Tinas (sala) – Vikipedija

44°01′38″ š. pl. 9°51′02″ r. ilg. / 44.02722°š. pl. 9.85056°r. ilg. / 44.02722; 9.85056

Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas)
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 826
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21 sesija)
Tinas (sala) šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Tinas (sala)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Tinas (it. Tino) – Italijos sala Ligūrijos jūroje. Sala yra trijų salų salyne, kitos dvi salos yra Palmarija ir Tinetas. Salynas išsidėstęs greta Porto Venerės miesto.

Specijos įlankos globėjas Šv. Venerijus, pasak pasakojimų, yra gyvenęs Tino saloje kaip abatas iki savo mirties 630 metais. Kasmet rugsėjo 13 d. čia švenčiama jo vardo šventė. Šv. Venerijaus mirties vietoje buvo pastatyta šventykla, paskui XI a. tapusi vienuolynu. Šiaurinėje salos dalyje išlikusios vienuolyno liekanos.

Sala šiuo metu yra karinės zonos dalis, jos viršuje esantį švyturį valdo Italijos jūrų karinės pajėgos.

1997 m. ši sala kartu su Porto Venerės miestu dvejomis salomis bei Činkve Tere buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palmarijos ir Tino salos nuo San Tereco pusės
Vokiečių kariai 1944 m., II pasaulinio karo metu

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai