentary on a recently published fairytale book that caused a public scandal in Lithuania and was removed from bookstores
Bookmarks Related papers MentionsView impact
Uploads
Narkevičiaus kine šie klausimai keliami ne žodžiu, bet vaizdu, paties kino priemonėmis, – ir tai skatina galvoti apie kino medijai specifinius atminties, patirties, istorijos apmąstymo mechanizmus.
Straipsnio tikslas – aptariant Giedros Radvilavičiūtės kūrybą, pasiūlyti keletą būdų skaityti šiuolaikinę lietuvių eseistiką. pirmiausia analizuojamas itin ryškus Radvilavičiūtės tekstų bruožas – nuolatinė žanrinė autorefleksija, kurią formuoja santykiai su svetimais tekstais. o keliakryptis intertekstualumas verčia iš naujo pažvelgti į esė raktažodžiu tapusią patirtinio rašymo sampratą.
Straipsnyje remiamasi dviem prielaidomis: pirma – į Radvilavičiūtės tekstus galima žvelgti kaip į bendrą pasakojimą, kuriam būdingas nuoseklumas ir sistemingumas; antra – juos galima laikyti lietuvių eseistikos branduoliu, tad šio pasakojimo struktūros analizė grįstų ir bendrus apmąstymus apie žanrą. Abi prielaidos išankstinės ir priklauso vien nuo skaitytojų pozicijos, todėl ir apmąstymai tegali būti sąlygiški. bet taip iliustruojama probleminė straipsnio mintis: būtinybė pasirinkti žvilgsnio rakursą lemia prieštaringus eseistikos vertinimus, o šių rakursų tarpusavio nedermė – paties žanro neapibrėžiamumą.
Narkevičiaus kine šie klausimai keliami ne žodžiu, bet vaizdu, paties kino priemonėmis, – ir tai skatina galvoti apie kino medijai specifinius atminties, patirties, istorijos apmąstymo mechanizmus.
Straipsnio tikslas – aptariant Giedros Radvilavičiūtės kūrybą, pasiūlyti keletą būdų skaityti šiuolaikinę lietuvių eseistiką. pirmiausia analizuojamas itin ryškus Radvilavičiūtės tekstų bruožas – nuolatinė žanrinė autorefleksija, kurią formuoja santykiai su svetimais tekstais. o keliakryptis intertekstualumas verčia iš naujo pažvelgti į esė raktažodžiu tapusią patirtinio rašymo sampratą.
Straipsnyje remiamasi dviem prielaidomis: pirma – į Radvilavičiūtės tekstus galima žvelgti kaip į bendrą pasakojimą, kuriam būdingas nuoseklumas ir sistemingumas; antra – juos galima laikyti lietuvių eseistikos branduoliu, tad šio pasakojimo struktūros analizė grįstų ir bendrus apmąstymus apie žanrą. Abi prielaidos išankstinės ir priklauso vien nuo skaitytojų pozicijos, todėl ir apmąstymai tegali būti sąlygiški. bet taip iliustruojama probleminė straipsnio mintis: būtinybė pasirinkti žvilgsnio rakursą lemia prieštaringus eseistikos vertinimus, o šių rakursų tarpusavio nedermė – paties žanro neapibrėžiamumą.