LT3859B

LT3859B - Electric smoking system for delivering flavors and methods for making same

Info

Publication number: LT3859B
Application number: LTIP1884A
Authority: LT
Inventors: Alfred L Collins; Mary Ellen Counts; Amitabh Das; Seetharama C Deevi; Grier S Fleischhauer; Mohammad R Hajalogol; Patrick H Hayes; Charles T Higgins; Jr Willie G Houck; Jr Billy J Keen; Bernard C Laroy; Iii Robert E Lee; Jr A Clifton Lilly; Peter J Lipowicz; Jr D Bruce Losee; Hugh J Mccafferty; Donald E Miser; Constance H Nichols; Wynn R Raymond; Robert L Ripley
Original assignee: Philip Morris Prod
Priority date: 1994-02-24
Filing date: 1994-02-24
Publication date: 1996-04-25
Also published as: LTIP1884A

Description

Šis išradimas susijęs su rūkymo sistemomis, kuriose naudojami cigaretė ir degtuvas, ir su jų pagaminimo būdais.

Elektrinis rūkymo įrenginys yra aprašytas mūsų, JAV patente Nr. 5060671. Šiame patente pateiktame rūkymo įrenginyje veikia eilė elektrinių kaitinimo elementų. Tabako kvapnioji medžiaga arba iš tabako gauta medžiaga yra pritvirtinama prie kiekvieno kaitinimo elemento. Toks pakeičiamas kvapų tiekimo įtaisas yra sujungtas su elektros energijos šaltiniu, pavyzdžiui baterija arba su kondensatoriumi, per elektrinį valdymo įtaisą, įjungiantį kaitinimo elementus, rūkoriui traukiant orą per įrenginį arba susidarius praretėjimui įrenginio viduje. Valdymo įtaisas yra suprojektuotas taip, kad ne mažiau nei vienas, bet ne visi kaitinimo elementai yra įjungiami kiekvienu cigaretės užtraukimu, kurių skaičius yra nustatytas ir kurių metu išsiskiria užduotas tabako kvapniosios medžiagos kiekis. Ši kvepianti tabako reakcija, pavyzdžiui aerozolis su tabako kvapais, paduodamas rūkoriui. Valdymo įtaisas, taip pat, neleidžia kaitinimo elementą įjungti daugiau nei vieną kartą ir, tokiu būdu, apsisaugama nuo kvapniosios medžiagos perkaitinimo. Šiuose įrenginiuose kaitinimo elementas išimamas kartu su panaudotos kvapniosios tabako medžiagos turiniu. Taip pat, baterijos ir kaitinimo elementų sujungimai (kontaktai) turi išlikti patikimi nuolat pakeičiant kaitinimo įtaisą ir atjunginėj ant kontaktus.

JAV paraiškoje Nr. 07/666926, pareikštoje 1991 m. kovo 11 d. ir dabar turinčioje Nr. 08/012799, suteiktą 1993 vasario 2 d., pateiktas rūkymo įrenginys, kuriame pritaikyti daugiakartinio panaudojimo kaitinimo elementai ir pakeičiamoji tabako kvapų generavimo dalis. Pakeičiamoji dalis, geriausiai, yra sudaryta iš kvapniosios medžiagos segmentų ir filtrų segmentų, sujungtų armuotu popieriumi arba kita medžiaga. Tokio įrenginio trūkmai yra susiję su daugiakartinio panaudojimo kaitinimo elementais, kadangi aerozolis kondensuojasi ant šių elementų paviršių bei kitų nekeičiamų įrenginio struktūrinių elementų.

Pateiktu išradimu siekiama sumažinti aukščiau pažymėtas problemas.

Išradimas ir jo įvairūs aspektai yra apibrėžiami nepriklausomais apibrėžties punktais, kurie bus aptarti vėliau .

Rūkymo sistemos, realizuojančios pateiktą išradimą, kuriose naudojami cigaretė ir degtuvas, leidžia pagerinti kvapų tiekimą. Rūkymo sistemos, realizuojančios pateiktą išradimą, privalumu yra tai, kad kaitinimo elementai degtuve yra daugiakartinio panaudojimo, o pakeičiamomis dalimis užimamas tūris yra minimalus.

Sistemos privalumu yra ir tai, kad sumažinta aerozolio kondensavimosi ant kaitinimo elementų ir kitų degtuvo struktūrinių komponenčių galimybė.

Realizuoto pagal pateiktą išradimą, rūkymo įrenginio privalumu yra tai, kad gamybos technologinis procesas yra paprastesnis, reikalingos mažesnės išlaidos, didesnis serijinės gamybos greitis.

Geriausioje, vienu aspektu, išradimo realizacijoje, cigaretė įdedama į rūkymo sistemą su kaitinimo priemonėmis, tiekiančią kvepiančią tabako reakciją rūkoriui. Cigaretę sudaro laikančioji medžiaga, turinti pirmąjį ir antrąjį galus, esančius išilgai cigaretės priešingose pusėse, ir turinti pirmąjį ir antrąjį paviršius. Pirmasis paviršius apriboja ertmę tarp pirmojo ir antrojo galo, o antrasis paviršius apriboja zoną, kuri yra įtaisoma greta kaitinimo priemonių. Tabako kvapnioji medžiaga yra pritvirtinama prie laikančiosios medžiagos pirmojo paviršiaus. Kaitinant tabako kvapniąją medžiagą kaitinimo priemonėmis, ji ertmėje generuoja kvepiančią tabako reakciją, kuri paduodama rūkoriui. Oras i ertmę gali patekti per laikančiąją medžiagą ir tabako kvapniąją medžiagą.

Geriausioje, kitu aspektu, išradimo realizacijoje, degtuvas yra padarytas taip, kad jis ir pakeičiama cigaretė gali būti panaudoti rūkymo sistemoje, tiekiančioje kvepiančią tabako reakciją.

Degtuvą sudaro kaitinimo Įtaiso korpusas, per kurio priekinį galą įstatoma pakeičiama cigaretė; eilė kaitinimo elementų, įtaisytų kaitinimo itaiso korpuse, ir kurių paviršiuje yra sritis, gretima cigaretės paviršiaus daliai, per kurią pereina oro srautas šonine kryptimi; o, taip pat, priemonės, aktyvuojančios, vieną arba daugiau, iš daugelio, kaitinimo elementą taip, kad nustatyto dydžio kvepianti tabako reakcija būtų generuojama cigaretėje. Šoninis krypties oro srautas atsiranda tada, kai rūkorius traukia orą per cigaretę, įstatytą į degtuvą.

Geriausioje, kitu aspektu, pateikto išradimo realizacijoje, yra pateikiama rūkymo sistema, tiekianti kvepiančią tabako reakciją rūkoriui. Sistemoje atskirai aktyvuojamos kaitinimo priemones taip, kad užduoto dydžio kvepianti tabako reakcija būtų generuojama cigaretės ertmėje.

Geriausioje, dar kitu aspektu, pateikto išradimo realizacijoje, yra pateikiami kaitinimo elementai, kurie yra panaudojami kvepiančiai tabako reakcijai tiekti. Kaitinimo elementą sudaro priekinis ir užpakalinis galai, tarp kurių yra eilė serpantinu suformuotų zonų, padidinančių kaitinimo elementų varžą. Kaitinimo eleLT 3859 B mentas yra pagamintas iš rezistyvinės medžiagos taip, kad pirmasis ir antrasis kaitinimo elemento paviršiai yra atitinkamai orientuoti plokštumoje, o jų visas ilgis yra L, plotis - W ir svoris - T. Efektyvusis kaitinimo elemento ilgis yra didesnis nei ilgis L, o efektyvus kaitinimo elemento skerspjūvio plotas yra mažesnis nei sandauga W.T.

Geriausioje, dar kitu aspektu, pateikto išradimo realizacijoje, yra duotas integruoto kaitinimo įtaiso, naudojamo kvepiančiai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, gamybos būdas.

Pagal šį būdą, rezistyvinės medžiagos plokštelė supjaustoma suformuojant eilę, sujungtų vienas kitu mažiausiai viename gale kaitinimo elementų. Po to, iš šio ruošinio suformuojama cilindrinė forma.

Išradimo realizacijos ir įvairūs jų aspektai bus iliustruojami pavyzdžiais ir pateiktais brėžiniais, kuriuose :

Fig. 1 pavaizduotas schematinis perspektyvinis rūkymo sistemos, realizuojančios pateiktą išradimą, vaizdas;

Fig. 2 parodytas iš dalies išardytos rūkymo sistemos, realizuotos pagal pateiktą išradimą, perspektyvinis vaizdas;

Fig. 3 pavaizduotas kaitinimo įtaiso korpuso skerspjūvio vaizdas iš šono;

Fig. 3B parodytas pjūvio gauto dalyje 3B-3B, parodytoje Fig. 3A, vaizdas iš galo;

Fig. 4A parodytas schematinis perspektyvinis cigaretės, realizuotos pagal pateiktą išradimą, vaizdas;

Fig. 4B parodytas skerspjūvio gauto dalyje 4B-4B parodytoje Fig. 4A vaizdas iš šono;

Fig. 5 parodytas schematinis kaitinimo įtaiso, realizuoto pagal pateiktą išradimą, montažinis vaizdas;

Fig. 6 parodytas kaitinimo įtaiso, realizuoto pagal išradimą, surinkimo perspektyvinis vaizdas;

Fig. 7 parodytas kaitinimo įtaiso, realizuoto pagal pateiktą išradimą, montažinis vaizdas;

Fig. 8 parodytas perspektyvinis kaitinimo elemento, realizuoto pagal pateiktą išradimą, dalies perspektyvinis vaizdas;

Fig. 9 parodytas perspektyvinis išvadų mazgo, realizuoto pagal pateiktą išradimą, vaizdas;

Fig. 10A parodytas schematinis tarpiklio, realizuoto pagal pateiktą išradimą, skerspjūvio vaizdas;

Fig. 10B parodytas schematinis vaizdas gautas žiūrint į detalę kryptimi 10B-10B Fig. 10A;

Fig. 10C parodytas schematinis vaizdas žiūrint į detalę parodytą Fig. 10A kryptimi 10C-10C;

Fig. 11A pavaizduotas pagrindo, realizuoto pagal pateiktą išradimą, skerspjūvio vaizdas;

Fig. 11B parodytas vaizdas gautas žiūrint į detalę kryptimi 11B-11B, parodyta Fig. 11A;

Fig. 11C parodytas vaizdas gautas žiūrint į detalę kryptimi 11C-11C, parodyta Fig. 11A;

Fig. 12A parodyta surinkto tarpiklio ir pagrindo, realizuotų pagal pateiktą išradimą, perspektyvini-s vaizdas;

Fig. 12B parodytas skerspjūvio vaizdas gautas žiūrint kryptimi 12B-12B, parodyta Fig. 12A;

Fig. 12C parodytas schematinis surinkto mazgo vaizdas gautas žiūrint kryptimi 12C-12C, parodyta Fig. 12A;

Fig. 12D parodytas schematinis surinkto mazgo vaizdas žiūrint kryptimi 12D-12D, parodyta Fig. 12A;

Fig. 13 pavaizduotas žiedo, realizuoto pagal pateiktą 15 išradimą, vaizdas iš galo;

Fig. 14A pavaizduotas schematinis, perspektyvinis dangtelio, realizuoto pagal pateiktą išradimą, vaizdas;

Fig. 14B pavaizduotas schematinis skerspjūvio vaizdas gautas kryptimi 14B-14B, parodyta Fig. 14A;

Fig. 14C schematinis vaizdas gautas žiūrint i detalę kryptimi 14C-14C, parodyta Fig. 14A;

Fig. 14D pavaizduotas schematinis vaizdas gautas žiūrint kryptimi 14D-14D, parodyta Fig. 14A;

Fig. 15A pavaizduotas schematinis vaizdas iš šono į 30 kaitinimo įtaiso tūtą, realizuotą pagal pateiktą išradimą;

Fig. 15B pavaizduotas vaizdas iš galo į detalę, parodytą Fig. 15A, kryptimi 15B-15B;

Fig. 16 ir Fig. 17 pavaizduotas schematinis rūkymo sistemos skerspjūvio vaizdas, iliustruojantis oro judėjimo trajektorijas;

Fig. 18 pavaizduota elektrinio valdymo įtaiso, realizuoto pagal pateiktą išradimą, schema;

Fig. 19 pavaizduotas schematinis kitos, realizuotos pagal pateiktą išradimą, rūkymo sistemos vaizdas;

Fig. 20 parodytas schematinis kito kaitinimo įtaiso, realizuoto pagal pateiktą išradimą, vaizdas;

Fig. 21 pavaizduotas schematinis perspektyvinis įrenginio, gaminančio cigaretes, kuriose oras paduodamas per centrinę cigaretės dalį, realizuotas pagal pateiktą išradimą ir parodytas Fig. 19, vaizdas;

Fig. 22 pavaizduotas schematinis rūkymo sistemos, realizuojančios periferinį oro padavimą ir pagamintos pagal pateiktą išradimą, skerspjūvio vaizdas iš šono;

Fig. 23 pavaizduotas schematinis kito elektrinio valdymo įtaiso, realizuoto pagal pateiktą išradimą, vaizdas, ir

Fig. 24 pavaizduota laikinių intervalų formavimo schema, naudojama valdymo įtaise, parodytoje Fig. 23.

Rūkymo sistema 21, realizuota pagal pateiktą išradimą yra pavaizduota Fig. 1 ir Fig. 2. Rūkymo sistemą sudaro cigaretė 23 ir daugiakartinio panaudojimo degtuvas 25. Cigaretė yra padaryta taip, kad ją galima įstatyti arba ištraukti iš angos 27, esančios degtuvo 25 priekinėje dalyje 29. Rūkymo sistema naudojama panašiai kaip ir įprasta cigaretė. Cidaretė 23 išimama iš degtuvo 25 po vieno arba daugiau jos užtraukimo ciklų. Degtuvas 25 išimamas po didesnio užtraukimo ciklų skaičiaus. Degtuvą 25 sudaro korpusas 31, susidedantis iš -priekinės 33 ir užpakalinės 35 dalių. Energijos šaltinis 37, tiekiatis energiją kaitinimo elementams, uždegantiems cigaretę 23, yra įtaisomas geriausiai užpakalinėje degtuvo dalyje 35. Yra geriausia, kai užpakalinė dalis 35 gali būti lengvai atidaroma ir uždaroma, o fiksavimui panaudojami varžtai arba spaustukai, palengvinantys energijos šaltinio pakeitimą. Taip pat, yra geriausia, kai priekinėje dalyje 33 įtaisomi kaitinimo elementai ir elektrinis valdymo įtaisas, kurie sujungiami su energijos šaltiniu 37, esančiu užpakalinėje dalyje 35. Priekinė dalis 33 yra lengvai sujungiama su užpakaline dalimi 35, panaudojant sąsparas arba movos pavidalo sujungimus. Korpusas 31 yra pagamintas iš kietos, karščiui atsparios medžiagos. Tinkamiausiomis medžiagomis gali būti metalai arba dar geriau polimerinės medžiagos. Korpusas 31 suprojektuotas taip, kad rūkoriui būtų patogu jį laikyti rankoje ir, geriausioje pateikto išradimo realizacijoje, korpuso dydis yra 10,7 cm x 3,8 cm x 1,5 cm.

Energijos šaltinis 37 tiekia energiją cigaretę 23 kaitinantiems kaitinimo elementams 43. Geriausia, jeigu naudojamas energijos šaltinis gali būti pakeistas arba užkrautas ir gali būti panaudojami kondensatorius arba, dar geriau, baterija. Pateiktoje, geriausioje, išradimo realizacijoje, kaip energijos šaltinis naudojama išimama ir užkraunama baterija, kurią sudaro keturios nuosekliai sujungtos kadmio-nikelio celės ir, kurių įtampa apytikriai yra nuo 4,8 V iki 5,6 V. Energijos šaltinio 37 parametrai nustatomi atsižvelgiant į rūkymo sistemos 21 charakteristikas, o konkrečiau į kaitinimo elementų parametrus. JAV patente Nr. 5 144 962 yra aprašytos kelios energijos šaltinių rūšys, kurie gali būti panaudojami pateikiamoje šiame išradime rūkymo sistemoje. Tai energijos šaltiniai, kuriuose panaudotos užkraunamos baterijos, greitai iškraunami kondensatoriniai energijos šaltiniai, kurie, taip pat, yra užkraunami iš baterijų.

Cilindrinis kaitinimo įtaisas 39, kaitinantis ir laikantis cigaretę 23 degtuve 25, ir elektrinis valdymo įtaisas 41, paduodantis nustatytą energijos kiekį iš energijos šaltinio 37 į kaitinimo elementus (neparodytus Fig. 1 ir Fig. 2), esančius kaitinimo įtaise, yra įtaisomi priekinėje dalyje 33. Pateiktoje, geriausioje išradimo realizacijoje, kaitinimo įtaisą sudaro aštuoni kaitinimo elementai 43, išdėstyti radialiomis kryptimis, žiūrėti Fig. 3A, ir, valdant įtaisui 41, gaunantys, kiekvienas atskirai, energiją iš šaltinio 37. Valdymo įtaisas 41 suformuoja aštuonias karščio zonas apie cigaretę 23 ir, todėl, galima sugeneruoti aštuonias kvepiančias tabako reakcijas. Kadangi, kitas kaitinimo elementų 43 skaičius nenaudojamas, tai aštuoni kaitinimo elementai yra labiausiai tinkami, pirmiausiai todėl, kad įprastoje cigaretėje galima suformuoti daugiausiai aštuonias kvepiančias tabako reakcijas, o, taip pat, galima lengvai panaudoti kaitinimo elementų valdymui dvejetainiu kodu veikiančius įrenginius.

Valdymo įtaisas 41 geriausiai yra aktyvuojamas oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45, pavaizduotu Fig. 2, kuris, rūkoriui traukiant orą per cigaretę 23, reaguoja į oro slėgimo pasikeitimą arba oro judėjimo greičio pasikeitimą. Oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 geriausiai yra įtaisomas priekinėje degtuvo 25 dalyje 33 ir susisiekia su erdve kaitinimo įtaiso 39 viduje ir cigaretėje 23 per perėjimo kanalą 47, einantį per kaitinimo įtaiso tarpiklį 49 ir pagrindą 50, ir, jeigu reikalinga, per oro gūsiu sužadinamo jutiklio vamzdį (neparodytas). Oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45, kuris gali būti panaudotas rūkymo sistemose 21, yra aprašytas JAV patente Nr. 5060671. Šiame išradime aprašomas jutiklis, pavyzLT 3859 B io džiui silicinis Model 163PC01D35 jutiklis, gaminamas firmos Honeywell Ine., Microswich padalinyje, Ereeport, III, sužadina vieną iš kaitinimo elementų pasikeitus slėgimui, kai rūkorius traukia orą per cigaretę 23. Buvo nustatyta, kad oro srauto judėjimą registruojantys prietaisai, kuriuose panaudoti momentinės anemometrijos principai, gali būti panaudoti, nustačius oro srauto judėjimo pasikeitimus, atitinkamo kaitinimo elemento sužadinimui.

Indikatorius 51, parodantis cigaretėje 23, kuri yra įstatyta į degtuvą 25, likusių tabako reakcijų skaičių įtaisomas degtuvo 25 išorėje, geriausiai priekinėje dalyje 33. Tinkamiausias kaip indikatorius yra septynių segmentų skystų kristalų displėjus (LCD). Šioje realizacijoje indikatorius atspindės skaičių 8 tada, kai šviesos spindulys, išspinduliuotas šviesos jutikliu 53, parodytu Fig. 2, atsispindės nuo naujai įstatytos cigaretės 23 ir bus defektuotas šviesos jutikliu 53. Šviesos jutiklis 53 geriausiai yra įmontuojamas ertmėje 55, esančioje tarpiklyje 49 ir kaitinimo įtaiso pagrinde 50, kaip tai pavaizduota, pavyzdžiui, Fig. 3A. Šviesos jutiklis 53 paduoda signalą į grandinę 41, kuri jį apdorojusi, paduoda signalą į indikatorių 51. Skaičiaus 8 atspindėjimas indikatoriuje 51 rodo, kad, rūkant cigaretę, galima 8 kartus gauti kvepiančią tabako reakciją, t.y. nė vienas kaitinimo elementas dar nebuvo aktyvuotas ir nauja cigaretė nebuvo kaitinama. Po to, kai cigaretė 23 užtraukiama aštuonis kartus indikatorius parodo skaičių 0 . Išėmus cigaretę 23 iš degtuvo 25, šviesos jutiklis 53 cigaretės 23 neaptinka ir indikatorius 51 yra išjungiamas. Šviesos jutiklis 53 spinduliuoja moduliuotos šviesos srautą ir toks šviesos spindulio emitavimas sumažina šaltinio 37 elektros energijos nebūtiną eikvojimą. Tinkamiausias panaudojimui rūkymo sistemoje 21 yra šviesos jutiklis 53 OPR 5005, gaminamas OPTEK Technology Ine., 1215 West Crosby Road, Carrollton Texas 75006.

Kaip viena iš galimų alternatyvų aukščiau minėtam šviesos jutikliui 53, gali būti mechaninis jungiklis (neparodytas), nustatantis cigaretės buvimą arba nebuvimą, ir pradinės nustatymo mygtukas (neparodytas) , panaudojamas valdymo įtaisui 41 nustatyti i pradinę padėtį, kai nauja cigaretė įkišama į degtuvą 25, t. y., kad nustatyti indikatorių 51 į būseną, kurioje atspindimas skaičius 8, ir taip toliau. Energijos šaltiniai, valdymo įtaisas, oro gūsiu sužadinamas jutiklis ir indikatorius, kurie gali būti panaudoti rūkymo sistemoje 21, pateiktoje šiame išradime, yra aprašyti JAV patente Nr. 5060671, kuris referuojamas šiame aprašyme. Praleidimo kanalas 47 ir ertmė 55, esanti tarpiklyje 49 ir kaitinimo įrenginio pagrindas 50 yra hermetiški rūkymo metu. Tinkamiausia cigaretė 23, kuri gali būti panaudota rūkymo sistemoje 21, yra pavaizduota Fig. 4A ir Fig. 4B, tačiau cigaretė 23 gali būti ir kitokio pavidalo ir generuoti, kaitinant ją kaitinimo elementais 43, kvepiančią tabako reakciją, kuri paduodama rūkoriui. Cigaretę 23 sudaro tabako sluoksnis 57 suformuotas ant laikiklio 59, prilaikančio kvapniąją tabako madžiagą 61, geriausiai pagamintą iš tabako. Tabako sluoksnis 57 yra susuktas į vamzdelį ir yra prilaikomas cilindriniu grįžtančiojo srauto filtru 63 viename gale ir cilindriniu pirmuoju atviro perėjimo filtru 65, esančiu priešingame gale. Pirmasis atviro perėjimo filtras 65 yra atviro vamzdelio pavidalo, kuriame yra išilginis kanalas 67, einantis per pirmojo atviro perėjimo filtro centrą ir sudarantis mažą pasipriešinimą įtraukiamam orui.

Jeigu reikalinga, cigaretės tabako sluoksnis 57 susukamas i popierių 69. Tabako sluoksnis susukamas i mažo svorio popierių, geriausiai į tabako gaminių susuLT 3859 B kimo popierių, arba į popierių, pagamintą iš tabako, suteikiantį tabako kvapą kvepiančiai tabako reakcijai. Koncentruotas arba praskiestas ekstraktas gali būti įterptas į cigaretės susukimo popierių 69. Cigaretės susukimui naudojamas popierius pasižymi mažu svoriu ir mažu susukimo diametru, bei pakankamu tvirtumu, kad jį būtų galima apdoroti mašinomis. Popierius, pagamintas iš tabako, charakterizuojamas šiais dydžiais: jo svoris, kai santykinė drėgmė yra 60 %, yra 20-25 g/m², minimalus oro pralaidumas - 0-25 CORESTA (apibrėžiamas kaip oro kiekis, matuojamas kubiniais centimetrais, kuris pereina per vieną kvadratinį centimetrą, t.y. per popieriaus lapą per vieną minutę, kai paduodamo oro slėgimas yra vienas kPa), tvirtumo riba didesnė už 2000 gramų/27 mm pločiui (1 colis/min), kreivacirkulis 1,3-1,5 milių, CaCO₃ turinys mažesnis nei 5 %, citratų kiekis 0 %. Cigaretės susukimui naudojamo popieriaus turinio dalį, didesnę nei 75 %, sudaro tabako medžiagos (gautos iš tabako dulkių, stiebų arba jų mišinių) . Lino pluošto kiekis popieriuje turi būti ne didesnis nei reikalinga užtikrinti norimą tvirtumą. Cigaretės susukimui naudojamas popierius 69 gali būti įprastas lino pluošto popierius, kurio svoris yra 1520 g/m arba panašus popierius. Kaip rišančioj i medžiaga naudojamas citrino pektinas, kurio kiekis popieriuje yra mažesnis arba lygus 1 %. Glicerino kiekis popieriuje yra ne didesnis nei reikalinga, kad būtų gautas tokio standumo popierius, kad jis būtų panašus į popierių, įprastai naudojamo cigarečių gamyboje.

Cigaretę 23, taip pat, geriausiai sudaro cilindrinis mundštukinis filtras 71, kuris yra įprastas RTD (pasipriešinantis oro įtraukimui) filtras, ir cilindrinis antrasis atvirojo perėjimo filtras 73. Mundštukinis filtras 71 ir antrasis atviro perėjimo filtras yra pritvirtinti vienas prie kito armuotu popieriumi 75. Armuotas popierius 75 yra pratęstas už antrojo atviro perėjimo filtro 73 galo ir yra priklijuotas prie popieriaus 69, ir taip pirmojo atviro perėjimo filtro 65 galas pritvirtinamas greta antrojo atviro praėjimo filtro 73 galo. Panašiai kaip ir pirmajame atviro perėjimo filtre 65, antrajame atviro perėjimo filtre 73 yra suformuotas išilginis kanalas, einantis per filtrų centrus. Grįžtančiojo srauto filtras 63 ir pirmasis atviro perėjimo filtras 65, bei tabako sluoksnis 57 sudaro ertmę 79 cigaretės viduje.

Yra geriausia, kai išilginis kanalo 77 vidinis skersmuo yra didesnis už vidinį atviro filtro 65 išilginio kanalo 67 skersmenį. Tinkamiausias išilginio kanalo 67 vidinis skersmuo yra nuo 2 iki 6 mm. Buvo pastebėta, kad kanalų 64 ir 77 vidinių diametrų skirtingumas palengvina turbulencijos susidarymą arba aerozolio, atsiradusio kaitinant kvapnaus tabako medžiagą, ir oro, įtraukiamo į cigaretę 23 iš išorės, susimaišymą, oro per cigaretę įtraukimo metu, ir taip įtakojančiu susidariusios kvepiančios tabako reakcijos sudėtį bei sumažinančiu mundštuko filtro poveikį į susimaišiusį aerozolį. Kvepianti tabako reakcija yra gaunama kaitinant tabako kvapniąją medžiagą 61 ir, suprantama, ertmėje 79 yra garų pavidalo, ir pavirsta į matomą aerozolį susimaišiusi su oru kanale 77. Taip pat, papildomai aukščiau aprašytam pirmajam atviro perėjimo filtrui 65 su išilginiu kanalu 67, kitose realizacijose kvapnaus tabako garų ir oro mišinys suformuojamas, paduodant orą į atviro perėjimo filtrą per daugybę mažų kiaurymių, t.y. pirmasis atviro perėjimo filtras gali būti korio pavidalo arba metalo plokštelės su daugybe kiaurymių pavidalo.

Oras į cigaretę 23 įtraukiamas daugiausiai per tabako sluoksnį 57 ir cigaretės susukimo popierių 69, skersine arba radialine kryptimi, o ne išilgine kryptimi per grįžtančiojo srauto filtrą 63. Kaip bus paaiškinta žeLT 3859 B miau, kartais, pirmosios cigaretės 23 reakcijos užtraukimo metu, yra pageidautina leisti oro srautui eiti per grįžtančiojo srauto filtrą, taip sumažinant cigaretės pasipriešinimą užtraukimui (RTD). Suprantama, kad įtraukiant per cigaretę 23 orą išilgine kryptimi, susidaręs, kaitinant kaitinimo elementais 43, įtaisytais radialiomis kryptimis apie tabako sluoksnį 57, aerozolis visiškai neištraukiamas iš ertmės 79. Kvepianti tabako reakcija geriausiai yra gaunama užduodant tabako sluoksnio 57 charakteristikas bei sandarą ir nustatant kaitinimo elementais 43 išskiriamos energijos kiekį. Taigi, oro srauto dalis per cigaretę 23, einanti išilgine kryptimi per grįžtančiojo srauto filtrą 63, rūkymo metu yra minimali ir veikia tik pirmojo užtraukimo metu. Taip pat, grįžtančiojo srauto filtras 63, įkaitinus tabako kvapniąją madžiagą 61, minimizuoja aerozolio srautą atbuline kryptimi iš ertmės 79, taigi galimybė pažeisti degtuvo 25 komponentes iš cigaretės 23 grįžtančiu aerozoliu labai sumažinama.

Laikiklis 59 prilaiko tabako kvapniąją medžiagą 61, atskiria kvapniąją tabako medžiagą nuo kaitinimo elementų 43, perduoda karštį iš kaitinimo elementų kvapniąja! tabako medžiagai ir išlaiko cigaretę nesuirusią po rūkymo.

Tinkamiausia, kad kaip laikiklis 59 yra naudojamas anglies pluošto tinklas, pasižymintis dideliu stabilumu. Tokie laikikliai detaliau yra aprašyti JAV paraiškoje patentui Nr. 07/943747 pateiktoje 1992 m. rugsėjo 11 d. ir kuria remiamasi šiame išradime. Šio tinklo storis yra nuo apie 0,05 mm iki apie 0,11 mm ir yra sudarytas iš neaušto anglinio pluošto .skaidulų., kurių svoris yra nuo 6 g/m² iki 12 g/m², o pluošto diametras - nuo 7 mkm iki 30 mkm. Pluošto skaidulų ilgis turi bėti toks, kad tinklas išlaikytų Įtempimus, atsirandančius apdorojimo metu. Yra gerai, kai tinkle panaudojama rišančioj i medžiaga, tinkama panaudojimui elektriniuose rūkymo įrenginiuose (t.y. medžiaga pasižyminti priimtinomis savybėmis).

Taip pat, kaip laikiklis 59 gali būti panaudotas mažos masės metalinis tinklas su akelėmis arba perforuota metaline folija. Pavyzdžiui, gali būti panaudotas mefalinis tinklas, kurio masė yra nuo 5 g/m iki 15 g/m ir kurio laido diametras yra nuo 0,038 mm (apie 1,5 milių) iki apie 0,076 mm (apie 0,25 milių). Kitoje realizacijoje tinklas yra suformuotas iš 0,0064 mm (apie 0,25 milių) svorio folijos, pavyzdžiui aliuminio, su perforuotomis kiaurymėmis, kurių diametras yra nuo 0,3 mm iki 0,5 mm ir kurios sumažina folijos masę nuo apie 30 % iki apie 50 %, atitinkamai.

Yra tinkamiausia, kai perforuotos kiaurymės folijoje yra išdėstomos šachmatų tvarka arba netolygiai (t.y. nesusidaro kiaurymių ištisinės juostos) ir tokiu būdu sumažina karščio perdavimą iš srities su tabako kvapniąja medžiaga 61 į aplinkines sritis. Tokie metalinio tinklo ir perforuotos folijos ekranai cigaretėje 23 yra įtaisomi įvairiais būdais, pavyzdžiui: (1) užliejant tabako kvapnios medžiagos skystą masę ant juostos ir tinklelio arba perforuotos folijos laikiklio kaip drėgnas dėmes iki džiovinimo operacijos, ir (2) laminuojant tinklelio pavidalo arba folijos laikiklį lipniu tabako kvapniosios medžiagos lakštu arba pyne. Kadangi, naudojant metalinį laikiklį, cigaretėje 23 gali būti elektriškai užtrumpinti kaitinimo elemento dalys arba skirtingi kaitinimo elementai 43, tai toks laikiklis 53 neturi liestis su kaitinimo elementais 43. Naudojant metalinius laikiklius, metalinis laikiklis 53 ir kaitinimo elementai 43 izoliuojami panaudojant tinkamą rišančiąją medžiagą arba lengvą popierių 69.

Tabako sluoksnio 57, pateiktoje realizacijoje, formavimo technologinis procesas yra panašus i popieriaus gamybos technologinį procesą. Šio proceso metu tabako atraižos išmirkomos vandenyje. Ištirpusios medžiagos panaudojamos vėliau, padengimo žingsnio metu. Gautas tabako pluoštas naudojamas gaminant pagrindo tinklelį (demblį). Anglinės skaidulos yra paskleidžiamos vandenyje, kuriame yra natrio aliginato. Kiekvienas kitas hidrokoloidas, kuris nepakeičia kvaphaus tabako reakcijos, yra tirpus vandenyje ir yra tinkamo molekulinio svorio, kad suteiktų tabako sluoksniui 57 pakankamą tvirtumą, gali būti įdėtas vietoj natrio aliginato. Ši dispersija yra sumaišoma su tabako mirkymo metu gautu tirpalu arba su nebūtinais kvapais. Gautas drėgnas mišinys paskleidžiamas į sluoksnį ir toliau praeina likusias įprastoje popieriaus gamybos mašinoje apdorojimo operacijas, kurių metu suformuojamas pagrindo sluoksnis. Vienas pagrindo sluoksnio šonas yra padengiamas medžiagomis, išsiskyrusiomis iš tabako atraižų mirkymo metu, geriausiai įprastu, reversinio veleno padengėju, einančiu po būgno arba amerikietiškos džiovyklos. Tabako išskyrų/tabako dulkių santykis gali būti keičiamas nuo 1:1 iki 1:20. Skysta masė, taip pat, gali būti užpresuota ant pagrindo tinklelio. Alternatyviai, padengimo žingsnis gali būti realizuotas atskirai (ne konvejerio linijoje). Padengimo žingsnio metu arba po jo, įdedami įprasti cigarečių pramonėje kvapai. Skystos masės lipnumas padidinamas įdėjus pektino arba kitų hidrokoloidų, geriausiai nuo 0,1 iki 2 %.

Naudojant visų rūšių laikiklius 59, tabako kvapnioji medžiaga 61, skleidžianti kvapus ją kaitinant, yra prilipusi prie laikiklio vidinio paviršiaus. Tokiomis medžiagomis, kurios prilipinamos prie laikiklio vidinio paviršiaus, gali būti plokštelės, putos, išdžiovinta skysta masė, užpurkšta ant laikiklio, kurią geriausiai, tačiau nebūtinai, sudaro tabakas arba iš tabako gautos medžiagos. Šios medžiagos detaliau yra aprašytos aukščiau minėtoje JAV paraiškoje Nr. 07/943747.

Tabako sluoksnio 57 apdorojimo metu įdedamas humektantas, nuo 0,5 iki 10 %, pavyzdžiui glicerino arba propilenglikolio. Humektantas palengvina matomo aerozolio susidarymą, veikdamas kaip aerozolio sukėlėjas. Užtraukęs cigaretę, rūkorius išgarina aerizolį, kuriame yra kvepianti tabako reakcija ir humektantas. Humektantas kondensuodamasis atmosferoje sukelia įprastos cigaretės reakcijos dūmų susidarymą.

Kadangi tabako kvapnioji medžiaga 61, pateiktame išradime yra pritvirtinama ant laikiklio 59 paviršiaus, tai tiekiamų kvapų sąvybės gali būti keičiamos erdvėje, selektyviai keičiant tiekiamos reakcijos didumą ir kvapų stiprumą kiekvieno cigaretės užtraukimo metu. Pavyzdžiui, šalia pirmojo kaitinimo elemento gali bėti vienas pirmosios tabako kvapniosios medžiagos kiekis, o šalia kito kaitinimo elemento gali būti kitos rūšies tabako kvapniosios medžiagos kitas kiekis. Taigi, rūkoriui teikiama kvepianti tabako reakcija gali būti efektyviai keičiama, suformuojant neįprastą kvapniosios tabako medžiagos pasiskirstymą ant laikiklio paviršiaus. Rūkorius, pavyzdžiui, gali pasukti į degtuvą 25 įstatytą cigaretę 23 pastovaus kaitinimo elemento atžvilgiu, kad kaitinimo elementas kaitintų užduotą nevienarūšės kvapniosios tabako medžiagos dalį.

Papildomai, pagal pateiktą išradimą, kvepianti tabako reakcija gali būti selektyviai keičiama valdant paduodamos į kaitinimo elementus 43 energijos kiekį. Pavyzdžiui, jeigu į pirmąjį kaitinimo elementą 43 paduodama didesnė energija (pavyzdžiui lygi 20 džaulių), nei paduodama į antrąjį kaitinimo elementą 43 (pavyzdžiui 17 džaulių), tai pirmasis kaitinimo elementas įkais iki didesnės temperatūros ir pirmasis elementas sugeneruos didesnę kvepiančią tabako reakciją nei antrasis. Tokiu būdu kvepiančios tabako reakcijos didumas gali būti selektyviai valdomas, keičiant energijos kieki, kiekvieno cigaretės užtraukimo metu.

Yra geriausia, kai cigaretė 23 padaroma pastovaus skersmens, kuris apytikriai yra lygus nuo 7,5 mm iki 8,5 mm ir kuris sutampa su rūkoriui Įprastos cigaretės skersmeniu. Šioje, geriausioje pateikto išradimo realizacijoje, cigaretės 23 ilgis yra 58 mm, o tai leidžia panaudoti įprastą cigarečių susukimo mašiną. Bendras, sudėtinis mundštuko filtro 71 ir antrojo atviro perėjimo filtro 73 ilgis yra lygus geriausioje realizacijoje 30 mm. Armuotas popierius 75 išsikiša 5 mm už antrojo atviro perėjimo filtro 73 galo ir tabako sluoksnio galo. Tabako sluoksnio 57 ilgis, šioje realizacijoje, yra lygus 28 mm. Tabako sluoksnio vienas galas remiasi į grįžtančio srauto filtrą 63, kuris yra 7 mm ilgio. Ertmė 79, ribojama cilindrinės formos tabako sluoksniu 57, grįžtamojo srauto filtru 63 ir pirmuoju atviro praėjimo filtru 65, geriausioje realizacijoje yra 14 mm ilgio.

Įstačius cigaretę 23 į angą 27 pirmosios degtuvo 25 dalies gale 28, ji prisispaudžia arba įsiremia į vidinį kaitinimo įrenginio 39 tarpiklio 49 paviršių 81, kaip tai pavaizduota Fig. 3A, šalia praleidimo kanalo 47, susijungiančio su oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45 ir įduba 55, kurioje įtaisomas šviesos sensorius 53. Šioje padėtyje cigaretės 23 ertmė 79 yra arčiausiai kaitinimo elementų 43, o kitos cigaretės dalys, tokios kaip, antrasis atviro perėjimo filtras 73 ir mundštuko filtras 71 išsikiša už degtuvo 25 ribų. Kaitinimo elementai 43 geriausiai išdėstomi radialiai ir taip užtikrinama cigaretės 23 padėtis kaitinimo elementų atžvilgiu, kada jie gariausiai paduoda šilumą tabako sluoksniui 57 tiesiogiai arba per popierių 69, i kurį susuktas taLT 3859 B bako sluoksnis. Taigi, yra geriausia, kai cigaretė 23 gali susispausti ir, tokiu būdu, sumažinamas kaitinimo elementų 43 spaudimas į cigaretės šonus.

Oras į cigaretę 23 patenka įvairiais keliais. Pavyzdžiui, cigaretės realizacijoje, pavaizduotoje Fig. 4A ir Fig. 4B, popierius 69, į kurį yra susukta cigaretė, ir tabako sluoksnis 57 yra pralaidūs orui, sudarydami reikalingą pasipriešinimą įtraukimui (RTD) tokį, kad rūkoriui užtraukiant cigaretę, oras įtraukiamas į ertmę 79 skersine kryptimi arba radialine kryptimi arba kryptimi per popierių 69 ir tabako sluoksnį 57. Kaip buvo minėta aukščiau, grįžtančiojo srauto filtras 63 gali būti panaudotas oro judėjimui išilgine kryptimi per ertmę 79 gauti.

Jeigu reikalinga, skersinis oro srautas į ertmę 79 yra padidinamas padarant eilę kiaurymių (neparodytos) popieriuje 69 ir tabako sluoksnyje 57, vienoje arba daugiau sričių greta ertmės 79. Buvo pastebėta, kad tokios kiaurymės pagerina kvepiančią tabako reakciją ir palengvina aerozolio susidarymą. Kiaurymės per tabako sluoksnį 57 parodomos tokiu tankiu, kad 1-2 mm² yra viena kiaurymė, o jų skersmuo yra nuo 0,4 iki 0,7 mm. Tokio sluoksnio porėtumas yra nuo 100-500 CORESTA. Popieriaus 69 pralaidumas yra nuo 100 iki 1000 CORESTA. Suprantama, kad norint gauti kitas rūkymo charakteristikas, pavyzdžiui kitokį pasipriešinimą užtraukimui, galima suformuoti kito skersmens kiarymes arba jas išdėstyti tankiau.

Oro srauto padavimas i ertmę 79 skersine kryptimi gali būti palengvintas padarant kiurymes per popierių 69 ir tabako sluoksnį 57 tose pačiose vietose. Gaminant tokią cigaretę 23 su kiaurymėmis, popierius 69 ir tabako sluoksnis 57 sutvirtinami kartu ir perforuojamos kiaurymės, arba atskirai, popieriuje ir tabako sluoksnyje, padaromos kiaurymės ir jie po to sudedami taip, kad kiaurymės sutaptų arba persiklotų.

Geriausia kaitinimo įtaiso 39 realizacija parodyta Fig. 3A ir Fig. 3B. Modifikuoto kaitinimo įtaiso 39A, kuriame panaudota vienalytė tarpiklio ir pagrindo dalelė 49A, vaizdas parodytas Fig. 5. Kaitinimo įtaise 39A detalė 49A pakeičia tarpiklį 49 ir pagrindą 50, kurie yra kaitinimo įrenginyje 39, pavaizduotame Fig. 3A. Visos funkcijos, kurias atlieka kaitinimo įtaisas, pavyzdžiui erdvės cigaretės 23 įstatymui sudarymas, cigaretės kaitinimas kaitinimo elementais, suprantama, gali būti realizuotos kitos nei pavaizduota Fig. 3A, Fig. 3B ir Fig. 5 konstrukcijos kaitinimo įtaisu.

Aiškinant Fig. 3A ir Fig. 3B, kaitinimo įtaisas 39 yra sumontuojamas degtuve 25 esančioje cigaretės padavimo angoje 27. Cigaretė 23 į įtaisą įstatoma taip, kad grįžtančiojo srauto filtras 63 įeitų į degtuvo 25 angą 27, kurios cilindrinę formą kaitinimo įtaise 39 apsprendžia žiedo pavidalo dangtelis 83, į kurio atvirąjį galą yra įstatoma cigaretė 23, nebūtina, cilindrinė apsauginė tūta 85, cilindrinė oro kanalo tūta 87, kaitantis mazgas 89, apjungiantis kaitinimo elementus 43, elektros srovei laidų išvadą arba bendrą išvadų mazgą 91, kuriuo kaitinantiems elementams 43 paduodama srovė, kaip bendruoju išvadų, ir tarpiklį 49. Tarpiklio 49 pagrindo paviršius 81 sustabdo cigaretę 23 kaitinimo įtaise 39 reikalingoje vietoje, kai kaitinimo elementai 43 atsiduria šalia cigaretėje 23 esančios ertmės 79. Kaitinimo įtase 39A, parodytame Fig. 5, pagrindo paviršius 81A sustabdo cigaretę 23 kai ji atsiduria reikiamoje padėtyje kaitinančių elementų atžvilgiu .

Visos kaitinimo įtaiso 39 detalės yra sumontuotos jo viduje ir įranginys 39 yra pritvirtinamas, jį užLT 3859 B spaudžiant, prie korpuso 31 degtuvo 25 priekinėje dalyje 33. Priekinis dangtelio 83 kraštas 93 yra nedaug išsikišęs į išorę iš degtuvo 25 priekinės dalies 29 ir yra geriausia kai jo vidinis kraštas yra nuožulnus arba užapvalintas. Tai palengvina cigaretės 23 ikišimą i kaitinimo Įtaisą 39. Kaitinimo mazgo 89 kaitinimo elementai 43 ir strypo pavidalo išvadai 95, išvadų mazge 91 yra pritvirtinti prie išorinio tarpiklio 49 paviršiaus 97 žiedu 99 ir laikosi sutvirtinti trinties dėka. Kad kaitinimo Įtaisą prijungti prie valdymo Įtaiso 41 ir energijos šaltinio 37, patikimai sujungiamos, suvirinant, kaitinančių elementų 43 galines dalis 101 ir geriausiai dviejų išvadų 95 galines dalis su išvadais 104, ir prakišant šiuos išvadus 104 per pagrinde 50 suformuotas kiarymes 107 taip, kad išvadai 104 išsikištų iš išorinio paviršiaus 105, kaip tai parodyta Fig. 3B. Išvadai 104 pagrinde 50 Įtvirtinami taip, kad oras negalėtų praeiti per kiaurymes 107. Išvadai 104 yra sujungiami su atitinkamais lizdais (neparodyti), taip suformuojant kaitinimo Įtaisui 39 atramą degtuve 25, o spausdintos plokštės laidininkai sujungia lizdus su Įvairiais valdymo Įtaiso elektrinės grandinės elementais. Du išvadai 95 suteikia papildomą tvirtumą išvadų mazgui 91. Praleidimo kanalas 47, esantis tarpinėje 49 ir pagrinde 50, susisiekia su oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45 ir šviesos jutikliu 53, nustatančiu cigaretės 23 buvimą arba nebuvimą degtuve 25 .

Panašiu būdu surenkamas kaitinimo Įtaisas 39A, parodytas Fig. 5. Kaitinimo mazgo 89 kaitinimo elementų 43 ir išvadų mazgo 91 išvadai yra pritvirtinami prie detalės 49A išorinio paviršiaus 97 žiedu 99 ir laikomi trinties dėka. Užpakalinės kaitinimo elementų 43 dalys 101 ir galinės geriausiai dviejų išvadų 95 dalys išlenda iš detalės 49A išorinio paviršiaus 105 ir gali būti prijungtos prie valdymo įtaiso 41 arba energijos šaltinio 37.

Detalės 49A gale 109, kuris geriausiai yra suformuotas kaip flanšas, yra mažiausiai dvi kiarymės arba išpjovos per kurias išlenda per išorinį paviršių 105A dviejų išvadų 95 galai. Kiti du išvadai 95 suteikia papildomą tvirtumą išvadų mazgui 91. Užpakalinės kaitinimo elementų 43 dalys 101 gali prisiderinti prie galo 109 su flanšu formos ir išsikiša iš pagrindo 50 paviršiaus 105A galo su flanšu išorinio krašto 111 išorėje. Pralaidumo kanalas 47 detalėje 49A susisiekia su oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45 ir šviesos jutikliu 53, detektuojančiu cigaretės 23 buvimą arba nebuvimą degtuve 25 .

Kaitinimo mazgas 89, pavaizduotas Fig. 3A, Fig. 5 ir Fig. 6 geriausiai yra pagaminamas lazeriu supjaustant taip vadinamo superlydinio, pasižyminčio dideliu mechaniniu tvirtumu ir paviršiaus atsparumu, esant aukštoms temperatūroms, lakštą. Lakštas supjaustomas arba štampuojamas, o geriausiai supjaustomas su CO₂ lezeriu, suformuojant bendrą kaitinimo mazgo 89 ruošinį 115. Kaitinimo mazgo 89 ruošinyje 115 kaitinimo elementai 43 yra sujungti vienas su kitu užpakalinėje dalyje 101 juosta 117 ir priekinėse dalyse 119 juosta 121. Dvi šoninės juostos 123 jungia juosta esančias priekinėje ir užpakalinėje dalyse. Užpakalinė juosta 117 ir šoninės juostos 123 iki kaitinantis mazgas 89 yra nepabaigtas palengvina ruošinio apdorojimą.

Suformuotame ruošinyje 115 kiekviename kaitinančiame elemente yra plačioji dalis 125, kuri kaitinimo mazge 89 yra greta tabako sluoksnio 57, o siauroji dalis 127 naudojama sujungimams su elektriniu valdymo įtaisu 41 formuoti. Jeigu reikalinga, kiekviename kaitinimo elemente 43 natoli užpakalinės dalies 101 yra praplatėjimai (kontaktinės aikštelės) 129, palengvinantys sujungimą su išvadais 104, juos privirinant, arba užtikrinantys užfiksavimą lizduose (neparodyta), juos sujungiant su elektriniu valdymo įtaisu 41. Ruo5 šinys 115 toliau apdorojamas, geriausiai pjaustant lazeriu, ir iš plačiosios kaitinimo elemento dalies 125 suformuojamas serpantino pavidalo elementas 131, pavaizduotas Fig. 6 ir Fig. 8. Žinoma, serpantino pavidalo elementas 131 gali būti išpjautas ir ruošinio gamybos metu.

Išpjautas arba štampavimo būdu pagamintas ruošinys poliruojamas, geriausia elektrolizės būdu, suapvalinant kaitinimo elementų 43 kraštus. Suapvalinti kaitinimo elementų 43 kraštai palengvina cigaretės 23 įstatymą į degtuvą 25. Išpjautas arba štampavimo būdu pagamintas ruošinys yra sulenkiamas suteikiant jam cilindrinę kaitinimo įtaiso formą. Užpakalinė ir šoninė juostos 117 ir 123, atitinkamai, yra nupjaunamos ir priekinės da20 lies 121 kraštai 133 suvirinami, suformuojant tokiu būdu atskirą arba integralų kaitinimo mazgą, kaip tai pavaizduota Fig. 6.

Kaitinimo mazgas 89 gali būti pagamintas ir kitu tin25 kamu būdu. Pavyzdžiui, gaminant kaitinimo mazgą 89 vienu iš gaugelio alternatyviu būdu, lakštas sulenkiamas į žiedą ir tada išpjaunami atskiri kaitinimo elementai 43, kurie taškinio suvirinimo būdu pritvirtinami prie žiedo, sudarančio kaitinimo elementų bend30 rąjį sujungimą, o taip pat mechaniškai sutvirtinančio kaitinimo elementus. Aukščiau pateiktoje realizacijoje tai atlieka priekinė dalis 121. Taip pat, kaitinimo mazgo 89 priekinė dalis gali būti privirinta arba pritvirtinta prie angos dydį užduodančio žiedo (nepa35 rodytas), kurio vidinis skersmuo yra beveik lygus cigaretės 23 skersmeniui. Šis žiedas suteikia kaitinimo mazgui 89 papildomą tvirtumą ir palengvina jo aptarnavimą .

Išvadų mazgas 91 yra pavaizduotas Fig. 9 ir pagaminamas vienu iš būdų, naudojamų kaitinimo mazgo gamyboje, kaip tai buvo aprašyta aukščiau. Taip pat, kaip ir gaminant kaitinimo mazgą 89, išvadų mazgo 91 priekinės dalies 135 juostų pavidalo elementai ir atskiri išvadai 95 yra išpjaunami iš storo elektriškai laidžios medžiagos lakšto, valcuojami ir suvirinami suformuojant cilindrinės formos gaminį. Išvadų mazgas 91 geriausiai padaromas taip, kad jo vidinis skersmuo būtų beveik lygus kaitinimo mazgo 89 išoriniam skersmeniui. Taigi, priekinė kaitinimo mazgo 89 dalis gali būti įkišta į priekinę išvadų mazgo 91 dalį 135 ir jos yra sujungiamos viena su kita, geriausiai suvirinimo būdu, taip, kad keturi išvadai 95 (tiktai du iš kurių yra elektriškai sujungti su išvadais 104, išsikišančiais per pagrindą 50) būtų įtaisyti spindulių kryptimis ir sudarytų 22,5° kampus su gretimais jam kaitinimo elementais 43, o jų sujungimo išvadai išsikištų per pagrindą 50.

Visi degtuvo 25 realizavimo variantai yra suprojektuoti taip, kad rūkoriui, esant normalioms sąlygoms būtų galima pateikti visas kvapnaus tabako kaitinimo metu išsiskyrusias madžiagas.

Buvo nustatyta, kad rūkoriui per aštuonis cigaretės užtraukimus pateikiama nuo 5 iki 13 mg, o geriausiai nuo 7 iki 10 mg aerozolio, kai kiekvienos cigaretės įtraukimas yra 35 ml tūrio ir trunka dvi sekundes. Taip pat, buvo nustatyta, kad norint gauti tokią reakciją, kaitinimo elementai turi įkaisti iki nuo apie 200°C iki 900°C temperatūros, kai yra geras šilumos apsikeitimas su cigarete 23. Taip pat, kaitinimo elementai turi atiduoti nuo apie 5 iki 40 džaulių energiją, geriausiai nuo 10 iki 25 džaulių energiją, ir dar geriau 15 džauLT 3859 B lių energiją. Jeigu kaitinimo elementai 43 yra palenkti į vidų, prie cigaretės 23 ir šiluma perduodama, geriau, tai išspinduliuojama energija gali būti mažesnė.

Kaitinimo elementai 43, išspinduliuojantys minėtą energijos kiekį, pasižymi šiomis charakteristikomis - aktyvios zonos skerspjūvio plotas yra nuo 3 mm iki 2,5 mm , o jų varža yra nuo 0,5 iki 3 omo. Tinkamiausia kaitinimo elementų 43 varža yra nuo 0,8 iki 2,1 omo. Suprantama, kad kaitinimo elementų varžą iš dalies apsprendžia energijos šaltinio 37, tiekiančio elektros energiją, reikalingą kaitinantiems elementams 43 įšildyti, parametrai. Pavyzdžiui, kaitinimo elementai, turintys aukščiau minėto dydžio varžą, yra panaudojami įrenginyje, kuriame kaip energijos šaltinis naudojamos keturios nikelio-kadmio baterijų celės, duodančios sujungus jas nuosekliai įtampą nuo 4,8 iki 5,8 V. Kitose realizacijose gali būti panaudotos baterijos, kuriose nuosekliai sujungiamos šešios arba aštuonios tokios celės, o kaitinimo elementų varža turi būti nuo 3 iki 5 omų arba nuo 5 iki 7 omų, atitinkamai.

Medžiaga iš kurios gaminami kaitinimo elementai pasirenkama atsižvelgiant į jos sąvybę išlaikyti daugiakartinius, ne mažiau kaip 1800, įjungimų ir išjungimų ciklus ir nesugesti. Kaitinimo įtaisas 39, geriausiai pakeičiamas atskirai, nekeičiant degtuvo 25, kurį dar sudaro elektros energijos šaltinis ir valdymo įtaisas, galintis atlikti daugiau nei 3600 perjungimus. Medžiaga, iš kurios gaminami kaitinimo elementai pasirenkama atsižvelgiant į jos oksidacines savybes, ir į bendrą medžiagos pasyvumą, užtikrinantį tai, kad kaitinimo elementai nesioksiduoja ir kitaip nereaguoja su cigarete 23, esant kiekvienai galimai temperatūrai. Jeigu norima, kaitinimo elementai gali būti įkapsuliuoti į inertinę, šilumai laidžią medžiagą, pavyzdžiui į tinkamą keraminę medžiagą, dar labiau sumažinančią jų oksidavimasi ir reakcijas su cigarete 23. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus elektriniuose kaitinimo į-taisuose naudojamos medžiagos gali būti sudarytos iš puslaidininkio pastos (t.y. silicio pastos), anglies, grafito, nerūdijančio plieno, tantalo, metalo keramikos ir metalo lydinių, pavyzdžiui nikelio-chromo ir lydinių su geležimi. Silicio puslaidininkinė medžiaga yra legiruota fosforo priemaišomis, kurių koncentracija yra nuo

5*10 iki 5*10 priemaišų/cm , ir tai leidžia gauti ~2 medžiagą, kurios santykinė varža yra nuo 1*10 omo/cm iki 1*10 omo/cm, kaip tai aprašyta JAV patentinėje paraiškoje Nr. 07/943505. Gali būti naudojamos silicio anglies aliuminio arba silicio anglies titano metalokeramikos matricos. Oksidacijai sumažinti naudojami intermetaliniai kompaundai, pavyzdžiui nikelio aliuminidas arba geležies aliuminidas.

Tačiau yra geriausia, kai elektriniai kaitinimo elementai yra pagaminti iš atsparaus karščiui lydinio, kuris yra mechaniškai tvirtas, o jo paviršius nesuyra, esant aukštoms temperatūroms. Yra geriausia, kai kaitinimo elementai yra pagaminti iš madžiagos, kuri pasižymi dideliu tvirtumu ir paviršiaus stabilumu, kai jos darbinė temperatūra yra artima lydymosi taško temperatūrai (apie 80 %) . Tokie lydiniai buvo minimi kaip superlydiniai ir bendru atveju yra pagaminti iš nikelio, geležies arba kobalto. Tinkama medžiaga superlydinyje, iš kurio pagamintas kaitinimo elementas 43, yra aliuminis, trukdantis superlydiniui oksiduotis. Tokias medžiagas galima įsigyti Haynes International Ine., Kohomo, Indiana kaip lydinį Haynes 214. Šią medžiagą sudaro, be kitų elementų, apie 75 % nikelio, apie 16 % chromo, apie 4,5 % aliuminio ir apie 3 % geležies .

Kaip buvo aprašyta aukščiau, kiekviename kaitinimo mazgo 89 kaitinimo elemente 43 yra serpantino pavidalo dalis 131 sudaryta iš eilės nuosekliai sujungtų kreivių S-pavidalo zonų, padidinančių efektyvąją kaitinimo elemento varžą. Kaitinimo elemento 43 serpantino pavidalo dalyje 131 suformuojama padidintos varžos zona, nedidinant bendro kaitinimo elemento ilgio ir nemažinant jo skerspjūvio ploto. Kaitinimo elementas 43, kurio varža turi būti nuo apie 0,5 iki apie 3 omų, o serpantino ilgis yra toks, kad būtų galima Įmontuoti į kaitinimo įtaisus, 39 ir 39A pavaizduotus Fig. 3 ir Fig. 5, geriausiai yra sudarytas iš N tarpusavyje sujungtų S-pavidalo zonų, kur N gali būti nuo 3 iki 12, tačiau yra geriausiai kai N yra nuo 6 iki 10.

Jeigu kaitinimo elemento 43 serpantininė dalis 131, pavaizduota Fig. 8, pirmiausiai buvo išpjauta kaip plačioji dalis 125 Fig. 7, kurios plotis yra Wl, ilgis -L1 ir storis - Tl, tai varža nuo vieno plačiosios dalies galo 125' iki kito, priešingo galo 125’’ yra aprašoma lygtymi:

p · L1 R = W1 · T kur p - specifinė naudojamos medžiagos varža. Suformavus serpantininę dalį 131, jos varža padidėja nes padidėja efektyvusis kaitinimo elemento 43 ilgis, o skerspjūvio plotas mažėja. Pavyzdžiui, kaitinimo elemente 43, kuriame yra serpantininė dalis 131 srovė kaitinimo elementu tekės trajektorija P. Trajektorijos P efektyvusis elektrinis ilgis yra lygus 9 arba 10 W1 (t.y. lygus beveik penkiems kaitinimo elemento serpantininės dalies vingiams) ir yra didesnis lyginant su pradiniu ilgiu L1. Be to, skerspjūvio plotas sumažėja nuo Wl T iki W2 . Taigi, pagal pateiktą išradimą kaitinimo 4 elemento 43 ilgio padidėjimas ir skerspjūvio ploto sumažėjimas padidina bendrąją kaitinančio elemento 43 varžą elektros srovei, kadangi varža elektros srovei yra proporcinga laidininko, kuriuo teka srovė ilgiui ir atvirkščiai proporcinga laidininko skerspjūvio plotui.

Taigi, serpantininės dalies 131 kaitinimo elemente 43 suformavimas leidžia, panaudojant mažesnį laidžios medžiagos kiekį gauti užduotą varžą, o kaitinimo elementu užimamas plotas išlieka užduoto dydžio, pavyzdžiui nuo 3 mm iki 25 mm . Sios pateikto išradimo savybės duoda mažiausiai tris privalumus.

Pirmasis, užduotos varžos kaitinimo elementas 43 yra formuojamas iš stačiakampio lakšto, kuris, jeigu kaitinimo elementas 43 būtų tiesinis, būtų didesnio ilgio. Tai įgalina pagaminti kompaktišką kaitinimo įtaisą 39 ir pigesnį degtuvą 25.

Antrasis, kadangi energija, kuri reikalinga įkaitinti kaitinimo elementą iki nustatytos, veikimo temperatūros, nejudant orui, didėja didėjant kaitinimo elemento 43 masei, tai serpantino pavidalo kaitinantis elementas energetiniu požiūriu yra efektyvesnis, kadangi gaunama užduoto didumo varža, esant mažesniam elemento tūriui. Pavyzdžiui, sumažinus kaitinimo elemento tūrį du kartus, jo masė, taip pat, sumažėja du kartus. Taigi, energija, kuri yra reikalinga įkaitinti kaitinantį elementą 43 iki duotos veikimo temperatūros, nejudant orui, yra proporcinga kaitinimo elemento 43 masei ir jo šiluminiam talpumui, ir sumažinus masę du kartus energijos sunaudojimas sumažėja du kartus. Toks kaitinimo elementas 43 yra energetiškai efektyvesnis.

Trečiasis privalumas susijęs su sumažinto tūrio (masės) serpantino pavidalo kaitinimo elemento 43 šiluminiu greitaeigiškumu (t.y. su kaitinimo elemento temperatūros kitimo laikine reakcija). Kaitinimo elemento laikinė reakcija nusakoma kaip laikas, kuris reikalingas kaitinimo elemento temperatūrą pakeisti nuo vienos temperatūros iki kitos, aukštesnės temperatūros, jam suteikus nustatyto dydžio energiją. Kadangi, kaitinimo elemento 43 reakcijos laikas yra proporcingas masei, tai sumažintos masės kaitinimo elemento 43 laikinės reakcijos trukmė yra mažesnė. Taigi, serpantino pavidalo kaitinimo elementas ne tik kompaktiškas, energetiniu požiūriu efektyvus, bet ir pasižymi didesniu temperatūros keitimo greičiu (t.y. jis greičiau įkaista iki veikimo temperatūros). Šie pateiktame išradime gaunami privalumai leidžia pagaminti daug efektyvesnį kaitinimo elementą.

Taigi, kaitinimo elemento 43 varža padidinama panaudojus serpantino pavidalo kaitinimo elementą, kuriame yra daug S-pavidalo sričių, nedidinant viso kaitinimo elemento ilgio ir nemažinant jo skerspjūvio ploto. Suprantama, kitos formos, nei ta kuri yra parodyta Fig. 8, kaitinimo elementas 43 gali būti suformuotas, pritaikius aprašytus principus, ir, taip pat, gali būti realizuotas kompaktiškas ir efektyvus kaitinimo elementas.

Kaitinimo elementuose 43 serpantininė dalis 131 yra išpjaunama vienu, norimu būdu, geriausiai panaudojant lazerį (CO₂ lazerį). Kadangi, reikalingas didelis kaitinimo elemento 43 serpantininės dalies 131 išpjovimo tikslumas (pavyzdžiui, tarpelis B Fig. 8 yra nuo 0,1 iki 0,25 mm pločio), tai tinkamiausias yra pjovimas lazeriu. Kadangi lazerio energija sukoncentruojama mažame tūryje, tai yra galimas universalus, greitas ir tikslus automatinis ruošinio apdirbimas. Pjaustant ruošinį lazeriu, išvengiama smūgių į pjaustomą medžiagą, o, taip pat, medžiaga neišsiplečia veikiama karščio ir todėl mažiau oksiduojasi, nei apdirbant kitais pjovimo būdais, pavyzdžiui pjaunant elektros iškrova. Galima panaudoti ir kitus apdorojimo būdus, tokius kaip apdorojimą elektros iškrova, tikslų štampavimą, cheminį ėsdinimą ir kitus cheminio apdorojimo būdus. Galima paLT 3859 B gaminti kaitinimo elementus ir Įprasto štampavimo būdu, panaudojant puansoną ir matricą, tačiau tokia Įranga daro šią alternatyvą mažiau patrauklia, ypač formuojant serpantino pavidalo dali. Papildomai, panaudojus lazeri galima išpjauti serpantiną, o taip pat sujungti degtuvo 25 detales. Suvirinimui geriausiai tinka itrio-aliuminio-granato (YAG) lazeris. Pavyzdžiui, kaitinimo 89 ir išvadų 91 mazgai yra geriausiai sujungiami suvirinant CO₂ arba YAG lazeriu. Taip pat, kaitinimo elementu 43 užpakaliniai galai 101 arba kontaktinės aikštelės 129 privirinamos, geriausiai lazeriu, prie įėjimo/išėjimo išvadų 104, esančių pagrinde 50 arba prie atitinkamų valdymo Įtaiso elementų arba lizdų. Suprantama, surenkant degtuvo 25 komponentes gali būti panaudoti kiti Įvairūs sujungimo būdai.

Pateiktame išradime yra sumažinama potencialaus kaitinimo elementų 43 pažeidimo šiluminiu poveikiu galimybė. Kaip parodyta Fig. 6, užpakalinių galų dalys 101 (arba kontaktinės aikštelės 129) yra privirintos prie išvadų 104 arba kitų valdymo įtaiso elektrinių grandinių elementų arba komponenčių, o serpantino pavidalo kaitinimo elemento dalis, kuri išskiria šilumą, yra suformuota kaip vientisa kaitinančio elemento 43 dalis ir, tadėl nėra būtina suvirinti atskiras serpantino dalis ir jo galus. Buvo pastebėta, kad kaitinant kaitinimo elementus, kuriuose serpantinas yra suvirintas iš atskirų dalių, atsiranda nepageidautinos deformacijos. Yra geriausia, kai kaitinimo elementų užpakalinių dalių 101 ir kontaktinių aikštelių 129 išilginė linija sutapatinama su serpantino 131 ašine linija. Buvo pastebėta, kad, nesutapatinus šių ašių, kaitinimo metu deformuojasi kaitinimo elementai 43. Serpantino 131 priešingi galai 131' ir 131'' susijungia su lygiąja kaitinimo elemento 43 dalimi simetriškai, t.y. prisijungimo taškuose S-pavidalo vingio kryptys sutampa. Ši simetrija neleidžia serpantino priešingiems galams suktis į priešingas puses kaitinimo metu ir apsaugo kaitinimo elementą 43 nuo sugadinimo. Srovės padavimo dalių 137' ir 137'' galai 131' ir 131'', sujungiantys lygiąsias kaitinimo elemento dalis su serpantinu, yra nupjauti kampu, taip, kaip parodyta Fig. 6. Kampu nupjautos srovės padavimo dalys 137' ir 137'' sumažina šiluminį poveikį į kaitinimo elemento lygiąją dalį.

Kaitinimo elementai 43 ir kaitinimo įtaisas 39 pasižymi ir kitomis savybėmis, įgalinančiomis išspręsti problemas susijusias su kaitinimu ir pasikartojančiu kaitinimu. Pavyzdžiui, tikimasi, kad kaitinimo elementas 43 kaitinimo metu išsiplės (pailgės). Kadangi, kaitinimo elementai 43 yra įtvirtinti priekiniame gale prie išvadų mazgo 91, pritvirtinto prie kaitinimo įtaiso 89 priekinės dalies 121, ir kaitinimo elemento 43 galas 101 prie žiedo 99, tai kaitinimo elementų pailgėjimas gali išlenkti kaitinimo elementą cigaretės 23 kryptimi arba jį nepageidaujamai išlenkti priešinga kryptimi, nuo cigaretės 23. Išlikimas nuo cigaretės 23 padidina tarpelį tarp kaitinimo elemento ir cigaretės 23. Tarpelio padidėjimas sumažina tabako sluoksnio 57 kaitinimo intensyvumą ir efektyvumą, nes pasikeičia šiluminio kontakto tarp kaitinimo elemento 43 ir cigaretės 23 plotas. Kaitinimo elementų išsilenkimo išorine kryptimi išvengiama sulenkiant juos į vidų, prie cigaretės 23, kaip tai parodyta Fig. 3A. Kaitinimo elemento išlenkimas į vidų pagerina šiluminį kontaktą tarp kaitinimo elemento 43 ir cigaretės 23. Kaitinimo elementai 43 sulenkiami vienu iš žinomų būdų, pavyzdžiui presuojant cilindrini kaitinimo mazgą, parodytą Fig. 6, reikiamą įdubimą turinčioje formoje. Yra geriausia, kai kaitinimo elementas yra išlenkiamas štampavimo arba presavimo būdu prieš tai suformavus cilindrinį kaitinimo mazgą 89. į vidų išlenktas kaitinimo elementas kaitinimo metu toliau deformuojasi į vidų. Yra geriausia, kad kaitinimo elementas yra nedaug sulenkiamas į vidų visame serpantino 131 ilgyje. Kampu nupjautos pereinamosios sritys 137' ir 137'' gali būti sulenktos labiau nei tikslesnė serpantininė dalis 131. Tokiu būdu, šiluminiu poveikiu sukeltos deformacijos veikimo vieta perkeliama iš labiau pažeidžiamos kaitinimo elemento vietos į mažiau pažeidžiamą. Jeigu pageidaujama, kaitinimo elemento serpantininė dalis gali būti apgaubta žiedu (neparodytas). Šis žiedas, suprantama, nuveda šilumą ir ilgėjant kaitinimo elemento 43 serpantininei daliai 131 išlenkia ją į vidų, prie cigaretės 23.

Kaitinimo įtaisą 39, be aukščiau aprašyto kaitinimo mazgo 89, papildomai sudaro tarpiklis 49 ir kaitinimo įtaiso 39 pagrindas 50, kurie parodyti Fig. 3A. Tarpiklis 49, pavaizduotas Fig. 10A-10C, ir yra sudarytas iš išorinio paviršiaus 97 prie kurio prispaudžiami išvadai 91 ir kaitinimo elementai 43 žiedu 99. Tarpiklyje 49 yra pagrindo sienelė 139, pagrindo vidinis paviršius 81, apribojantis tolimesnį cigaretės 23 judėjimą degtuve 25 ir fiksuojantis cigaretę 23 tinkamoje padėtyje kaitinimo elementų atžvilgiu, ir cilindrinė vidinė sienelė 141, į kurią apribotą ertmę yra įstatoma cigaretė 23. Praleidimo kanalo 47 dalis 47', susisiekianti su oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45, yra suformuota pagrindo sienelėje 139. Yra geriausia, kai kanalo dalis 47' yra kiaurymės, einančios per pagrindo sienelę 133 ir išgręžtos arba suformuotos kitaip lygiagrečiai tarpiklio 49 ašiai, pavidalo. Pagrindo sienelėje 139, taip pat, yra ertmės 55 dalis 55', kurioje įtaisomas šviesos jutiklis 53. Kiaurymė 143 palengvina pirmąjį užtraukimą ir Įtakoja į sistemos pasipriešinimą užtraukimui (RTD) cigaretės 23 pirmojo užtraukimo metu, sudarydama papildomą kanalą oro srautui iš cigaretę supančios zonos į zoną greta grįžtančio srauto filtro 63. Kadangi tabako sluoksnis 57 yra susuktas į popierių 69, ribojantį oro srautą, tai iki kaitinimo elementas įkaitins cigaretės dalį, oras į kaitinimo įtaisą 39 patenka per kiaurymę 143 ir cigaretės 23 grįžtančio srauto filtrą 69. Per grįžtančio srauto filtrą 69 į ertmę cigaretėje 23 patenka pakankamas oro kiekis ir pasipriešinimas užtraukimui (RTD) sumažinamas labiau nei būtų galima gauti kitu būdu. Grįžtančio srauto filtras 69 turi būti kiek galima kietesnis ir praleisti aukščiau minėtą oro srautą pirmojo užtraukimo metu, taip, kad per jį nepatektų atgal, į degtuvą 25, aerozolis, likęs ertmėje 79 po cigaretės 23 užtraukimo. Po pirmojo cigaretės 23 užtraukimo ir dūmų susidarymo, tabako sluoksnis 57 ir popierius 69, kurie buvo uždegti kaitinant cigaretę kaitinimo elementais, pasidaro pralaidesni orui. Todėl, po pirmojo cigaretės 23 užtraukimo, kitų užtraukimų metu oro srautas per pirmojo užtraukimo kiaurymę 143 ir grįžtančio srauto filtrą 63 yra nesvarbus.

Cilindro formos pagrindas 50, kuris atskirai pavaizduotas Fig. 11A-11B, yra sudarytas iš pagrindinės sienelės 151, išvadų arba kreipiančiųjų 104, panaudojamų sujungimui su išvadais 95, kiaurymių 107, įtaisytas pagrindinėje sienelėje, per kurias išsikiša už išorinio pagrindo paviršiaus 105 kaitinantys elementai 43. Pagrindo 50 išorinis paviršius ir vidinė sienelė 155 yra cilindro pavidalo ir vidinės sienelės skersmuo yra didesnis už tarpiklio 49 išorinį skersmenį ir yra baveik lygus išoriniam žiedo 99 skersmeniui. Tarpiklis 49, geriausiai yra įstumiamas tarp pagrindo 50 vidinės sienelės 169 ir oro kanalo tūtos 87 ir pritvirtinamas trinties dėka. Tarpiklis 49 ir pagrindas 50 gali bėti sutvirtinti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui varžtais, spaustukais arba lipniomis priemonėmis. Taip pat, tarpiklyje 49 ir pagrinde 50 gali būti suformuoti briaunos ir grioveiai (neparodyti), užduodantys tam tikrą tarpiklio ir pagrindo orientaciją. Pralaidumo kanalo 47 dais 47’’ yra padaryta pagrindinėje sienelėLT 3859 B je 151 ir tęsiasi nuo pagrindo 50 ašies iki išorinio jo krašto. Jeigu pageidaujama, tai dalis 47' ' yra griovelio pavidalo, padaryto pagrindo vidiniame paviršiuje 157, ir griovelis reikalingas orui, suspaudžiamam tarpiklio 49 Įstatymo i pagrindą metu, išleisti. Tinkamiausias dalies 47'' pavidalas, tai pagrindinėje sienelėje 151 išgręžtos išilgai ir spindulių kryptimis susikertančios kiaurymės. Ertmės 55 dalis 55'' yra suformuota pagrindinėje sienelėje. Tarpiklio 49 dalys 47' ir 55' yra suderintos su atitinkamomis pagrindo 50 dalimis 47'' ir 55'' ir sudaro perdavimo kanalą 47 ir ertmę 55.

Realizacijoje, parodytoje Fig. 5, detalė 49A pavaizduota Fig. 12A-12D. Detalės 49A išorinis paviršius 97A yra cilindro, prie kurio žiedu 99 pritvirtinami kaitinimo elementų išvadai, pavidalo. Detalę 49A dar sudaro pagrindinė sienelė 139A, pagrindinės sienelės vidinis paviršius 81A, blokuojantis tolimesni cigaretės judėjimą i degtuvą 25 tada, kai cigaretė 23 yra tinkamoje padėtyje kaitinimo elementų 436 ir detalės 49A cilindrinės vidinės sienelės 141A atžvilgiu, o taip i juo ribojamą erdvę Įstatoma cigaretė 23. Detalėje 49A, taip pat, turi būti įstatyta pirmojo užtraukimo kiaurymė (neparodyta). Pralaidumo kanalas 47A, susisiekiantis su oro gūsiu sužadinamu jutikliu yra suformuotas pagrindinėje sienelėje 139A. Geriausias pralaidumo kanalo 47A pavidalas yra kiaurymė, einanti per pagrindinę sienelę 139 lygiagrečiai detalės 49A ašiai. Ertmė 55A, kurioje įtaisomas šviesos jutiklis 53, yra padaryta pagrindinėje sienelėje 139A. Kaip buvo pažymėta aukščiau, kaitinimo elementų 43 užpakaliniai galai 101 ir, geriausiai, ne mažiau kaip du išvadai 95 išsikiša iš detalės 49A išorinio paviršiaus 105A ir yra sujungiami su energijos šaltiniu 37 ir valdymo įtaisu 41. Detalės 49A galas suformuojamas ir per jį padaromi mažiausiai du grioveliai arba kiaurymės 107A, per kurias, per dėtaLT 3859 B grioveliai arba kiaurymės 107A, per kurias, per detalės 49A pagrindą, iškišami dviejų išvadų 95 užpakaliniai galai 103. Kaitinimo elementų 43 užpakaliniai galai 101 yra sulenkti, priderinant juos prie flanšinio galo 109 formos, ir išsikiša iš detalės 49A pagrindo išorinio paviršiaus 105A prie galo 109 išorinio krašto iii ir yra išdėstyti spindulių kryptimis. Oro kanalo tūta 87 užmaunama ant flanšinio galo 109 išorinio krašto 111 ir sutvirtina kaitinimo elementų 43 galus 101 šioje padėtyje.

Siekiant geriau paaiškinti pirmiausiai kaitinimo įtaisą 39, pavaizduotą Fig. 3A-3B, ir nekartojant to kas buvo išdėstyta, toliau pateikiamas rūkymo sistemos 21 aprašymas. Suprantama, tolimesnis aprašymas gali būti panaudotas aiškinantis kaitinimo įtaisą 39A, kuris parodytas Fig. 5, o taip pat kitas, čia nepavaizduotas ir neaprašytas realizacijas. Kaip buvo minėta, kaitinimo įtaise gali būti panaudoti kiti prietaisai, atliekantys įvairias funkcijas, pavyzdžiui, suformuojantys erdvę šalia cigaretę kaitinančių kaitinimo elementų.

Žiedas 99, pritvirtinantis kaitinimo elementus 43 ir išvadus 95 prie tarpiklio 49 išorinio paviršiaus 97 yra pavaizduotas Fig. 13. Žiedo 99 vidinis skersmuo yra toks, kad jis apgaubia ir prispaudžia kaitinimo elementus prie cilindrinio išorinio paviršiaus 97. Trintis neleidžia judėti kaitinimo elementams. Žiedo 99 vidiniame paviršiuje yra suformuoti išilginiai grioveliai 159, kampas tarp kurių yra lygus 90° ir kurie yra pritaikyti storesnių išvadų 95 įstatymui ir prispaudimui prie išorinio paviršiaus 97. Oro kanalo tūta 87 pirmuoju galu 161 yra prispausta prie pagrindo 50 ir antruoju galu 163 prie dangtelio 83. Pirmajame oro kanalo tūtos gale 161 yra suformuotas į išorę išsikišęs kraštelis, kuris susikabina su vidinėje pagrindo 50 sienelėje esančiu grioveliu 167. Panašiai, oro kanalo lis 171, susikabinantis su dangtelio 83 vidiniame apvade 175 esančiu vidiniu grioveliu 173. Oro kanalo tūta 87A, pavaizduota Fig. 5, nuo tūtos 87, parodytos Fig. 3, skiriasi tuo, kad pirmajame tūtos gale 161A yra suformuotas vidinis griovelis 165A, kuris susikabina su išoriniu krašteliu, padarytu detalės 49A galo su flanšu 109 išoriniame krašte 111. Kaitinimo elementų 43 dalys, esančios greta užpakalinių galų 101, išlenda per sukabintas detalę 43A ir oro kanalo tūtą 87A. Kaip bus paaiškinta žemiau, nagrinėjant Fig. 17, esant reikalui, oro srautas gali būti padidintas išgręžiant arba kitaip suformavus vieną arba daugiau kiaurymių kaitinimo įtaiso 39 dalyse, pavyzdžiui oro kanalo tūtoje 87, geriausiai išilgai tūtos 87, taškuose, kur oro srautas nėra blokuojamas arba verčiamas judėti vingiuota trajektorija per dangtelį 83 arba tarpiklį 49 prieš patekdamas į cigaretę 23.

Kaitinimo įtaiso 39 dangtelis 83, pavaizduotas Fig. 3A, ir dangtelis 83A, parodytas Fig. 5, yra visiškai panašūs, išskyrus tai, kad dangtelio 83 vidinė sienelė 177 yra ilgesnė už dangtelio 83A vidinę sienelę 177A. Dangtelio 83 vidinis skersmuo yra beveik lygus cigaretės 23 skersmeniui ir, yra geriausia, kai jis yra nedaug mažesnis ir cigaretė 23 šiek tiek suspaudžiama įkišant ją į degtuvą 25 ir nejuda degtuve. Dangtelyje 83 įtaisyta ilgesnioji vidinė sienelė 177 yra tinkamesnė, nes cigaretė Įtvirtinama geriau. Dangtelis 83A detaliau yra parodytas Fig. 14A-14D.

Dangtelyje 83A yra suformuota eilė išilginių kiaurymių arba perėjimų 179A, prasidedančių jo priekiniame, suapvalintame gale ir einančių užpakalinio paviršiaus 181A kryptimi. Per kiaurymes oras patenka į kaitinimo įtaiso 39A vidų, į ertmę tarp cigaretės ir oro kanalo tūtos 87 taip, kad skersinis oro srautas į vidų pereitų per tabako sluoksnį 57 prieš kaitinimo elementų 43 serLT 3859 B pantinines dalis 131. Kaip pavaizduota Fig. 3A, geriausioje kaitinimo įtaiso 39 dangtelio 83 realizacijoje, kiaurymės arba oro perėjimai 179A yra suformuoti arčiau prie užpakalinės plokštumos 181 nei prie priekinio galo 93, ir tokiu būdu gaunamas norimas pasipriešinimas užtraukimui (RTD). Kitoje gaubtelio realizacijoje kartu su išilginėmis kiaurymėmis yra įtaisyti grioveliai (neparodyti) , kurie padaromi dangtelio vidinėje sienelėje. Aiškinant Fig. 14A-14D, griovelis 183A yra padaromas prie užpakalinės plokštumos 181A ir prilaiko nebūtiną, apsauginę tūtą 85, kuri detaliau parodyta Fig. 15A-15B.

Kaitinimo įtaiso tūta 85 yra vamzdelio pavidalo detalė su pirmuoju ir antruoju galais 185 ir 187, atitinkamai, kurie gali būti Įspraudžiami į griovelius 183A. Apskritiminis griovelis 183A yra didesnio skersmens nei kiaurymės arba perėjimai 179A, kurie palengvina oro įtraukimą į kaitinimo įtaiso 39 vidų rūkoriui užtraukus cigeretę.

Dangtelis 83, kuris yra pavaizduotas Fig. 3A, gali būti pagamintas liejimo arba mechaninio apdorojimo būdu. Dangtelis išliejamas kaip vienalytė detalė, pavyzdžiui dangtelis 83A, pavaizduotas Fig. 5. Jeigu dangtelis gaminamas mechaniniu būdu, tai yra geriausia jį pagaminti kaip dvi sujungiamas detales, išorinę detalę 83' ir vidinę detalę 83’ ', kurios yra parodytos Fig. 3A. Vidinės detalės 83'' paviršiuje yra padaroma apskritiminė išpiova, kuri reikalinga išorinės detalės 83' ir vidinės detalės 83'' sujungimui ir kuri sudaro, surinkus abi detales, grioveli 183. Mechaniniu būdu pagamintame dangtelyje nereikia atskirai formuoti griovelio 183, kaip tai daroma liejimo būdu pagamintame dangtelyje.

Kaitinimo įtaiso tūta 85 gali būti nuimama ir pakeista nauja, surūkius su rūkymo įrenginiu nustatytą eigaLT 3859 B rečių, pavyzdžiui surūkius 30-60 cigarečių 23. Tūta 85 apsaugo kanalo tūtos 87 vidinę sienelę 169 nuo. likusio aerozolio, susidariusio tarp kaitinimo elementų 43 ir oro kanalo tūtos 87. Likęs aerozolis paveikia ne oro kanalo 87, o kaitinimo Įtaiso tūtą 85.

Kaitinimo įtaiso tūta 85 yra pagaminta iš karščiui atsparaus popieriaus arba plastmasės ir yra pakeičiama surūkius rūkymo įrenginiu nustatytą cigarečių 23 skaičių. Taigi, priešingai nei vamzdelis - vamzdelyje konstrukcijoje, sudarytoje iš aerozolio barjero vamzdelio, įtaisyto tabako kvapų įtaise, kuris bus aprašytas žemiau ir kuris yra išmetamas kartu su įtaisu (cigarete), kaitinimo tūta 85, pateiktoje išradime rūkymo sistemoje 21, gali būti panaudojama daug kartų. Taip pat, supaprastinama cigarečių 23 gamyba, sumažinamas, surūkius kiekvieną cigaretę, išmetamų medžiagų kiekis.

Fig. 16 yra schematiškai pavaizduotas oro srauto judėjimas, vykstantis kaitinimo įtaise 39 ir cigaretėje 23 rūkoriui traukiant orą per mundštuko filtrą 71. Įtraukiant orą per mundštuko filtrą 71, oras per išilgines kiaurymes arba perėjimus 179 įtraukiamas į kaitinimo įtaiso 39 vidų, tarp oro kanalo tūtos arba kaitinimo tūtos (nepažymėtų šiuo atveju), per kontaktuojančius su cigarete 23, kaitinimo elementus 43 (neparodytus) ir per orui laidžius išorinį apvalkalą 69 ir tabako sluoksnį 57 (arba kiaurymes juose) į ertmę 79 cigaretėje 23. Oras, iš ertmės 79 per išilginį perėjimą 77, antrąjį atviro perėjimo filtrą 73 ir mundžtuko filtrą 71 patenka rūkoriui. Perėjimų 179 skaičius ir dydis (skersmuo) parenkamas optimizuojant rūkoriui pateikiamą bendrąją medžiagos reakciją (TPM). Aprašomoje realizacijoje dangtelyje 83 buvo suformuoti šeši arba aštuoni perėjimo kanalai 179.

Kaip pavaizduota Fig. 17, jeigu reikalinga, gali būti suformuoti kiti arba padaryti papildomi perėjimai 179, leidžiantys orui patekti į kaitinimo įtaiso 39 vidų ir į ertmę 79 cigaretėje 23. Pavyzdžiui, vienas arba daugiau spindulių kryptimis suformuotų perėjimų 189 gali būti padaryta kaitinimo įtaise 39, kiekvienoje tinkamoje detalėje, įprastai oro kanalo tūtoje. Kaitinimo įtaise 39 gali būti įtaisyti išilginiai perėjimo kanalai 191, suformuojant juos pagrinde ir tarpiklyje (brėžinyje neparodytos). Taip pat, dangtelyje 83 esantis perėjimo kanalas 179 gali būti kiaurymės tokios kaip buvo aprašyta aukščiau, arba kaip išilginiai grioveliai suformuoti vidinėje gaubtelio sienelėje. Kaip aprašyta aukščiau, jeigu reikalinga, gali būti įtaisytas grįžtančiojo srauto filtras 63, leidžiantis susidaryti išilginiam srautui į ertmę 79, kai rūkorius užtraukia cigaretę pirmąjį kartą.

Jeigu reikalinga, degtuve 25 gali būti įtaisytas nebūtinas smailėjantis (kūginis) vamzdelis (neparodytas), kuris įdedamas į kaitinimo įtaiso 39 vidų, cigaretės 23 grįžtančio srauto filtro 63 pradūrimui cigaretės įdėjimo metu. Šis vamzdelis yra padarytas taip, kad gali būti įtaisytas ertmėje 79 ir paduodantis tiesioginį oro srautą į šią ertmę 79 kai rūkorius užtraukia cigaretę 23. Vamzdelio priekinėje dalyje yra viena arba daugiau kiaurymių, kurios geriausiai yra suformuotos vamzdelio šonuose, ir leidžiančios susidaryti didelio greičio oro srautui nukreiptam tokiomis kryptimis, kad ertmėje susidarytų besisukantis oro srautas. Toks oro srauto sukimasis pagerina įeinančio oro susimaišymą su aerozoliu ir garais generuojamais cigaretėje 23.

Rūkančios sistemos 21 elektrinis valdymo įtaisas 41 yra pavaizduota Fig. 18. Įtaisą sudaro loginė grandinė 195, kuri yra realizuota kaip specialus panaudojimo integruota schema arba ASIC, oro gūsiu sužadinamas jutik40

Rūkančios sistemos 21 elektrinis valdymo įtaisas 41 yra pavaizduota Fig. 18. Įtaisą sudaro loginė grandinė 195, kuri yra realizuota kaip specialus panaudojimo integruota schema arba ASIC, oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45, kuris detektuoja, kad rūkorius užtraukė cigaretę 23. Šviesos sensorius, detektuoj antis cigaretės 23 įstatymą į degtuvą 25, skystų kristalų indikatorius (LCD) 51, parodantis, kiek degtuve 25 esančioje cigeretėje liko užtraukimų, energijos šaltinis 37, ir laikinių intervalų formavimo grandinė 197. Loginė grandinė 195 yra įprasta loginė schema, realizuojanti žemiau aprašytas logines funkcijas. Programuojamų loginių elementų matrica (pavyzdžiui ACTEL AlOlOA FPGA PL 44C, gaminama Actel Corporation, Sunnyvale, California) gali būti užprogramuota atlikti skaitmeninės logikos funkcijas ir analogines funkcijas, atliekamas kitomis komponentėmis. Taigi, ASIC realizuoja ir analogines ir skaitmenines funkcijas vienoje komponentėje. Valdymo ir loginės grandinės, panaudotos pateiktame išradime yra panašios į žinomas, pavyzdžiui, aprašytas JAV patente Nr. 5060671 grandines, ir jos yra įtrauktos į šį aprašymą .

Geriausioje pateikto išradimo realizacijoje astuoni kaitinantys elementai 43 (Fig. 18 neparodyti) yra prijungti prie teigiamo energijos šaltinio 37 gnybto ir per atitinkamus lauko tranzistorių (FET) jungiklius 201-208 prie bendrojo, žemės gnybto. Kiekvienas kaitinimo elemento jungiklis 201-208 yra įjungiamas valdant juos loginei grandinei 195 per atitinkamus išėjimus 211-218. Loginė grandinė 195 suformuoja signalą vieno iš jungiklių 201-208 įjungimui arba išjungimui, taip įjungdama arba išjungdama atitinkamą kaitinimo elementą.

Oro gusiu sužadinamas jutiklis (sensorius) 45 paduoda signalą, indikuojantį kad rūkorius užtraukė cigareLT 3859 B guodamas į nereikalingus trumpalaikius oro slėgimo kritimus, galinčius be reikalo įjungti kaitinimo. elementus, nuo ilgiau trunkančio slėgimo mažėjimo, vykstančio užtraukiant cigaretę. Kaip oro gūsiu sužadinamas jutiklis gali būti panaudotas pjezorezistorinis slėgimo jutiklis arba optinis jutiklis su sklende, paduodantis signalą į operacinį stiprintuvą, kurio išėjime suformuojamas loginis signalas, paduodamas į loginę grandinę 195. Kaip oro gūsiu sužadinamas jutiklis rūkymo sistemoje gali būti panaudotas silicinis jutiklis 163PC01D35, pagamintas firmos Honeywell Ine. MicroSwitch padalinyje, Freeport, III., arba jutiklis NOVA NPR1-5-0,25G, gaminami Lucas Nova, Freemont, California, arba jutiklis SLP004D, gaminamas SenSym Incorporated, Sunnyvale, California .

Cigaretės buvimą degtuve detektuojantis šviesos jutiklis 53 paduoda signalą į loginę grandinę 195 tada, kai cigaretė 23 yra tinkamai įstatyta į degtuvą 25 (t.y. kai cigaretė yra nutolusi nuo šviesos jutiklio, įmontuoto kaitinimo įtaiso 39 tarpiklyje 49 ir pagrinde 50 ir detektuojančio nuo cigaretės atspindėtą šviesos pluoštelį. Rūkymo sistemoje gali būti panaudotas šviesos jutiklis OPR5005 Light Sensor, pagamintas OPTEK Technology Ine., 1215 West Crosby Road, Carrolton Texas 75006.

Norint eikvoti mažiau energijos, yra geriausia, kai oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 ir šviesos jutiklis 53 yra periodiškai įjungiami ir išjungiami, panaudojant veikimui trumpesniąją periodo dalį (t.y. jutikliai veikia nuo 2 % iki 10 % trunkančią periodo dalį) . Pavyzdžiui, geriausia, kad oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 būtų įjungtas 1 milisekundę, kai visas periodas trunka 10 milisekundžių. Jeigu, pavyzdžiui, keturių nuoseklių periodų metu, t.y. po 40 milisekundžių, oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 detektuoja slėgimo kriLT 3859 B timą arba oro judėjimą, indikuojantį cigaretės 23 užtraukimą, tai jutiklio 45 išėjime 221 atsiranda signalas, kuris paduodamas į loginę grandinę 195. Loginė grandinė 195 per vieną iš išėjimų 211-218 siunčia signalą, perjungiantį atitinkamą jungiklį su lauko tranzistoriumi 201-208 į būseną įjungta.

Panašiai veikia ir šviesos jutiklis 53, kuris įjungiamas 1 milisekundei, kai visas periodas trunka 10 milisekundžių. Jeigu, šviesos jutiklis detektuoja keturis nuoseklius šviesos impulsus, atspindėtus nuo cigaretės 23, esančios degtuve 25, tai jo išėjime 223 formuojamas signalas, kuris paduodamas į loginę grandinę 195. Loginė grandinė 195 per išėjimą 225 perduoda signalą aktyvuojantį oro gūsiu sužadinamą jutiklį 45. Loginė grandinė 195, taip pat, per išėjimą 227 perduoda įjungimo signalą i indikatorių 51.

Aukščiau aprašytasis moduliacijos būdas sumažina vidutinę srovę, reikalingą oro gūsiu sužadinamam jutikliui 45 ir šviesos jutikliui 53 maitinti ir taip prailgina energijos šaltinio 37 naudojimo laiką.

Laikinių intervalų formavimo grandinė 197 formuoja tokius laikinius intervalus, kad kiekvieno intervalo metu būtų sunaudojamas vienodas energijos kiekis. Laikinių intervalų formavimo grandinės išėjime 229 suformuojamas išjungimo signalas, kuris paduodamas į loginę grandinę 195, po to kai vienas kaitinimo elementas buvo įjungtas, perjungiant vieną iš astuonių jungiklį su lauko tranzistoriumi 201-208 į būseną įjungta, ir tekant srovei per kaitinimo elementą 43 tam tikrą laiko tarpą. Pagal pateiktą išradimą laikinių intervalų formavimo grandinė 197 paduoda išjungimo signalą į loginę grandinę 195 po laikinio intervalo, kuris yra nustatomas kaip energijos šaltinio įtampos funkcija, mažėjanti kaitinant kaitinimo elementus. Laikinių interLT 3859 B valų formavimo grandinė 197, taip pat, neleidžia įjungti kaitinimo elemento 43, jeigu energijos šaltinis yra išsikrovęs. Gali būti panaudotos kitos konfigūracijos laikinių intervalų formavimo grandinės, pavyzdžiui to5 kia, kuri yra aprašoma žemiau.

Įrenginio veikimo metu cigaretė 23 yra Įstatytą į degtuvą 25 ir jos buvimą detektuoja šviesos jutiklis 53. Šviesos jutiklis 53 per išėjimą 223 siunčia signalą i loginę grandinę 195. Loginė grandinė 195 nustato energijos šaltinio 37 būseną (t.y. ar šaltinis 37 yra užkrautas arba ar jo įtampa yra ne per maža) . Jeigu, įstačius cigaretę 23 į degtuvą 25 loginė grandinė nustato, kad energijos šaltinio 37 įtampa yra per maža, indikatorius 51 pradeda mirksėti ir įrenginio veikimas bus užblokuotas iki energijos šaltinis 37 bus užkrautas arba pakeistas. Energijos šaltinio 37 Įtampa yra kontroliuojama kaitinimo elementų 43 kaitinimo metu ir jie išjungiami jeigu įtampa sumažėjo daugiau nei yra nu20 statyta.

Jeigu energijos šaltinis 37 yra užkrautas ir įtampa yra tinkamo didumo, tai loginė grandinė 195 perduoda signalą per išėjimą 225 į oro gūsiu sužadinamą įjungiamą jutiklį 45 patikrindama ar rūkorius nepradėjo rūkyti. Tuo pačiu metu, loginė grandinė 195 perduoda signalą iš išėjimo 227 į indikatorių 51, nustatantį skystų kristalų indikatorių taip, kad jis atspindėtų skaičių 8 parodantį kiek kartų rūkorius gali užtraukti cigare30 tę 23.

Loginei grandinei gavus signalą iš oro gūsiu sužadinamo jutiklio 45 išėjimo 221, kad vyksta nepertraukiamas slėgimo kitimas arba oro judėjimas, ji išjungia šviesos jutiklį 53, cigaretės užtraukimo laikotarpiui ir taip taupoma energija. Loginės grandinės 195 išėjimo 231 signalas paduodamas į laikinių intervalų formavimo grandinę 197, aktyvuodama laiko intervalo, atitinkančio užduotą pastovią šiluminią energiją, formavimo grandinę. Loginė grandinė 195 sumažina vienetu skaitiklio turini,, nustatančio kuris kaitinimo elementas 43 bus įjungtas ir siunčia signalą per atitinkamą išėjimą 211218, perjungianti atitinkamą jungikli su laiko tranzistoriumi 201-208 į būseną įjungta ~. Šis jungiklis bus būsenoje įjungta iki tada, kol veiks laiko intervalą formuojanti grandinė.

Pasibaigus laikinio intervalo formavimui, laikinio intervalo formrvimo grandinės 197 išėjime 229 atsiranda signalas, kuris perduodamas į loginę grandinę 195 ir lauko tranzistorinis jungiklis 211-218, kuris yra būsenoje įjungtas yra perjungiamas į būseną išjungtas, nutraukdamas energijos padavimą į kaitinimo elementą. Loginėje grandinėje 195, taip pat, sumažinamas skaitiklio turinys ir paduodamas signalas per išėjimą 227 į indikatorių 51, kuris dabar indikuos, kad cigaretėje liko vienu užtraukimu mažiau (t.y. po pirmojo užtraukimo dar liko septyni cigaretės užtraukimai). Rūkoriui užtraukus cigaretę 23, loginė grandinė 195 perjungs kitą nustatytą lauko tranzistorinį jungiklį 211218 į būseną įjungta ir energija bus paduodama į kitą nustatytą kaitinimo elementą. Šis procesas bus pakartotas iki tada, kol indikatoriuje 51 bus atspindėtas 0, parodantis, kad daugiau užtraukimų cigaretėje nėra. Išėmus cigaretę 23 iš degtuvo 25, šviesos jutiklis 53 suformuos signalą, kad cigaretės nėra ir loginė schema 195 bus nustatyta į pradinę pedėtį.

Taip pat, kitos grandinės, kurios aprašomos žemiau, gali būti įmontuotos į loginę grandinę 41 arba panaudotos kaip papildomos grandinės. Pavyzdžiui, gali būti panaudotos apsauginės grandinės, apsaugančios įrenginį nuo sugadinimo. Viene apsauginė grandinė, apsauganti nuo dviejų cigaretės 23 užtraukimų, atliekamų per anksLT 3859 B ti, kai energijos šaltinis 37 dar nespėjo atsistatyti. Kita apsauginė grandinė apsaugo kaitinimo elementus 43, kai netinkamas daiktas yra įkišamas į kaitinimo įtaisą 39. Pavyzdžiui, cigaretėje 23 gali būti padarytos žymės, kurios yra identifikuojamos cigaretę įstačius į degtuvą 25 ir jų neatpažinus negalima įjungti kaitinimo elementų 43.

Kita rūkymo sistema 222, realizuota pagal pateiktą išradimą yra pavaizduota Fig. 19. Rūkymo sistemą 222 sudaro cigaretė 224 ir degtuvas 226, į kurį per angą 228 įstatoma cigaretė. Rūkymo sistema 222 yra realizuota kaip sistema su oro padavimu per centrinę dalį, kurioje rūkant oras juda centrine (vidine) cigaretės 224 dalimi. Degtuvą 226 sudaro energijos šaltinis (neparodytas), kuris įstatomas priešingame angai 228 gale, ir valdymo įtaisas (neparodytas).

Degtuvas 226 yra įtaisytas korpuse 232, suteikiančiame įrenginiui įprastos cigaretės išvaizdą. Korpusas 232 geriausiai yra vamzdelio pavidalo ir gali būti pagamintas iš karščiui atsparios plastmasės arba aliuminio, arba suformuotas iš spirališkai susukto sunkaus popieriaus. Per korpuse 232 padarytas kiaurymes 223 į degtuvą 226 Įtraukiamas oras rūkymo metu. Jeigu reikalinga, oro perėjimo kanalai (neparodyti) gali būti padaryti cigaretėje 224 arba kitose degtuvo 226 vietose, suformuojant norimą oro srautą.

Cigaretė 224 yra panaši į cigaretę 23. Cigaretę 224 sudaro tabako sluoksnis 257 suformuotas ant laikiklio 259, kuris prilaiko tabako kvapniąją medžiagą 261, geriausiai sudarytą iš tabako. Tabako sluoksnis 257 sutvirtintas grįžtančiojo srauto filtru 263 viename gale ir cilindriniu atvirojo perėjimo filtru 265 - priešingame gale. Pirmajame atvirojo perėjimo filtre 265 gali būti išilginis perėjimas (neparodytas). CigareLT 3859 B tę 224, taip pat, geriausiai sudaro cilindrinis mundštukinis filtras 276, kuris yra RTD rūšies (Resistace to draw - pasipriešinantis oro traukimui) filtras. Cigaretėje 224 gali būti antrasis atvirojo perėjimo filtras (neparodytas), kuris pagerina garų fazėje esančio tabako reakcijos produkto susimaišymą su oru, kaip tai buvo aprašyta aukščiau. Grįžtančiojo srauto filtras 263, pirmasis atviro perėjimo filtras 265 ir vamzdelio pavidalo tabako sluoksnis 257 apsprendžia ertmės dydį cigaretėje 224. Pirmasis atviro perėjimo filtras 265, grįžtančiojo srauto filtras 263 ir mundštukinis filtras 271 yra geriausiai pritaisomi panaudojant būdus, kurie gali būti realizuoti didelio našumo gamybiniuose Įrenginiuose.

Skirtingai nei cigaretėje 23, cigaretėje 224 yra įtaisytas žiedinis aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis 273, įtaisytas apie ir nutolęs užduotu atstumu nuo tabako sluoksnio 257. Aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis sumažina iki minimalaus dydžio aerozolio, gauto kaitinant tabako kvapniąją medžiagą, kondensavimasi ant vidinių korpuso 232 sienelių. Aerozolį blokuojantis vamzdelis 273 geriausiai yra sutvirtinamas su cigarete 224 prie atviro perėjimo filtro 263 žiedu 275. Žiedas 275 ir aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis 273 yra pakankamai stangrūs ir apsaugo cigaretę 224 nuo sulaužymų ir yra taisomi taip, kad tarp tabako sluoksnio 257 ir aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio 273 susidaro vienodas tarpelis. Apvalkalas arba armuotas popierius 269 sujungia mundštuko filtrą 263 greta atvirojo perėjimo filtro 265, žiedą 275 ir aerozolį nepraleidžiančio vamzdelio 273 galą.

Degtuvą 226 sudaro kaitinimo įtaisas 239, susidedantis iš eilės, geriausiai aštuonių, cigaretę 224 kaitinančių elementų 243. Kaitinimo elementai 243 yra juostinio pavidalo ir tęsiasi nuo greta degtuvo 226 angos 228 esančio taško iki taško, esančio ertmėje 245, i kurią įstatomas grįžtančiojo srauto filtras 263. Kaitinimo elementų 243 pirmieji galai yra sujungti, geriausiai, tie galai, kurie yra prie grįžtančiojo srauto filtro ertmės 245, o antrieji galai, esantys prie angos 228, yra suspausti taip, kad cigaretę 224 būtų galima įstatyti nepažeidžiant kaitinimo elementų 243. Kaitinimo elementai 243 įlenda į tarpelį tarp tabako sluoksnio 257 ir aerozolio nepraleidžiančio vamzdžio 273.

Schematinis kaitinimo įtaiso vaizdas parodytas Fig. 20. Kaitinimo įtaisą 239 sudaro, pagrindas 249, laikiklis 251 ir eilė kaitinimo elementus prilaikančių atramų 253, pagamintų iš karščiui atsparios ir nelaidžios elektros srovei medžiagos. Kaitinimo elementai 243 yra įtvirtinami ant atramų 253. Kaitinimo elementai yra sujungti priešinguose galuose 243' ir 243'' elektros srovei laidžiais kontaktais 255A ir 255B.

Kaitinimo elementų galai 243- yra sujungti kartu ir taip suformuojamas bendras kaitinimo įtaiso išvadas. Bendrasis išvadas 291 yra sujungtas su jungiančiąja plokštele 293, kuri yra prijungta prie laidaus kontakto 255A, elektriškai sujungto su kaitinančių elementų galais 243'. Plokštelėje 293 yra vienas arba daugiau oro kanalų 29, kurie leidžia orui patekti į cigaretės dalį greta grįžtančiojo srauto filtro 263, cigaretės 224 užtraukimo metu.

Kaitinimo Įtaiso žiedas 97 apgaubia kakliuką 299 sumontuotą apie bendrojo išvado 291 dalį greta jungiančiosios plokštės 293. Kakliuke 299 yra suformuotas vienas perėjimo kanalas 301, kurio oras patenka į kanalus 295.

Laidūs išvadai 303 yra pratęsti per žiedą 297 ir sudaro sujungimus su laidžiais kontaktais 255B. Kontaktai 255B tęsiasi išilgai kaitinimo elementų atramų 253 ir susijungia su kaitinimo elementų 243 galais 243’’. .

Laidžių kontaktų 255B galai 255B' geriausiai yra išlenkti. Tai palengvina žiedo 297 ir kakliuko 295, kurio galai 255B' kontaktuoja su išvadais 303, sujungimą užspraudimo būdu. Šis sujungimo būdas palengvina kaitinimo elementų 243 ir degtuvo 226 taisymą ir pakeitimą. Išvadai 303 ir bendrasis išvadas 291 yra įkišami į atitinkamus lizdus (neparodyti) ir elektrinė valdymo grandinė 241 sujungiama su kaitinimo elementais 243.

Įrenginys, gaminantis cigaretės 224, parodytos Fig. 22, dalį 224' sudarytą iš tabako sluoksnio 257, pirmojo atvirojo perėjimo filtro 265 ir grįžtančiojo srauto filtro 263, yra pavaizduotas Fig. 21. Laikiklio medžiaga 259' yra traukiama nuo būgno 323 padavimo velenais (neparodyti). Laikiklio medžiagoje (tinklelyje) 259', naudojamoje šioje realizacijoje, yra suformuotos zonos su tabako kvapniąja medžiaga. Šios zonos gali būti suformuotos punkte 323 arba kitoje vietoje, pavyzdžiui prieš pasukant būgną 323. Laikiklio medžiaga 259' traukiama pro punktą 327, kuriame padaromos lipnios zonos 261A medžiagos 259 paviršiuje. Alternatyvioje realizacijoje, tabako sluoksniu gali būti padengtas visas laikiklio medžiagos paviršius ir lipnios zonos 261A gali būti padaromos užduotose vietose ant tabako kvapniosios medžiagos.

Filtro padavimo punktas 329 yra po padengimo lipniu sluoksniu punkto 327.

Filtrų padavimo punkte 329 yra besisukantis būgnas 331, paduodantis vienos 333 arba kitos 335 rūšies filtrus ant laikiklio medžiagos 259 paviršiuje suformuotų lipnių zonų 261A. Įrenginio 331 sukimosi greitis yra suderintas su laikiklio medžiagos 259 padavimo greičiu.

Suvyniojimo punkte 337, esančiame po filtrų padavimo punkto 329, laikiklio medžiaga 259' yra apsukąma apie filtrus 333 ir 335 ir suformuojamas ilgas strypelis, kuriame periodiškai išsidėsto filtrų zonos ir zonos su kvapniu tabaku. Gautas strypelis supjaustomas punkte 339. Pjaustymo punkte 339 yra įtaisyti įrenginiai, perpjaunantys strypelį per filtrų 333 ir335 vidurį taip, kad perpjauto filtro 333 dalys ir perpjautos filtro 335 dalys yra dviejų cigarečių ruošinių atitinkami atviro perėjimo filtrai 265 ir grįžtančiojo srauto filtrai 263. Jeigu reikalinga, grįžtančiojo srauto filtrai 263 apdorojami suformuojant kūgio pavidalo galą, palengvinantį kaitinimo elementams 243 apgaubti cigaretės dalį 224'. Supjausčius, kiekvienas ruošinys 224' įkišamas į aerozolio nepraleidžiantį vamzdelį 273 ir sutvirtinamas žiedu 275. Vamzdelio 273 skersmuo yra didesnis už ilgojo strypelio skersmenį, o ilgis yra lygus cigaretės 224 ilgiui. Cilindrinis mundštukinis filtras 271 yra pritvirtinamas prie kiekvieno atvirojo perėjimo filtro 265 ir kiekvienas aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis 273 ir mundštukinis filtras 271 susukami į medžiagą, naudojamą cigaretės susukimui, kituose (neparodytuose) punktuose.

Kita rūkymo sistemos 421 realizacija schematiškai pavaizduota Fig. 23. Sistema 421 realizuoja rūkymo sistemą kurioje oras cigaretės užtraukimo metu patenka per periferiją ir degtuvo 425 kaitinantys elementai 443 yra įtaisyti ertmėje 427, susietoje su žiedine cigaretės 423 dalimi.

Cigaretė 423 sudaryta iš tabako sluoksnio 457 padengto, iš priešingos ertmei 427 pusės, kvapniąja tabako medžiaga 461, laikiklio 459, aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio 473, kamščio 475, žiedinio atviro perėjimo filtro 465, žiedinio grįžtančiojo srauto filtro 463 ir mundštukinio srauto 463 ir mundštukinio filtro 471.

Ertmę, kurioje vyksta kvapnaus tabako madžiagos 461 reakcija ją kaitinant kaitinimo elementais 44J3, apibrėžia atviro perėjimo filtras 465, grįžtančiojo srauto filtras 463, tabako sluoksnis 457 ir aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis 473. Cigaretė 423 yra susukta į armuotą popierių 469. Kaitinimo įtaise yra kamštis 477, kuris įtaisomas nuosekliai kamščiui 475 ir sumažina aerozolio pernešimą per rūkymo sistemos 421 kaitinimo įtaiso zonas. Kamštyje 477 yra padarytos kiaurymės per kurias prakišami laidininkai 491, kuriais paduodami valdantys kaitinančius elementus 443 signalai .

Schematinis alternatyvios elektrinio valdymo įtaiso 541 vaizdas parodytas Fig. 24. Valdymo įtaisas atlieka keletą funkcijų. Jis kontroliuoja kaitinimo elementus 43, įprastai aštuonis, išskirdamas tinkamą kiekvienu laiko momentu, kai oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 suveikia, kaitinimo elementą 43. Jis paduoda nustatytos trukmės srovės impulsą į kaitinimo elementą 43, kurio trukmė yra tokia, kad būtų gauta tabako kvepianti medžiagos reakcija. Jis valdo indikatorių 51, kuris parodo: 1) kiek cigaretės užtraukimų liko; 2) kad energijos šaltinio 37 įtampa skiriasi nuo užduotojo įtampų diapazono; 3) kad cigaretė neįstatyta į degtuvą 25; ir 4) kad kaitinimo įtaisas yra neįstatytas į degtuvą, pavyzdžiui kaitinimo įtaisas 238 neįstatytas į degtuvą 226.

Valdymo įtaisas 541, taip pat, valdo energijos kiekį, kurį energijos šaltinis 37 paduoda į kiekvieną kaitinimo elementą 43. Kadangi, įtampa, paduodama iš energijos šaltinio 37 gali keistis po kiekvieno cigaretės užtraukimo, tai kiekvieno cigaretės užtraukimo metu į kaitinimo elementus 43 paduodamas vienodas energijos kiekis, keičiant energijos tiekimo trukmę. Valdymo grandinė 541 kontroliuoja energijos šaltinio 37 įtampą, aktyvavus kaitinimo elementą 43, ir paduoda energiją iki reikiamas šiluminės energijos kiekis išsiskiria kaitinimo elemente 43.

Kaip parodyta Fig. 24, valdymo įtaisą 541 sudaro loginė grandinė 570, dešifratorius perkoduojantis dvejatainį kodą į dešimtainį (BCD) 580, įtampos detektorius 590, laikinius intervalus formuojanti grandinė 591, oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45, indikatorius 51 ir krūvio perdavimo grandinė 593. Loginė grandinė 570 tai įprasta loginė grandinė, realizuojanti čia aprašytas logines funkcijas, pavyzdžiui programuojama loginė matrica, ACTEL A1010A FPGA P244C, gaminama Actel Corporation, Sunnyvale, California), kuri užprogramuojama šias funkcijas atlikti. Yra geriausia, kai loginė grandinė veikia žemu taktiniu dažniu (pavyzdžiui 33 Khz), tokiu būdu sumažinamas energijos sunaudojimas.

Kiekvienas kaitinimo elementas 43A-43H yra sujungtas su teigiamu energijos šaltinio 37 gnybtu ir su bendruoju (žemės) gnybtu per atitinkamą lauko tranzistorių 595A595H. Lauko tranzistoriai 595A-595H valdomi dešifratoriaus 580 (geriausiai CD4514B dešifratoriumi, dešifruojančiu 4 skilčių dvejetainį įėjimo kodą į 16 išėjimų 581-588 signalais. Dešifratorius 580 gauna dviejų tipų signalus iš loginės grandinės 570: 1) dvejetainį kodą, atspindindintį kaitinimo elementą 43A-43H, kuris turi būti Įjungtas; ir 2) signalą Įjungta arba išjungta šiam kaitinimo elementui įjungti.

Dešifratorius 580 per gnybtą 580B yra sujungtas su krūvio perdavimo grandinės 593, paduodančios įtampą, kuri panaudojama lauko tranzistorių 595A-595H valdymui. Krūvio perdavimo grandinę 593 sudaro diodas 594, kuris yra prijungtas prie energijos šaltinio 37, ir kondensatorius 595, kuris loginės grandinės 570. Loginę grandinę 570 sudaro įprasta perjungianti schema (neparoLT 3859 B dyta), prijungta prie gnybto 5762, kuri leidžia krūvio perdavimo grandinės 593 gnybte 593B gauti didesnę, geriausiai du kartus įtampą, nei energijos šaltinio 37 įtampa. Diodas 594 neleidžia srovei atgal į energijos šaltinį 37. Taigi, ši du kartus didesnė įtampa dešifratoriaus įėjime 580B naudojama valdyti lauko tranzistorių 595A-595H užtvaras. Didesnės įtampos valdymo signalais padidinamas sistemos 541 darbo efektyvumas. Rezistoriai 596A-596H yra prijungti nuosekliai lauko tranzistorių 595A-595H užtvaroms ir padidina kartu su lauko tranzistoriaus užtvaros-ištakos talpumu įėjimo laiko pastoviąją, bei nufiltruoja triukšmus atsiradusius valdymo įtaise 541.

Oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 paduoda signalą į loginę grandinę 570, kai rūkorius užtraukia cigaretę (t.y. vyksta nuolatinis slėgimo sumažėjimas apytikriai vienu vandens stulpelio coliu). Kaip oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 gali būti panaudotas pjezorezistyvinis slėgimo jutiklis, valdantis operacinį stiprintuvą, kurio išėjimo signalas paduodamas į loginę grandinę 570. Pavyzdžiui, gali būti panaudotas slėgimo jutiklis NPH-5-062,5G Nova, gaminamas Lucus Nova of Freemont, California arba SLP004D jutiklis, gaminamas Šen Sym Incorporated, Sunnyvale, California.

Taupant energiją, yra geriausia, kad oro gūsiu sužadinamas jutiklis būtų periodiškai trumpam įjungiamas (pavyzdžiui jutiklio veikimo trukmė gali būti nuo 2 iki 10 % bendrosios periodo trukmės). Pavyzdžiui, yra geriausia, kad oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 būtų įjungtas 0,5 ms, kai periodas trunka 16 ms. Šis moduliacijos būdas sumažina oro gūsiu sužadinamu jutikliu 45 sunaudojamą vidutinę srovę ir prailgina energijos šaltinio 37 panaudojimo laiką.

Laikinių intervalų grandinė 591 suformuoja išjungimo signalą, paduodama į loginę grandinę 570, kai vienas iš kaitinimo elementų 43A-43H buvo įjungtas, laikotarpiui per kurį kaitinimo elemente turėjo išsiskirti nustatytas energijos kiekis. Pagal pateiktą išradimą, yra geriausia, kad kiekvienas kaitinimo elementas būtų įjungtas taip ilgai, kad jame išsiskirtų pastovus energijos kiekis (pavyzdžiui, nuo 5 iki 40 džaulių arba geriau nuo apie 15 iki 25 džaulių) nepriklausomai nuo energijos šaltinio 37 pakrovimo įtampos. Taigi, į laikinių intervalų formavimo grandinės 591 įėjimą 591A paduodamas signalas apie kaitinimo elementų 43 įjungimo laiką ir energijos šaltinio 37 įtampą, įvertinant tai, kad kaitinimo elementų varža yra žinoma ir pastovi (t.y. 1,2 omo). Išsiskyrus nustatytam, pastoviam energijos kiekiui kaitinimo elemente laikinių intervalų formavimo grandinės 591 išėjime 591B atsiranda signalas, kuris paduodamas į loginės grandinės 570 įėjimą 57 8.

Laikinių intervalų formavimo grandinės 591 geriausioji realizacija parodyta Fig. 24. Grandinę 591 sudaro įėjimas 591A, į kurį paduodamas signalas iš loginės grandinės 570, kuriame įtampos dydis kinta nuo nulio iki energijos šaltinio 37 įtampos, kaitinimo elemento veikimo metu, rezistorinė-talpuminė grandinė 601, susidedanti iš varžų 603-606, kondensatoriaus 607 ir diodo 608 ir lygio detektoriaus 602. Įėjimo signalas filtruojamas rezistorine-talpumine grandine 601 ir naudojamas įtampos lygio detektoriui 602 valdyti. Yra geriausia, kad kaip įtampos lygio detektorius 602 yra panaudojama schema ICL7665A, kuri gaminama Maxim Corporation of Sunnyvale California. Grandinės 601 parametrai parinkti taip, kad laikinių intervalų formuojančios grandinės 591 išėjime 591B signalas keistųsi iš aukšto lygio į žemą, praėjus tokiam laiko tarpui, kai užduotas pastovus energijos kiekis buvo pateiktas kaitinimo elementui. Žinoma, gali būti panaudotos ir kitos konfigūracijos laikinių intervalų formavipio schemos. Jeigu reikalinga, valdymo įtaisas 541 gali riboti maksimalų laiko intervalą, kurio metu užduota pastovaus dydžio energija turi būti suteikta kaitinimo elementams. Pavyzdžiui, jeigu energijos šaltinio įtampa tokia maža, kad 20 džaulių energijai tiekti reikės ilgesnio laiko intervalo nei 2 sekundės, tai grandinė 570 suformuos automatinio išjungimo signalą išėjime 571, po 2 sekundžių nuo kaitinimo elemento įjungimo momento.

Alternatyvioje pateikto išradimo realizacijoje laikinių intervalų formavimo grandinė 591 paduoda išjungimo signalą į loginę grandinę 570, kuris suformuojamas praėjus užduotam laiko intervalui nuo kaitinimo elementų įjungimo momento ir nepriklauso nuo pateikiamos kaitinimo elementams energijos. Taigi, laikinių intervalų formavimo grandinė 591 suformuoja išjungimo signalą po, pavyzdžiui, fiksuoto laiko intervalo, kuris gali būti nuo 0,5 iki 5 sekundžių.

Įtampos detektorius 590 kontroliuoja energijos šaltinio 37 įtampą ir paduoda signalą į loginę grandinę 570 kai ši įtampa yra:

1) mažesnė už pirmąją užduotą Įtampą (pavyzdžiui, už

3,2 V), ir signalas parodo, kad energijos šaltinį reikia pakrauti;

2) didesnė už antrąją užduotą įtampą (pavyzdžiui, už

5,5 V), ir signalas parodo kad energijos šaltinis yra visiškai pakrautas po to, kai jis buvo iškrautas iki įtampos mažesnės nei pirmasis užduotas lygis. Kaip įtampos detektorius gali būti panaudotas ICL7665A komparatorius, gaminamas Maxim Corporation, Sunnvale, California.

Kaip buvo aprašyta aukščiau, loginė grandinė 570 valdo dešifratorių 580 signalu, formuojamu išėjime 571. Loginė grandinė 570 valdo indikatorių 51, kuriame atspindimas užtraukimų, likusių rūkoriui, rūkančiam cigaretę, skaičius ir yra geriausia, kai sistemoje, kurioje galimi astuoni cigaretės užtraukimai, naudojamas septynių segmentų skystų kristalų displėjus (LCD). Taigi, įstačius cigaretę su astuoniomis tabako kvapniosios medžiagos frakcijomis, indikatorius parodo skaičių 8, o po septynių užtraukimų - skaičių 1 . Rūkoriui užtraukus cigaretę paskutinįjį kartą indikatorius rodys 0.

Taip pat, indikatorius 51 rodo 0 kai cigaretės nėra arba kaitinimo įtaisas neįstatytas į degtuvą (pavyzdžiui, kaitinantys elementai 243 neįdėti į kaitinimo įtaisą 239) . Taip pat, indikatorius 51, periodiškai mirksėdamas 5 Hz dažniu, parodo, kad įtampa skiriasi nuo užduotų reikšmių, t. y. labai sumažėjo (pavyzdžiui, mažiau nei 3,2 V) arba energijos šaltinis nabuvo visiškai užkrautas. Pavyzdžiui, jeigu po pirmojo cigaretės užtraukimo energijos šaltinio įtampa krenta žemiau nei 3,2 V, indikatorius 51 mirksi du kartus per sekundę indikuodamas skaičių 7.

Loginė grandinė 570 pagal signalus įėjimuose 597A ir 598A, į kuriuos paduodama įtampa proporcinga įtampos kritimui ant didelės varžos rezistorių 597 ir 598 (pavyzdžiui 1 Mom), nustato kas kaitinimo elementai ar kaitinimo įtaisas neįstatyti į degtuvą. Rezistorių 597 ir 598 vienas išvadas yra prijungtas prie 595G ir 595H santakų ir išėmus kaitinimo elementus lauko tranzistorių santakos yra atjungtos nuo energijos šaltinio 37. Įtampos ant varžų 597 ir 598 lygios žemės potencialui ir yra kontroliuojamos logine grandine 570. Taip pat, jeigu kaitinimo įtaisas yra neįdėtas į degtuvą, tai loginės grandinės 570 įėjimuose 597A ir 598A detektuojami du loginiai 0. Įstačius kaitinimo įtaisą į elektrini degtuvą, energijos šaltinis 37 yra prijungiamas prie rezistorių 597 ir 598 per kaitinimo elementus 43G ir 43H, atitinkamai. Ant rezistorių 597 ir 598 atsiranda įtampos kritimas ir loginė grandinė detektuoja du loginius 1 Įėjimuose 597A ir 598A. Loginė grandinė 570 kontroliuoja Įtampos kritimus ant dviejų rezistorių 597 ir 598, nes panaudojus signalą tik nuo vieno rezistoriaus galima klaidinga indikacija, kai vienas kaitinimo elementas 43G arba 43H yra įjungiamas ir įtampos kritimas ant atitinkamo rezistoriaus pasidaro artimas žemės potencialui. Todėl, naudojant du rezistorius ir įjungus vieną iš lauko tranzistorių, pavyzdžiui 595G, įtampos kritimas ant rezistoriaus 598 duoda loginį 0, o įtampos kritimas ant rezistoriaus 597 - 1. Taigi, pagal signalus, registruojamus ant dviejų rezistorių 597 ir 598 ir atlikus su jais loginę operaciją ARBA loginė grandinė 570 detektuoja ar yra įstatyti kaitinimo mazgas arba kaitinimo įtaisas į degtuvą.

Loginėje schemoje 570 yra papildomas įėjimas 599, kurio signalu detektuojama ar yra degtuve cigaretė. Signalą, paduodamą į įėjimą 599 suformuoja įprastas jungiklis, kuris gali būti perjungiamas mechaniniu arba elektriniu būdu. Tačiau, jeigu gaminant cigaretę buvo panaudotas anglies pluošto medžiaga (tinklas), kaip buvo aprašyta aukščiau, tai yra geriausia, kad įėjimo 599 signalas būtų suformuotas, prijungiant atskirą elektrodą prie anglies pluošto tinklo ir kontroliuojant nuotėkio sroves, tekančias per šį tinklą. Kadangi anglies pluošto medžiaga nėra labai gerai izoliuota, tai kaitinimo įtaisas, kurio vienas gnybtas yra prijungtas prie energijos šaltinio 37, kaip tai parodyta Fig. 23, kontaktuos su anglies pluošto tinklu ir nedidelė srovė tekės per jį, nepriklausomai nuo vieno iš lauko tranzistorių 595A-595H būsenos. Pateiktoje išradimo realizacijoje, kontroliuojant šią nuoteklio srovę elektrodu, sujungtu su anglies pluošto tinklu nustatomas cigaretės buvimas.

Taip pat, anglies pluošto medžiagos elektrinio laidumo įvertinimu, panašiai kaip ir nustatant cigaretės buvimą degtuve, gali būti identifikuotos (t.y. atskirta kokia X ar Y rūšies cigaretė yra įkišta į degtuvą) cigaretės. Ši pateikto išradimo savybė yra realizuojama, įstatant loginėje schemoje 570 du papildomus įėjimus (neparodyti) , kurie sujungti su dviem elektrodais, kontaktuojančiais su anglies pluošto medžiaga (tinklu). Skirtingos rūšies cigaretėms gaminamas skirtingos specifinės varžos anglies pluošto medžiaga (t.y. norint gauti skirtingą specifinę varžą keičiama anglies pluošto rūšis ir/arba rišančioji madžiaga) vienareikšmiai atspindinti cigaretės rūšį, o, matuojant šią varžą, nustatoma cigaretės, įstatytos į degtuvą, rūšis. Informacija apie cigaretės rūšį loginėje schemoje gali būti panaudota elektros energijos, tiekiamos į kaitinimo elementus, pasiskirstymui formuoti.

Pavyzdžiui, pirmosios rūšies cigaretė pagaminama iš anglies pluošto medžiagos, pasižyminčios pirmojo dydžio užduota specifine varža, o antrosios rūšies cigaretė iš madžiagos pasižyminčios kita, užduota specifine varža. Taigi, loginė grandinė 570 nustačiusi varžą, kurią charakterizuojama į degtuvą įstatytos cigaretės rūšis, gali aktyviai valdyti energijos padavimą į kaitinimo elementus. Atsižvelgiant į tai kas buvo aprašyta aukščiau, elektros energijos tiekimo sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į cigaretės rūšį arba žymę, kuri buvo identifikuojama degtuve. Pavyzdžiui, jeigu loginė grandinė 570 nustatė atspindinčią cigaretės rūšį varžą, tai ji valdys kaitinimo įtaisą taip, kad į kaitinimo elementus bus paduodamas 15 džaulių arba 20 džaulių energijos kiekis skirtingos rūšies cigaretėms kaitinti. Be to, loginėje grandinėje 570 yra schema, kuri neleidžia paduoti elektros energijos, jeigu varža, charakterizuojanti cigaretę, yra nesuderinama su duotos rūšies degtuvu.

Grįžtant prie Fig. 23, prieš rūkoriui užtraukiant cigaretę pirmąjį kartą, indikatorius 51 rodo 8, t.y., kad galimi aštuoni cigaretės užtraukimai. Loginė grandinė 570 paduoda pirmojo kaitinimo elemento adresą (pavyzdžiui 43A) į įšėjimus 571 ir dešifratorius 580 nustato tą kaitinimo elementą (pavizdžiui per išėjimą 581), kuris turės būti įjungtas. Rūkoriui, užtraukiant cigaretę, oro gūsiu sužadinamas jutiklis 45 siunčia aukšto lygio signalą per gnybtą 575 į loginę schemą 570, indikuodamas, kad slėgimas degtuvo viduje sumažėjo, pavyzdžiui vienu vandens stulpelio coliu. Loginės grandinės 570 išėjime 571 atsiranda signalas, kuris įjungia dešifratoriaus 580 išėjimus ir dešifratoriumi išskirtas lauko tranzistorius, sujungtas su pirmuoju kaitinimo elementu, įjungiamas. Pirmasis jungiklis su lauko tranzistoriumi 595A perjungia kaitinimo elementą 43A į būseną įjungta.

Tuo pačiu metu, su pirmojo kaitinimo elemento 43A įjungimu, laikinių intervalų formrvimo grandinė 591 pradeda kontroliuoti paduotos į pirmąjį kaitinimo elementą 43A energijos momentinę reikšmę ir paduoda loginį signalą į loginę grandinės 570 įėjimą 578 tada, kai ši reikšmė pasiekia užduotą dydį (pavyzdžiui, 20 džaulių). Loginės grandinės 570 išėjime 571 suformuojamas signalas išjungta, kuris paduodamas į dešifratorių 580, perjungiantį jungiklį su lauko tranzistoriumi į būseną išjungta, kuris išjungia kaitinimo elementus.

Panašiai, iki kito cigaretės užtraukimo loginė grandinė 570 siunčia kito kaitinimo elemento, pavyzdžiui 43B, adresą į dešifratorių 580 iš išėjimo 571 ir lauko tranzistorius 595B kitu cigaretės užtraukimu bus įjungLT 3859 B tas. Taip pat, loginė grandinė 570 paduoda signalą į indikatorių 51, kuris nustatomas taip, kad atspindėtų skaičių 7, parodantį kad rūkoriui liko septyni cigaretės užtraukimai.

Jeigu reikalinga, loginėje grandinėje 570 gali būti įtaisyta schema, nustatanti galimą laiko intervalą tarp dviejų cigaretės užtraukimų, tokiu būdu leidžiant energijos šaltiniui užsikrauti. Pavyzdžiui, loginėje gran10 dinėje 570 gali būti schema (neparodyta) , kuri neleidžia paduoti signalo įjungta į išėjimą 571 ir į dešifratorių 580 6 sekundes po paskutiniojo, nusiųsto i dešifratorių 580 signalo išjungta. Šis darbo rėžimas rūkoriui gali būti indikuojamas indikatoriaus 51 mirk15 sėjimu, pavyzdžiui 4 Hz dažnumu (t.y. skirtingu dažnumu arba kita indikatoriaus indikavimo trukme nei yra naudojamos energijos šaltinio įtampos pasikeitimams parodyti) . Pasibaigus nustatytam laikui ir rūkoriui užtraukus cigaretę valdymo įtaisas 541 veikia taip kaip buvo aprašyta aukščiau.

Nežiūrint į tai, kad valdymo sistemoje, pavaizduotoje Fig. 23, loginė grandinė 570, dešifratorius 580, Įtampos detektorius 590 ir laikinių intervalų formavimo grandinė parodyti kaip diskretus moduliai, tačiau įmanoma jas realizuoti vienoje integruotoje schemoje (t.y. viename integralinės schemos kristale).

Jeigu reikalinga, cigaretėje, realizuotoje pagal pa30 teiktą išradimą, gali būti įstatytos priemonės parodančios rūkoriui, kad cigaretė naudojama pakartotinai. Pavyzdžiui, vienoje iš realizacijų, nepanaudotoje cigaretėje yra juostelė, kuri nuplėšiama arba kitu būdu nuimama nuo cigaretės prieš įstatant į degtuvą. Panau35 dotoje cigaretėje Šios juostos arba kitos panašios žymės nėra. Taip pat, nepanaudota cigaretėje gali būti kitos fiziškai pakeičiamos zonos, kurios suplėšomos, praduriamos, suspaudžiamos arba kitaip paveikiamos įstatymo į degtuvą metu. Taigi, rūkorius vizualiai stebėdamas fiziškai pažeistas zonas gali nustatyti kuri cigaretė buvo panaudota.

Dar daugiau, jeigu reikalinga, pakeičiamoje cigaretėje gali būti indikatorinės sritys, parodančios, kad cigaretė jau buvo kaitinama. Pavyzdžiui cigaretėje gali būti šilumai jautri indikacinė sritis, kuri pakeisdama spalvą parodo rūkoriui, kad ji buvo kaitinama. Taip pat, šilumai jautrioje srityje gali būti išsilydanti juostelė arba kita panaši medžiaga parodanti rūkoriui, kad cigaretė buvo kaitinama. Be to, kitos, elektriniu arba mechaniniu būdu aktyvuojamos priemonės gali būti panaudotos parodant rūkoriui, kad cigaretė buvo panaudota .

Reikia pripažinti, kad aprašytos geriausios pateikto išradimo realizacijos ir iliustruojantys pavyzdžiai gali būti pakeisti arba patobulinti nenutolstant nuo išradimo esmės, pateikiamos toliau, apibrėžtyje.

Claims

IŠRADIMO APIBRĖŽTIS

1. Cigaretė, naudojama rūkymo sistemoje, apimančioje mažiausiai vieną kaitinimo priemonę, kvepiančiaj ai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, besiskiriant i tuo, kad ją sudaro:

• laikiklis su pirmuoju ir antruoju galais, esančiais išilgai cigaretės priešingose pusėse ir su pirmuoju ir antruoju paviršiais; pirmasis paviršius riboja ertmę tarp pirmojo ir antrojo galo, o antrasis paviršius apibrėžia sritį, kuri įtaisoma greta elektrinio kaitintuvo; ir • tabako kvapnioji medžiaga, kuria padengiamas pirmasis laikiklio paviršius; tabako kvapnioji medžiaga, kaitinant ją elektriniu kaitintuvu, generuoja ertmėje kvepiančią tabako reakciją, tiekiamą rūkoriui;

• kurioje laikiklis ir tabako kvapnioji medžiaga yra tokie, kad rūkymo metu susidaro skersinis srautas į ertmę.
2. Rūkymo sistema kvepiančiaj ai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, besiskirianti tuo, kad ją sudaro:

pakeičiama cigaretė, kurią sudaro laikiklis su pirmuoju ir antruoju galais, esančiais išilgai cigaretės priešingose pusėse ir su pirmuoju ir antruoju paviršiais; pirmasis paviršius riboja ertmę tarp pirmojo ir antrojo galo, o antrasis paviršius apibrėžia sritį, kuri įtaisoma greta elektrinio kaitintuvo; ir tabako kvapnioji medžiaga kvepiančiajai tabako reakcijai ertmėje generuoti ir kuria padengiamas pirmasis laikiklio paviršius;

degtuvas, susidedantis iš kaitinimo įtaiso, į kurį per pirmąjį galą įstatoma pakeičiama cigaretė, daugybės kaitinimo elementų, Įtaisytų kaitinimo Įtaise taip, kad visų kaitinimo elementų paviršiai būtų šalia antrojo cigaretės paviršiaus ir kad kaitinant kaitinimo elementus tabako kvapnioji medžiaga ertmėje generuotų kvepiančiąją tabako reakciją, ir priemonių aktyvuoj ančių kaitinimo elementus taip, kad užduota kvepiančiojo tabako reakcija būtų generuojama ertmėje, kurioje laikiklis ir tabako kvapnioji medžiaga yra tokie, kad leidžia susidaryti oro skersiniam srautui į ertmę.
3. Cigaretė pagal 1 arba 2 punktą, besiskirianti tuo, kad laikiklis yra tuščiavidurio cilindro formos ir cigaretės pirmąjį paviršių sudaro vidinis cilindro paviršius, o antrąjį paviršių - išorinis paviršius.
4. Cigaretė pagal 1, 2 arba 3 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai susideda iš:

atviro perėjimo filtro, įtaisyto prie antrojo laikiklio galo, atliekančio struktūrinės cigaretės atramos funkciją ir netrukdančio išilginiam oro judėjimui iš ertmės; ir grįžtančio srauto filtro, Įtaisyto prie pirmojo laikiklio galo, atliekančio struktūrinės cigaretės atramos funkciją ir ribojančio išilginį srautą per cigaretę.
5. Cigaretė pagal 4 punktą, besiskirianti tuo, kad atviro perėjimo filtras ir grįžtančiojo srauto filtras yra cilindriniai ir kiekviename jų yra paviršius, sudarantis ertmės dali.
6. Cigaretė pagal 4 punktą, besiskirianti tuo, kad joje yra įtaisytas mundštuko filtras.
7. Cigaretė pagal 6 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai turi armuotą popierių, susuktą apie mundštuko filtrą ir mažiausiai apie dalį laikiklio ir sujungianti mundštuko filtrą su laikikliu.
8. Cigaretė pagal 4 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai turi antrąjį atviro perėjimo filtrą, įtaisytą šalia pirmojo atvirojo perėjimo filtro, ir kiekviename, pirmajame atviro perėjimo filtre ir antrajame atviro perėjimo filtre yra suformuoti išilginiai pralaidumo kanalai, be to, antrojo atvirojo perėjimo filtro išilginio pralaidumo kanalo skersmuo yra didesnis už pirmojo atvirojo perėjimo filtro išilginio pralaidumo kanalo skersmenį.
9. Cigaretė pagal bet kurį iš 1 - 8 punktų, besiskirianti tuo, kad papildomai yra turi popierių, kuris apsukamas apie laikiklį.
10. Cigaretė pagal bet kurį iš 1 - 9 punktų, besiskirianti tuo, kad laikiklį sudaro neaušta anglies pluošto medžiaga.
11. Cigaretė pagal bet kurį iš 1 - 10 punktų, besiskirianti tuo, kad kvapniąja medžiaga yra tabakas.
12. Cigaretė pagal bet kuri iš 1 - 11 punktų, besiskirianti tuo, kad kvapniąja tabako medžiaga yra tabako lakštas.
13. Cigaretė pagal bet kurį iš 1 - 12 punktų, besiskirianti tuo, kad kvapniąja tabako medžiaga yra išdžiovintos tabako medžiagos dėmės.
14. Cigaretė pagal 1 -13 punktus, besiskirianti tuo, kad daugybė kiaurymių yra suformuota laikiklyje ir tabako kvapniojoje medžiagoje, per kurias oras juda rūkymo metu, sudarydamas reikalingą skersinį oro srautą.
15. Cigaretė pagal 1-14 punktus, besiskirianti tuo, kad laikiklio ir tabako kvapniosios medžiagos pralaidumai yra užduoto dydžio ir praleidžia reikalingą oro srautą.
16. Degtuvas, kuris naudojamas rūkymo sistemoje, tiekiančioje cigaretės tabako kvepiančiąją reakciją rūkoriui, besiskiriantis tuo, kad susideda iš kaitinimo įtaiso, į kurio pirmąjį galą įstatoma keičiama cigaretė, taip pat kaitinimo įtaise yra priemonės, leidžiančios patekti orui mažiausiai į dalį cigaretės, daugybės elektrinių kaitinimo elementų, įtaisytų kaitinimo įtaise ir išdėstomų taip, kad jų paviršiai būtų šalia cigaretės paviršiaus, ir priemonių aktyvuoj ančių kaitinimo elementus taip, kad, rūkoriui užtraukus įstatytą į degtuvą cigaretę ir orui judant skersine kryptimi, generuojama užduoto dydžio kvepiančioji tabako reakcija.
17. Degtuvas pagal 2 arba 16 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaitinimo įtaiso pirmajame gale yra sumontuotas dangtelis, į kurio atvirą galą įstatoma cigaretė.
18. Degtuvas pagal 17 punktą, besiskiriantis tuo, kad dangtelio vidinis ir cigaretės išorinis skersmenys yra vienodo dydžio.
19. Degtuvas pagal 17 arba 18 punktą, besiskiriantis tuo, kad oro srautą paduodančias priemones sudaro dangtelyje suformuoti vienas arba keli oro pralaidumo kanalai.
20. Degtuvas pagal 19 punktą, besiskiriantis tuo, kad oro pralaidumo kanalai yra suformuoti kaip kiaurymės dangtelyje, kurių gali būti viena arba daugiau.
21. Degtuvas pagal 19 punktą, besiskiriantis tuo, kad oro pralaidumo kanalai suformuoti kaip grioveliai dangtelio sienelėje ir susijungia su cigarete, įstačius cigaretę į degtuvą.
22. Degtuvas pagal 20 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaitinimo įtaise yra suformuota cilindrinė sienelė, apibrėžianti kartu su dangteliu erdvę, į kurią įstatoma mažiausiai viena cigaretės dalis.
23. Degtuvas pagal 22 punktą, besiskiriantis tuo, kad paduodančios oro srautą priemonės apjungia oro pralaidumo kanalus, vieną arba daugiau, suformuotus dangtelyje ir leidžiančius patekti orui į ertmę.
24. Degtuvas pagal 2 arba 16 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaitinimo įtaise yra suformuota cilindrinė sienelė, apibrėžianti erdvę, į kurią įstatoma mažiausiai cigaretės dalis.
25. Degtuvas pagal 24 punktą, besiskiriantis tuo, kad įstatant cigaretę i degtuvą orui leidžiama tekėti tarp cilindrinės sienelės ir cigaretės.
26. Degtuvas pagal 24 arba 25 punktą, besiskiriantis tuo, kad priemonės, paduodančios orą , apima oro pralaidumo kiaurymes, vieną arba daugiau, suformuotas cilindrinėje sienelėje.
27. Degtuvas pagal 26 punktą, besiskir_i^an_t i s tuo, kad oro pralaidumo kanalai, vienas arba daugiau, yra suformuoti prie pirmojo kaitinimo įtaiso galo.
28. Degtuvas pagal 26 punktą, besiskiriantis tuo, kad oro pralaidumo kanalai, vienas arba daugiau, yra suformuoti prie antrojo kaitinimo įtaiso galo.
29. Degtuvas pagal 26 punktą, besiskiriantis tuo, kad oro pralaidumo kanalai yra paskirstyti visoje cilindrinėje sienelėje.
30. Kaitinimo elementas, kuris yra panaudojamas rūkymo sistemoje kvepiančiai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, besiskiriantis tuo, kad sudarytas iš pirmojo galo ir antrojo galo ir daugybės vingiuotų sričių, suformuotų tarp pirmojo ir antrojo galo ir didinančių kaitinimo elemento varžą elektros srovei, taip pat kaitinimo elementas yra pagamintas iš rezistyvinės medžiagos ir turi pirmąjį ir antrąjį paviršius, tinkamai orientuotus plokštumoje, bei yra charakterizuojamas ilgiu L, pločiu W ir storiu T, tačiau kaitinimo elemento elektriškai efektyvus ilgis yra didesnis už ilgi L, o skerspjūvio plotas mažesnis už pločio W ir storio T sandaugą.
31. Kaitinimo elementas pagal 30 punktą, besiskiriantis tuo, kad daugybė vingiuotų zonų sudaro daugybę sujungtų tarpusavyje S pavidalo sričių.
32. Kaitinimo elementas pagal 31 punktą, besiskiriantis tuo, kad kaitinimo elemente yra suformuotas skaičius N sujungtų tarpusavyje S pavidalo sričių.
33. Kaitinimo elementas pagal 32 punktą, besi.skir i a n t i s tuo, kad skaičius N yra didesnis už 6 ir mažesnis už 10.
34. Kaitinimo elementas pagal 30 - 33 punktus, besiskiriantis tuo, kad kaitinimo elemento varža gali būti nuo apie 0,8 omo iki 2,1 omo.
35. Kaitinimo elementas pagal 30 - 34 punktus, besiskiriantis tuo, kad rezistyvinė medžiaga, iš kurios suformuotas kaitinimo elementas, pasižymi paviršiaus stabilumu, kai jo temperatūra yra artima lydymosi taško temperatūrai ir siekia apie 80 % šios temperatūros dydžio.
36. Kaitinimo elementas pagal 30 - 35 punktus, besiskiriantis tuo, kad rezistyvinė medžiaga yra superlydinys.
37. Kaitinimo elementas pagal 36 punktą, besiskiriantis tuo, kad superiydinyje yra nors viena medžiaga, tokia kaip nikelis, geležis ir kobaltas.
38. Kaitinimo elementas pagal 30 - 35 punktus, besiskiriantis tuo, kad rezistyvinėje medžiagoje yra panaudotas tarpmetalinis junginys.
39. Kaitinimo elementas pagal 38 punktą, besiskiriantis tuo, kad rezistyvinė medžiaga yra tarpmetalinis junginys, pagamintas panaudojant mažiausiai vieną medžiagą iš grupės medžiagų, tokių kaip nikelis, nikelio aliuminidas arba geležies aliuminidas.
40. Kaitinimo elementas pagal 37 punktą, besiskiriantis tuo, kad rezistyvinėje medžiagoje yra daugiau nei 1 % aliuminio.
41. Kaitinimo elementas pagal 30 - 40 punktus, b. e s i skiriantis tuo, kad pirmasis ir antrasis jo galai pratęsti už vingiuotos srities, o taip pat pirmasis ir antrasis galai ir daugybė vingiuotų sričių yra suformuotos iš vieno medžiagos lakšto.
42. Kaitinimo elementas pagal 30 - 41 punktus, besiskiriantis tuo, kad pirmojo ir antrojo galų ir vingiuotų sričių išilginės centrinės linijos yra ištiesintos .
43. Kaitinimo elementas pagal 30 - 42 punktus, besiskiriantis tuo, kad perėjimų sritys tarp pirmojo galo ir vingiuotų sričių ir antrojo galo ir vingiuotų sričių yra siaurėjančios užduotu kampu.
44. Kaitinimo elementas pagal 30 - 43 punktus, besiskiriantis tuo, kad serpantininės dalies vingiai prisijungimo prie pirmojo ir antrojo galų taškuose yra nukreipti vienoda kryptimi.
45. Integruoto kaitinimo mazgo, naudojamo rūkymo sistemoje kvepiančiajai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad apima šiuos žingsnius:

rezistyvinės medžiagos lakšto pjaustymo žingsnį, kurio metu suformuojama daugybė kaitinimo elementų, sujungtų vienas su kitu mažiausiai viename gale;

ir po to suteikiama lakštui cilindro forma.
46. Būdas pagal 45 punktą, besiskiriantis tuo, kad apima papildomą kaitinimo elementų formavimo žingsni, kurio metu jie sulenkiami taip, kad mažiausiai dalis kaitinimo elemento pasistumia cilindro ašies kryptimi.
47. Būdas pagal 45, 46 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat apima kaitinimo elementų kraštų suapvalinimo žingsnį.
48. Būdas pagal 45, 46 punktus, besiskiriantis tuo, kad kraštų suapvalinimo žingsnio metu kaitinimo elementus poliruoja elektrolizės būdu.
49. Būdas pagal 45, 46 ir 47 punktus, besiskiriantis tuo, kad lakštą sulenkia i cilindrą ir po to išpjauna kaitinimo elementus.
50. Būdas pagal 45 - 49 punktus, besiskiriantis tuo, kad suvirinimo žingsnio metu suvirina dalies, kurioje apjungti kaitinimo elementų galai, kraštus .
51. Būdas pagal 50 punktą, besiskiriantis tuo, kad suvirinimo žingsnio metu detalės kraštus suvirina lazeriu.
52. Būdas pagal 51 punktą, besiskiriantis tuo, kad suvirinimui naudoja itrio-aliuminio-granato lazeri (YAG lazerį).
53. Būdas pagal 45 - 52 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjovimo žingsnio metu rezistyvinės medžiagos lakštą pjauna lazeriu.
54. Būdas pagal 53 punktą, besiskiriantis tuo, kad pjovimui naudoja CO₂ lazerį.
55. Būdas pagal 45 - 52 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjovimo žingsnio metu rezistyvinės meLT 3859 B džiagos lakštą apdirba štampavimo būdu, panaudojant puansoną ir matricą.
56. Būdas pagal 45-52 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjovimo žingsnio metu rezistyvinės medžiagos lakštą apdirba tikslaus štampavimo būdu.
57. Būdas pagal 45 - 52 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjovimo žingsnio metu rezistyvinės medžiagos lakštą formuoja cheminio apdirbimo būdu.
58. Būdas pagal 45-52 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjovimo žingsnio metu rezistyvinės medžiagos lakštą apdirba cheminio ėsdinimo būdu.
59. Cigaretė, besiskirianti tuo, kad sudaryta iš šilumai laidaus, cilindro pavidalo pagrindo su išoriniu paviršiumi, kuris yra kaitinamas, ir su vidiniu paviršiumi ir tabako kvapniosios medžiagos, paskleistos mažiausiai ant dalies vidinio paviršiaus; tabako kvapnioji medžiaga generuoja kvepiančiąją tabako reakciją, kaitinant išorini pagrindo sluoksnio paviršių .
60. Cigaretė pagal 59 punktą, besiskiriant i tuo, kad taip pat yra sudaryta iš popieriaus, kuriuo apsukamas išorinis paviršius.
61. Tabako gaminys, kuris panaudojamas su atskiru kaitinimo šaltiniu, besiskiriantis tuo, kad yra sudarytas iš anglies pluošto, tabako medžiagos ir kvapniosios tabako medžiagos sluoksnio, kuriame kvapnioji tabako medžiaga išdėstoma išilgai ant pirmojo sluoksnio paviršiaus, o anglies pluoštas, skirtas šilumai priimti ir ją perduoti į vietas su kvapniąja tabako medžiaga, išdėstomas ant antrojo sluoksnio paviršiaus .
62. Tabako gaminys pagal 61 punktą, besiskiriantis tuo, kad sluoksnis yra suformuojamas kaip tuščiaviduris cilindras su vidine ertme.
63. Tabako gaminys pagal 61 punktą, besiskiriantis tuo, kad taip pat sudarytas iš atviro perėjimo filtro, įtaisyto prie antrojo cilindrinio sluoksnio galo ir sutvirtinančio cilindrinį sluoksnį bei leidžiančio orui judėti per ertmę; ir grižtančiojo srauto filtro, įtaisyto prie pirmojo cilindrinio sluoksnio galo ir sutvirtinančio cilindrinį sluoksnį bei ribojančio išilginį oro judėjimą iš ertmės .
64. Tabako gaminys pagal 63 punktą, besiskiriantis tuo, kad atviro perėjimo filtras ir grįžtančiojo srauto filtras yra cilindro pavidalo ir kiekviename yra paviršius, apibrėžiantis ertmės dalį.
65. Tabako gaminys pagal 63 ir 64 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat yra sudarytas iš mundštuko filtro, įtaisyto prie atviro perėjimo filtro.
66. Tabako gaminys pagal 65 punktą, besiskiriantis tuo, kad taip pat sudarytas iš armuoto popieriaus, apsukamo apie mundštuko filtrą ir mažiausiai apie dalį cilindrinio sluoksnio ir pritvirtinančio mundštuko filtrą prie sluoksnio.
67. Tabako gaminys pagal 63, 64, 65 ir 66 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat yra sudarytas iš antrojo atvirojo perėjimo filtro, įtaisyto prie pirmojo atvirojo perėjimo filtro, ir pirmasis ir antrasis atvirojo perėjimo filtrai, kiekvienas yra suformuoti su išilginiu oro pralaidumo kanalu, o antrojo atvirojo perėjimo filtro pralaidumo kanalo skersmuo yra didesnis už pirmojo atvirojo perėjimo filtro skersmenį.
68. Tabako gaminys pagal 63 - 67 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat sudarytas iš popieriaus, į kurį susukamas cilindrinis sluoksnis.
69. Tabako gaminys pagal 63 - 68 punktus, besiskiriantis tuo, kad daugybė kiaurymių suformuojama cilindriniame sluoksnyje, per kurias rūkymo metu patenka oras, judantis skersine kryptimi.
70. Cigaretė pagal 63 - 69 punktus, besiskirianti tuo, kad cilindrinio sluoksnio pralaidumas yra užduoto dydžio ir praleidžia reikalingą skersinį oro srautą.
71. Pakeičiama cigaretė, skirta naudoti rūkymo sistemoje, susidedančioje iš degtuvo su kaitinimo priemonėmis, įtaisytomis pastovioje ertmėje, tiekiančioje kvapnaus tabako reakciją rūkoriui, besiskiriant i tuo, kad yra sudaryta:

iš tabako kvapniosios medžiagos, paskleistos ant laikiklio pirmojo paviršiaus, iš laikiklio su pirmuoju ir antruoju galais, ir pirmuoju ir antruoju paviršiumi, taip pat pirmasis paviršius apibrėžia ertmę, susidariusią tarp pirmojo laikiklio galo ir antrojo laikiklio galo, kurioje generuojama kvepianti tabako reakcija, o antrasis paviršius yra įtaisomas taip, kad būtų šalia kaitinimo priemonių;

tabako kvapnioji medžiaga paskleidžiama ant laikiklio pirmojo paviršiaus, kuris dėl· šiluminio poveikio, sukelto kaitinimo priemonėmis, generuoja užduoto dydžio kvepiančiąją tabako reakciją, kuri pateikiama rūkoriui.
72. Pakeičiama cigaretė pagal 71 punktą, besiskirianti tuo, kad filtruojančias priemones joje sudaro atvirojo perėjimo filtras, įtaisytas prie antrojo laikiklio galo, tarp kvapų susidarymo ertmės ir rūkoriaus burnos, ir sutvirtinantis cigaretę; ir grįžtančiojo srauto filtras, įtaisytas prie laikiklio pirmojo galo ir filtruojantis grįžtančią į degtuvą kvepiančiąją reakciją, sumažindamas kvepiančiosios tabako reakcijos kondensavimąsi ant a) kaitinimo priemonių, b) ant pastoviųjų degtuvo ertmės dalių.
73. Pakeičiama cigaretė pagal 72 punktą, besiskirianti tuo, kad laikiklis yra suformuotas tuščiavidurio cilindro pavidalo, su vidiniu ir išoriniu paviršiais, ir kaitinimo priemonės yra įtaisomos šalia išorinio laikiklio paviršiaus;

tabako kvapnioji terpė yra paskleista ant laikiklio vidinio paviršiaus, kuriame generuojama kvapnioji tabako reakcija.
74. Pakeičiama cigaretė pagal 73 punktą, besiskirianti tuo, kad atvirojo perėjimo filtras ir grįžtančiojo srauto filtras yra cilindro pavidalo ir dalis jų paviršių sudaro erdvės, kurioje generuojami kvapai, dalį.
75. Pakeičiama cigaretė pagal 74 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš cilindro pavidalo aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio, kurio skersmuo yra didesnis už laikiklio skersmenį, o vidinis aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio paviršius ir išorinis laikiklio paviršius apibrėžia erdvę, į kurią įstatomos kaitinimo priemonės, aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis apsaugo degtuvo ertmės pastoviąsias dalis nuo galimo aerozolio kondensavimosi.
76. Pakeičiama cigaretė pagal 75 punktą, besiskirianti tuo, kad aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis yra pritvirtinamas prie atviro perėjimo filtro žiedu, pagamintu iš medžiagos su mažu oro pralaidumu, kuris apsprendžia kaitinimo įtaiso įstatymo vietą cigaretėj e.
77. Pakeičiama cigaretė pagal 76 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš cilindrinio mundštuko filtro, įtaisyto prie atviro perėjimo filtro, ir popieriaus, į kurį susukamas aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis ir mundštuko filtras.
78. Pakeičiama cigaretė pagal 76, 77 punktus, besiskirianti tuo, kad yra suformuota iš neauštos anglies pluošto medžiagos.

79. r i yra Pakeičiama cigaretė pagal 78 punktą, besi pluošto s k i - svoris a n t i nuo apie 6 tuo, kad naudojamo anglies g/m iki apie 12 g/m. 80. Pakeičiama cigaretė pagal 79 punktą, besi s k i -

r i a n t i tuo, kad kvapnioji medžiaga yra tabakas.

81. r i tas. Pakeičiama cigaretė pagal 80 punktą, besiski- a n t i tuo, kad kvapnioji terpė y ^rra tabako lakš- 82. Pakeičiama cigaretė pagal 80 punktą, b e sis k i - r i a n t i tuo, kad kvapnioji terpė yra tabako me-

džiagos putos.
83. Pakeičiama cigaretė pagal 80 punktą, besiskirianti tuo, kad kvapnioji terpė yra tabako gelis.
84. Pakeičiama cigaretė pagal 80 punktą, besiskirianti tuo, kad kvapnioji terpė yra drėgno tabako išdžiovinta dėmė.
85. Pakeičiama cigaretė pagal 80 punktą, bes i s k i rianti tuo, kad kvapnioji terpė yra užpurkštos ir išdžiovintos tabako dėmės.
86. Pakeičiama cigaretė pagal 72-85 punktus, besiskirianti tuo, kad laikiklis yra tuščiaviduris cilindras su vidiniu paviršiumi ir išoriniu paviršiumi, o elektrinės kaitinimo priemonės įstatomos į laikiklio vidų, tabako kvapnioji medžiaga yra paskleista ant išorinio cilindrinio laikiklio paviršiaus ir kvepiančioji tabako reakcija generuojama laikiklio išorėje.
87. Pakeičiama cigaretė pagal 86 punktą, besiskirianti tuo, kad atvirojo perėjimo filtras ir grįžtančiojo srauto filtras yra žiedo pavidalo ir kiekviename yra paviršiai, sudarantys ertmės, kurioje generuojami kvapai, dalį.
88. Pakeičiama cigaretė pagal 87 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio ir ertmės kvepiančiajai tabako reakcijai generuoti, o aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis apsaugo degtuvo ertmės pastoviąsias dalis nuo galimo aerozolio kondensavimosi.
89. Pakeičiama cigaretė pagal 88 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš kamštinės medžiagos su mažu oro srauto pralaidumu ir užpildančios tuščią vidurinę atvirojo perėjimo filtro dalį .
90. Pakeičiama cigaretė pagal 89 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš cilindrinio mundštuko filtro, įtaisyto prie atvirojo peLT 3859 B rėjimo filtro, ir popieriaus, i kuri, susukami ir suklijuojami aerozolio nepraleidžiantis vamzdelis ip mundštuko filtras.
91. Pakeičiama cigaretė pagal 72 - 90 punktus, besiskirianti tuo, kad skirtingo tabako kvapniosios terpės suformuojamos skirtingose vietose ir rūkoriui pateikiami skirtingi kvapai kiekvieno cigaretės užtraukimo metu.
92. Pakeičiama cigaretė pagal 71 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš indikuojančių priemonių, parodančių rūkoriui, kad cigaretė buvo įstatyta į degtuvą, o po to išimta.
93. Pakeičiama cigaretė pagal 92 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš indikuojančių priemonių, kurios turi būti nuimtos prieš įstatant cigaretę į degtuvą.
94. Pakeičiama cigaretė pagal· 93 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš indikuojančių priemonių, kurios pakeičiamos įstatant cigaretę į degtuvą.
95. Pakeičiama cigaretė pagal 71 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš indikuojančių priemonių, parodančių rūkoriui, kad cigaretė buvo kaitinama.
96. Pakeičiama cigaretė pagal 95 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat yra sudaryta iš indikuojančių priemonių, kurios termiškai sužadintos keičia spalvą, parodydamos rūkoriui, kad cigaretė buvo kaitinama .
97. Pakeičiama cigaretė pagal 71 punktą, besiskirianti tuo, kad laikiklis yra suformuotas iš anglies pluošto medžiagos (anglies pluošto demblio arba tinklo), kurio specifinė varža yra užduota ir susijusi su cigaretės rūšimi, tai leidžia valdymo įtaisui identifikuoti įstatytą į degtuvą cigaretę.
98. Pakeičiama cigaretė, skirta naudoti rūkymo sistemoje, sudarytoje, iš degtuvo su pastovioje ertmėje įtaisytomis kaitinimo priemonėmis, kvapnaus tabako reakcijai rūkoriui tiekti, gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad apima

a) laikiklio medžiagos su tabako kvapniosios medžiagos sritimis padavimą;

b) lipnių sričių laikiklio medžiagos paviršiuje suformavimą taip, kad tarp kvapniosios tabako medžiagos sričių būtų lipniosios sritys;

c) filtro medžiagos pritvirtinimą prie laikiklio medžiagos paviršiuje suformuotų lipniųjų sričių;

d) laikiklio medžiagos susukimą apie filtrus, suformuojant nenutrūkstamą strypelio pavidalo ruošinį su periodiškai besikeičiančiomis filtrų ir kvapniosios tabako medžiagos sritimis; ir

e) nenutrūkstamo strypelio pavidalo ruošinio supjaustymą filtrų srityse, suformuojant atskiras pakeičiamas cigaretes.
99. Būdas pagal 98 punktą, besiskiriantis tuo, kad filtrų pritvirtinimo žingsnyje pritvirtina cilindro pavidalo filtrus.
100. Būdas pagal 99 punktą, besiskiriantis tuo, kad filtrų pritvirtinimo žingsnyje periodiškai prie lipniųjų sričių pritvirtina atvirojo perėjimo filtrus ir grįžtančiojo srauto filtrus, suformuojant pasikartojančias atvirojo perėjimo filtro,tabako kvapniosios medžiagos ir grįžtančiojo srauto filtro sritis.
101. Būdas pagal 98, 99 ir 100 punktus, besiskiriantis tuo, kad nenutrūkstamo strypelio pavidalo ruošinio pjaustymo žingsnyje kiekvieną filtrą perpjauna pusiau, periodiškai suformuojant grįžtančiojo srauto filtrų porą ir atvirojo perėjimo filtrų porą.
102. Būdas pagal 101 punktą, besiskiriantis tuo, kad taip pat apima pakeičiamos cigaretės apdorojimo žingsni, kurio metu užapvalinamas grįžtančiojo srauto filtro įstatomasis į sistemą galas.
103. Būdas pagal 101 ir 102 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat apima cilindrinio aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio, kurio skersmuo yra didesnis už nenutrūkstamo strypelio pavidalo ruošinio skersmenį ir kurio ilgis, mažiausiai, yra lygus cigaretės ilgiui, pritvirtinimo prie atvirojo perėjimo filtrų žingsnį.
104. Būdas pagal 102 ir 103 punktus, besiskiriantis tuo, kad taip pat apima cilindrinio mundštuko filtro prijungimo prie kiekvieno atviro perėjimo filtro žingsnį.
105. Pakeičiamos cigaretės, naudojamos rūkymo sistemoje, sudarytoje iš degtuvo, tiekiančio kvepiančiojo tabako reakciją rūkoriui ir sudaryto iš elektrinio kaitinimo priemonių, įtaisytų pastovioje ertmėje, gamybos Įrenginys, besiskiriantis tuo, kad apima laikiklio medžiagos su tabako kvapniosios medžiagos sritimis padavimo priemones;

lipnumą suteikiančias priemones, suformuojančias ant laikiklio medžiagos lipnias sritis taip, kad lipniosios sritys yra įtaisomos tarp tabako kvapniosios medžiagos sričių;

filtrų pritvirtinimo priemones, priklijuojančias filtrus prie lipniųjų laikiklio medžiagos sričių;

susukimo priemones, susukančias laikiklio medžiagą apie filtrus, suformuojant nenutrūkstamą strypelio pavidalo ruošinį su periodiškai besikeičiančiomis filtrų ir tabako kvapniosios medžiagos sritimis; ir pjaustymo priemones, supjausiančias nenutrūkstamą strypelio pavidalo ruošinį filtrų srityse, suformuojant atskiras cigaretes.
106. Įrenginys pagal 105 punktą, besiskiriantis tuo, kad filtrų pritvirtinimo priemonės yra pritaikytos cilindrinių filtrų įtaisymui.
107. Įrenginys pagal 106 punktą, besiskiriantis tuo, kad filtrų pritvirtinimo priemonės yra pritaikytos periodiškai besikeičiančių atvirojo perėjimo filtrų ir grįžtančiojo srauto filtrų priklijavimui prie lipniųjų sričių, suformuojant pasikartojančias atvirojo perėjimo filtrų, tabako kvapniosios medžiagos ir grįžtančio srauto filtrų sritis.
108. Įrenginys pagal 105, 106 ir 107 punktus, besiskiriantis tuo, kad pjaustymo priemonės perpjauna kiekvieną filtrą beveik per vidurį.
109. Įrenginys pagal 108 punktą, besiskiriantis tuo, kad taip pat susideda iš priemonių grįžtančio srauto filtro įstatymo galui suapvalinti.
110. Įrenginys pagal 105 punktą, besiskiriantis tuo, kad taip pat susideda iš aerozolio nepraleidžiančio vamzdelio pritvirtinimo priemonių, pritvirtinančių aerozolio nepraleidžiantį vamzdelį, kurio skersmuo yra didesnis už nepertraukiamo strypelio pavidalo skersmenį, o ilgis lygus cigaretės ilgiui, prie atvirojo perėjimo filtro.
111. Įrenginys pagal 110 punktą, besiskiriantis tuo, kad susideda iš mundštuko filtro pritvirtinimo priemonių, pritvirtinančių mundštuko filtrą prie atvirojo perėjimo filtro; ir iš susukimo priemonių, susukančių aerozolio nepraleidžiantį vamzdelį ir mundštuko filtrą į susukimui naudojamą medžiagą.
112. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas, naudojamas rūkymo sistemoje, sudarytoje iš degtuvo, tiekiančio kvepiančiąja tabako reakciją rūkoriui, ir kurio dalimi yra daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas, ir pakeičiamos cigaretės, susidedančios iš tabako kvapniosios medžiagos, pritvirtintos ant laikiklio, kuriame yra antrasis, priešingas paviršius, pirmojo paviršiaus atžvilgiu, besiskiriantis tuo, kad apima kaitinimo įtaiso pagrindą, apibrėžiantį pirmąjį ertmės galą, į kurį įdedama cigaretė, ertmėje nuo pirmojo jos galo iki antrojo galo yra oro pralaidumo kanalas; ir daugybę daugiakartinio panaudojimo elektrinių kaitintuvų, pritvirtintų prie kaitinimo įtaiso pagrindo taip, kad kaitinimo elementų paviršiai būtų išdėstyti šalia antrojo laikiklio paviršiaus, per kurį. vyksta šilumos perdavimas iš aktyvuotų kaitintuvų atitinkamai kvapniajai medžiagai ir generuojama kvepiančioji tabako reakcija, kuri paduodama rūkoriui.
113. Rūkymo sistema kvepiančiaj ai tabako reakcijai rūkoriui tiekti, besiskirianti tuo, kad apima daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisą, sudarytą iš pagrindo, apibrėžiančio pirmąjį ertmės, į kurį įstatoma pakeičiama cigaretė, galą, be to, ertmėje susidaro oro pralaidumo kanalas, besitęsiantis nuo pirmojo iki antrojo jos galo;

daugybę daugiakartinio panaudojimo elektrinių kaitintuvų, pritvirtintų prie kaitinimo įtaiso pagrindo, ir kurių paviršiai yra pagaminti taip, kad gali būti įtaisomi šalia pakeičiamos cigaretės;

elektros energijos šaltinį, maitinantį daugiakartinio panaudojimo kaitintuvus; ir valdymo priemones, paduodančias elektros energiją į daugiakartinio panaudojimo kaitintuvus taip, kad būtų kaitinamas selektyviai mažiausiai vienas kaitintuvas; ir pakeičiamą cigaretę, kuri įstatoma į kaitintuvo įtaiso ertmę šalia daugiakartinio panaudojimo kaitintuvų; kurioje sužadinus vieną iš daugelio elektrinį kaitintuvą, atitinkama tabako kvapniosios medžiagos rūšis, šiluminės sąveikos su kaitinimo priemonėmis dėka, įkaista, generuodama užduoto dydžio kvepiančiosios medžiagos reakciją, pateikiamą rūkoriui.
114. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 112 ir 113 punktus, besiskirianti, s tuo, kad ertmė yra beveik cilindrinė; ir kad kaitinimo įtaisą sudaro kaitintuvų atramos strypeliai, einantys nuo pirmojo kaitinimo įtaiso pagrindo galo ir prilaikantys eilę nekeičiamų kaitintuvų, kuriame, prailgintuose strypeliuose yra vidinis ir išorinis paviršiai, kurie apibrėžia cilindro paviršių.
115. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal

114 punktą, besiskiriantis tuo, kad daugybė daugiakartinio panaudojimo kaitintuvų yra įtaisyti ant vidinio atramos strypelių paviršiaus.
116. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal

115 punktą, besiskiriantis tuo, kad ertmė suformuota taip, kad į ją galima įkišti grįžtančiojo srauto filtrą, ir kurioje filtras įtaisomas tarp kaitinimo įtaiso pagrindo oro pralaidumo kanale ir daugybės daugiakartinio panaudojimo kaitintuvų.
117. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal

116 punktą, besiskiriantis tuo, kad grįžtančiojo srauto filtras yra beveik cilindrinis.
118. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 112 ir 113 punktus, besiskiriantis tuo, kad ertmėje suformuojami žiedai; ir, kad įtaisą taip pat sudaro daugybė atramos strypelių, einančių nuo pirmojo kaitinimo įtaiso galo ir prilaikančių daugybę daugiakartinio panaudojimo kaitintuvų, be to, prailgintuose atramos strypeliuose yra vidinis paviršius ir išorinis paviršius, kurie įtaisomi taip, kad apibrėžia cilindrinį paviršių.
119. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 118 punktą, besiskiriantis tuo, kad daugybė daugiakartinio panaudojimo kaitintuvų yra įtaisyta ant išorinio kaitintuvų atramos paviršiaus..
120. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal

119 punktą, besiskiriantis tuo, kad ertmė kaitinimo įtaiso pagrinde yra padaryta taip, kad į ją gali būti įstatytas grįžtančiojo srauto filtras, kuris įtaisomas tarp kaitinimo įtaiso pagrindo oro pralaidumo ir daugybės nekeičiamų kaitintuvų.
121. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal

120 punktą, besiskiriantis tuo, kad grįžtančiojo srauto filtras yra žiedo pavidalo.
122. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 115 punktą, besiskiriantis tuo, kad daugybė kaitintuvų yra pagaminti iš silicio puslaidininkinės medžiagos.
123. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 122 punktą, besiskiriantis tuo, kad silicio puslaidininkinė medžiaga yra legiruota fosforo priemaišomis, kurių koncentracija yra nuo apie 5*10 prie3 19 3 maišų/cm iki apie 5*10 priemaišų/cm .
124. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 119 punktą, besiskiriantis tuo, kad daugybė kaitintuvų yra pagaminti iš silicio puslaidininkinės medžiagos.
125. Daugiakartinio panaudojimo kaitinimo įtaisas pagal 124 punktą, besiskiriantis tuo, kad silicio puslaidininkinė medžiaga yra legiruota fosforo priemaišomis, kurių koncentracija yra nuo apie 5*10 priemaišų/cm³ iki apie 5·10¹⁹ priemaišų/cm³.
126. Rūkymo sistema kvepiančio tabako reakcijai rūkoriui tiekti, besiskirianti tuo, kad apima:

degtuvą, kuris yra sudarytas iš:

kaitinimo itaiso pagrindo, apibrėžiančio pirmąjį ertmės, į kurią įstatoma pakeičiama cigaretė, galą, be to, ertmėje susidaro oro pralaidumo kanalas, besitęsiantis nuo pirmojo iki antrojo jos galo, daugybės daugiakartinio panaudojimo elektrinių kaitintuvų, kurių paviršiai yra įtaisomi greta pakeičiamos cigaretės, valdymo priemonių, paduodančių elektros energiją į daugiakartinio panaudojimo kaitintuvus taip, kad būtų kaitinamas selektyviai mažiausiai vienas daugiakartinio panaudojimo kaitintuvas, elektros energijos šaltinio, maitinančio daugiakartinio panaudojimo kaitintuvus;

ir pakeičiamos cigaretės, kuri yra sudaryta iš:

laikiklio su pirmuoju ir antruoju galu ir pirmuoju ir antruoju paviršiais, kuriame pirmasis paviršius apibrėžia ertmę tarp pirmojo ir antrojo galo, kurioje generuojama kvepiančioji tabako reakcija, ir kurio antrasis paviršius yra įtaisomas šalia kaitinimo priemonių, filtravimo priemonių, nufiltruojančių užduoto dydžio kvepiančiąją tabako reakciją prieš pateikiant ją rūkoriui, ir tabako kvapniąja terpe padengiamas pirmasis laikiklio paviršius, kaitintuvą, vieną iš kvapniosios medžiagos kaitinimo priemonėmis kurioje, aktyvavus elektrini daugelio, atitinkama tabako rūšis, šiluminės sąveikos su dėka, Įkaista, generuodama užduoto dydžio kvepiančiosios medžiagos reakciją, pateikiamą rūkoriui.
127. Rūkymo sistema kvepiančiaj ai tabako reakcijai rūkoriui teikti, besiskirianti tuo, kad apima:

degtuvą, kuris sudarytas iš:

kaitinimo priemonių, įtaisytų pastovioje ertmėje, elektros energijos šaltinio, maitinančio daugiakartinio panaudojimo kaitintuvus, ir valdymo priemonių, paduodančių elektros energiją į elektrines kaitinimo priemones taip, kad būtų selektyviai kaitinamas mažiausiai vienas kaitinimo priemonių elementas; ir pakeičiamą cigaretę, kuri yra sudaryta iš:

laikiklio su pirmuoju ir antruoju galu ir pirmuoju ir antruoju paviršiais, kuriame pirmasis paviršius apibrėžia ertmę tarp pirmojo ir antrojo galo, kurioje generuojama kvepiančioji tabako reakcija, ir, kurio antrasis paviršius yra įtaisomas šalia kaitinimo priemonių, filtravimo priemonių, nufiltruojančių užduoto dydžio kvepiančiąją tabako reakciją prieš pateikiant ją rūkoriui, ir tabako kvapniosios terpės, kuria padengiamas pirmasis laikiklio paviršius, kurioje, sužadinus elektrinį kaitinimo elementą, vieną iš daugelio, atitinkama tabako kvapniosios medžiagos rūšis, šiluminės sąveikos su kaitinimo priemonėmis dėka, Įkaista, generuodama užduoto dydžio kvepiančiosios medžiagos reakciją, pateikiamą rūkoriui.
128. Rūkymo sistema pagal 113 punktą, besiskirianti tuo, kad elektros energijos šaltinį sudaro baterijos.
129. Rūkymo sistema pagal 128 punktą, besiskirianti tuo, kad elektros energijos šaltinį sudaro įtampos padidinimo grandinė, kuri veikdama kartu su baterija, padidina jos įtampą.
130. Rūkymo sistema pagal 129 punktą, besiskirianti tuo, kad baterijos gali būti pakeičiamos.
131. Rūkymo sistema pagal 129 punktą, besiskirianti tuo, kad baterijos gali būti užkraunamos.
132. Rūkymo sistema pagal 113 punktą, besiskirianti tuo, kad valdymo priemones sudaro:

priemonės, išskiriančios reikalingą kaitintuvą iš daugelio;

priemonės, kurios užtraukus cigaretę, paduoda elektros srovės impulsą į anksčiau išskirtą kaitintuvą.
133. Rūkymo sistema pagal 132 punktą, besiskirianti tuo, kad reikalingas kaitintuvas išskiriamas. rankiniu būdu.
134. Rūkymo sistema pagal 132 punktą, besiskirianti tuo, kad reikalingas kaitintuvajs išskiriamas automatiniu būdu.
135. Rūkymo sistema pagal· 134 punktą, besiskirianti tuo, kad automatiniu būdu gali būti išskirtas kiekvienas elektrinis kaitintuvas iš daugelio.
136. Rūkymo sistema pagal 134 ir 135 punktus, besiskirianti tuo, kad valdymo priemonės taip pat apima indikacijos priemones, kurios parodo kiekvieno nuosekliai įjungiamo elektrinio kaitintuvo numerį iki tada, kol visi kaitintuvai bus įjungti mažiausiai vieną kartą, kaip tai buvo nustatyta pagal pakeičiamos cigaretės konstrukciją.
137. Rūkymo sistema pagal 136 punktą, besiskirianti tuo, kad kaip indikacijos priemonė naudojamas skystų kristalų displėjus (LCD).
138. Rūkymo sistema pagal 137 punktą, besiskirianti tuo, kad skystų kristalų displėjus (LCD) taip pat indikuoja periodiškai išsijungdamas ir įsijungdamas, kad baterijos įtampa sumažėja labiau nei užduotas žemas įtampos lygis.
139. Rūkymo sistema pagal 137 punktą, besiskirianti tuo, kad skystų kristalų displėjus (LCD) parodo, kad baterijos įtampa sumažėja labiau nei užduotas žemas Įtampos lygis ir kad baterija buvo užkrauta iki užduoto aukšto įtampos lygio po to, kai ji buvo iškrauta iki įtampos mažesnės už žemą įtampos lygį.
140. Rūkymo sistema pagal 137 punktą, besiskirianti tuo, kad skystų kristalų displėjus (LCD) parodo, kad pakeičiama cigaretė neįstatyta į degtuvą.
141. Rūkymo sistema pagal 137 punktą, besiskirianti tuo, kad skystų kristalų displėj.us (LCD) parodo, kad kaitinimo įtaisas neįstatytas į degtuvą.
142. Rūkymo sistema pagal 132 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės gauna užduotos trukmės impulsą.
143. Rūkymo sistema pagal 132 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės gauna trukmės impulsą, kurio trukmė yra nuo apie 0,5 sekundės iki apie 5 sekundžių, priklausomai nuo kiekio, kuris turi būti paduotas į išskirtą kaitintuvą.
144. Rūkymo sistema pagal 143 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės gauna užduotos trukmės impulsą, kurio trukmė yra nuo apie 1 sekundės iki apie 3 sekundžių, priklausomai nuo kiekio, kuris turi būti paduotas į išskirtą kaitintuvą.
145. Rūkymo sistema pagal 144 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės gauna užduotos trukmės impulsą, kurio trukmė yra nuo apie 1 sekundės iki apie 2 sekundžių, priklausomai nuo kiekio, kuris turi būti paduotas į išskirtą kaitintuvą.
146. Rūkymo sistema pagal 132 - 145 punktus, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės taip pat gauna impulsą, kurio trukmė priklauso nuo reikalingos perduoti energijos kiekio.
147. Rūkymo sistema pagal 146 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsu perduodamos enerLT 3859 B gijos kiekis yra nuo apie 5 džaulių iki apie 40 džaulių.
148. Rūkymo sistema pagal 147 punktą, besiskirianti tuo, kad srovės impulsu perduodamos energijos kiekis yra nuo apie 15 džaulių iki apie 25 džaulių.
149. Rūkymo sistema pagal 132 - 145 punktus, besiskirianti tuo, kad srovės impulsą naudojančios priemonės taip pat apima ir sužadinančias priemones, kurias rūkoriui paveikus formuojamas srovės impulsas.
150. Rūkymo sistema pagal 149 punktą, besiskirianti tuo, kad kaip sužadinanti priemonė naudojamas oro slėgio jutiklis.
151. Rūkymo sistema pagal 149 ir 150 punktus, besiskirianti tuo, kad, taupant elektros šaltinio energiją, sužadinančios priemonės periodiškai įjungiamos ir išjungiamos.
152. Rūkymo sistema pagal 150 punktą, besiskirianti tuo, kad sužadinančios priemonės veikimo laikas sudaro mažiau nei 50 procentų viso periodo trukmės .
153. Rūkymo sistema pagal 159 punktą, besiskirianti tuo, kad sužadinančios priemonės veikimo laikas sudaro mažiau nei 20 procentų viso periodo trukmės.
154. Rūkymo sistema pagal 149 punktą, besiskirianti tuo, kad sužadinančios priemonės veikimo laikas sudaro mažiau nei 5 procentus viso periodo trukmės .
155. Rūkymo sistema pagal 113 punktą, besiskirianti tuo, kad valdymo priemonės taip pat apima programuojamą loginę matricą.
156. Rūkymo sistema pagal 132 ir 155 punktus, besiskirianti tuo, kad valdymo priemonės taip pat apima Įtampą detektuojančią grandinę, nustatančią, kad baterijos įtampa pasidarė mažesnė už žemą įtampos lygį arba kad baterija buvo užkrauta iki aukšto įtampos lygio po to, kai ji buvo iškrauta.
157. Rūkymo sistema pagal 156 punktą, besiskirianti tuo, kad žemas įtampos lygis yra mažesnis už apie 5 voltus, o aukštas įtampos lygis yra didesnis už apie 5 voltus.
158. Rūkymo sistema pagal 157 punktą, besiskirianti tuo, kad žemas įtampos lygis yra užduotas ir yra nuo apie 3 voltų iki apie 3,5 voltų, o aukštas įtampos lygis yra užduotas ir yra nuo apie 5 voltus iki apie 6 voltus.
159. Rūkymo sistema pagal 113 arba pagal bet kurį iš 128 - 158 punktų, besiskirianti tuo, kad laikiklis yra suformuotas iš neauštos anglies pluošto medžiagos su užduota santykine varža, susijusia su cigaretės rūšimi taip, kad būtų galima atskirti įvairių rūšių cigaretes degtuve.
160. Rūkymo sistema pagal 159 punktą, besiskirianti tuo, kad valdymo priemonę sudaro:

priemonės, išskiriančios vieną elektrinį kaitintuvą iš daugelio; ir priemonės, kurios rūkoriui užtraukus cigaretę, esančią degtuve, suformuoja elektros srovės impulsą ir paduoda jį į išskirtą elektrinį kaitintuvą.

5
161. Rūkymo sistema pagal 157 punktą, besiskirianti tuo, kad taip pat apima varžos nustatymo priemones.
162. Rūkymo sistema pagal 161 punktą, besiski10 r i a n t i tuo, kad pirmasis elektros energijos impulsas yra paduodamas į vieną elektrinį kaitintuvą, jeigu buvo nustatyta pirmojo didumo varža, ir elektros energijos impulsas paduodamas į antrąjį kaitintuvą, jeigu nustatyta varža buvo antrojo didumo.