son

Taip pat žr.: Son, són, søn, ir sơn

Afrikanų kalba

Daiktavardis

saulė ^(lt) (Astronomija)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Anglų kalba

Daiktavardis

son

sūnus ^(lt) (vyr. g.) (Giminystė ir santykiai)

Etimologija

Iš Senosios anglų kalbos sunu, iš Iš germanų prokalbės *sunuz.

Ispanų kalba

Užrašyta melodija	Kubietiškojo son atlikėjai

Tarimas

(Ispanija) TFA: [son]

Daiktavardis

son (vyr. g.)

- malonus garsas ^(lt)
- melodija ^(lt)
tam tikras muzikos žanras iš Kubos ir su tuo susijęs šokis ^(lt)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Vienaskaita: son („melodija“)
Daugiskaita: sones („melodijos“)

Etimologija

Iš lotynų k. sonus, tikriausiai paveiktas arba atkeliavęs iš senosios oksitanų k. son. Kitas šaltinis, nors ir mažiau tikėtinas, galėjo būti ispanų k. veiksmažodis sonar. Palyginimiui, anglų k. sound, portugalų k. som.

Kategorijos

Veiksmažodžio forma

son

Veiksmažodžio ser tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens daugiskaitos forma: „(jie, jos) yra“ ^(lt).

Prancūzų kalba

Daiktavardis

son (vyr. g.)

garsas ^(lt) (Akustika)

Etimologija

Iš lotynų k. sonus.

Šiaurės samių kalba

Įvardis

son

jis ^(lt)
ji ^(lt)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Šio žodžio son Šiaurės samių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje son ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite son Vikižodyną ir son Vikipediją Šiaurės samių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...

Švedų kalba


Sūnus ir tėvas

Tarimas

TFA: ['son]

Daiktavardis

son (bendr. g.)

sūnus ^(lt)

Daiktavardžio „son“ formos
	Vienaskaita		Daugiskaita
	Nežym.	Žym.	Nežym.	Žym.
Bendr. g.	son	sonen	söner	sönerna

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

Reikšme su žodžiu *„son“* (sūnus) susiję žodžiai
sūnus	vaikas	dukra
son	barn	dotter

Etimologija

Iš senosios švedų k. son, sun, iš senovės skandinavų k. sonr, sunr, iš germanų prokalbės *sunuz, iš indoeuropiečių prokalbės *suHnús. Seniau buvo vyriškos giminės daiktavardis.

Kategorijos

Giminystė ir santykiai

Taip pat žiūrėkite

Svenska Akademiens Ordböcker – „son“

Volapiukas

Daiktavardis

son

sūnus ^(lt) (Giminystė ir santykiai)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.