[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Ternis

Koordinatės: 42°34′0″ š. pl. 12°39′0″ r. ilg. / 42.56667°š. pl. 12.65000°r. ilg. / 42.56667; 12.65000 (Ternis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ternis
it. Terni
Ternio panorama
Ternis
Ternis
42°34′0″ š. pl. 12°39′0″ r. ilg. / 42.56667°š. pl. 12.65000°r. ilg. / 42.56667; 12.65000 (Ternis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Umbrija Umbrija
Provincija Ternio provincija
Meras Fede il Remo
Gyventojų (2009) 112 253
Plotas 211 km²
Tankumas (2009) 532 žm./km²
Altitudė 130 m
Pašto kodas 05100
Tel. kodas 0744
Tinklalapis [1]
Vikiteka Ternis
Miesto globėjas (-ai) Šventasis Valentinas

Ternis (it. Terni) – miestas pietų Umbrijoje (vidurio Italija), 100 km į šiaurę nuo Romos. Tai provincijos centras. 112 253 gyventojų (2009 m.). Mieste yra geležinkelis, universitetas, katedra (XVII a.), romėnų amfiteatras, Šv. Angelo vartai, keleri rūmai, rotušė.

Miestą tikriausiai įkūrė umbrai VII a. pr. m. e. Romėnai užėmė Trenį III a. pr. m. e. ir greitai miestas tapo svarbia municipija Via Flaminia kelyje. Miesto romėniškas vardas buvo Interamna ir reiškė "tarp dviejų upių". Romos imperijos laikais miestą papuošė akvedukai, sienos, amfiteatrai, šventyklos ir tiltai.

Po lombardų 755 m. užkariavimo Ternis prarado bet kokią svarbą ir tapo antraeiliu Spoleto kunigaikštystės miestu. 1174 m. jį nusiaubė Frydricho I Barbarosos generolas archivyskupas Kristianas Maincietis. Kitame šimtmetyje tai buvo viena iš mėgstamiausių Pranciškus Asyžietis meldimosi vietų.

XIV a. miestas paskelbė konstituciją, o 1353 m. padidino sienas. Tuo metu Ternyje vyko grumtynės tarp imperatoriaus ir popiežiaus šalininkų, o po to tarp Nobili ir Banderari partijų. Vėliau miestas prijungtas prie popiežiaus valstybės. 1580 m. atidarytos geležies, kasamos Monteleonėje di Spoleto, dirbinių dirbtuvės. XVII a. miestas nusmuko dėl maro ir bado.

XIX a., pasinaudojant pramonės revoliucija ir vandens šaltiniais Ternyje buvo pastatyta plieno lejykla, ginklų, džiuto ir vilnos fabrikai. 1927 m. miestas tapo provincijos sostine. Dėl strateginių fabrikų per Antrą Pasaulinį karą Sąjungininkai miestą bombardavo 108 kartus.

Įžymūs vietiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų partnerystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]