Stenograma (automobilių sportas)
Stenograma (angl. pacenotes) – greičio ruožų ypatumų kodavimo sistema ralyje.[1] Tai lenktynininkų naudojamas metodas tiksliai apibūdinti kelio maršrutą (greičio ruožą), kuris padeda ekipažui mažiau laiko sugaišti trasoje. Stenogramoje pažymimos visos pastebimos kelio konfigūracijos savybės, kurios gali turėti įtakos važiavimo greičiui įveikti tam tikrą kelio atkarpą, pvz.: posūkiai, sankryžos, kelio lūžiai (tramplinai).[2] Žymint šią informaciją ir detales, visada yra įtraukiamas atstumas tarp jų, taip pat, posūkių laipsnis ar sudėtingumas, kelio paviršiaus tipas bei sąlygos – duobės, įkalnės ir nuokalnės, bei kitos, specifinės, greičio ruožo, ypatybės.
Šturmanas visą sužymėtą detalią greičio ruožo informaciją turi garsiai diktuoti automobilio pilotui varžybų metu, todėl, ekipažo patogumui, stenograma yra surašoma naudojant kuo trumpesnes santrumpas.[3] Nors ralio pasaulyje yra sugalvota daugybė stenogramos sudarymo principų, tačiau visiems priimtino „standarto“ nėra. Praktikoje, stenograma gali kisti pagal ekipažo pageidaujamą kalbą, posūkių sudėtingumo žymėjimus, atstumų tarp kelio konfigūracijų išraišką ir kt. Tipiniam pasaulio ralio greičio ruožui pasižymėti gali prireikti daugybės puslapių, o renginio kelio knyga gali pasirodyti kaip kelių tomų rinkinys.
Ne visose varžybose yra suteikiama galimybė atlikti greičio ruožų susirašymą (angl. recce). Pvz., ilgo nuotolio ištvermės varžybose – Dakaro ralyje – draudžiamas greičio ruožų stenogramos sudarymas dėl akivaizdžių priežasčių – laiko ir pinigų resursų, todėl organizatoriai išduoda dalyviams pačių sudarytą greičio ruožų kelio knygą.[4] Tačiau ši praktika visiškai nepastebima klasikiniuose raliuose – dalyviams visada yra leidžiamas susipažinimas su trasa prieš prasidedant lenktynėms.
Pavyzdys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau esanti koduotė yra pavyzdys iš trumpos kelio atkarpos, kaip sudaroma ralio stenograma:[5]
„ Startas 100 K2 100 D2 200 K5 100 D4 50 T ir D2-3 (nepjaut) 30 D6 400 K1 50 K4perT! 100 finišas “
Vertimas:
- Startas, už 100 metrų (tiesioji) seka antro sudėtingumo kairys posūkis (K2)
- Po 100 metrų seka antro sudėtingumo dešinys posūkis (D2)
- Po 200 metrų seka penkto sudėtingumo kairys posūkis (K5)
- Po 100 metrų – ketvirto sudėtingumo dešinys posūkis (D4)
- Po 50 metrų – tramplinas (kelio lūžis) (T) ir už jo esantis dešinys posūkis, kuris sudėtingėja iš antro į trečią laipsnį (D2-3) ir kurio negalima kirsti (nepjaut)
- 30 metrų – šešto laipsnio dešinys posūkis (D6)
- 400 metrų (ilga tiesioji), po kurios seka pirmo sudėtingumo kairys posūkis (K1)
- 50 metrų – ketvirto sudėtingumo kairys posūkis (K4), kuris sukasi per kelio lūžį (per T)
- 100 metrų – finišas.
Paaiškinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiame pavyzdyje atstumai tarp kelio pasikeitimų žymimi kaip tiesiosios, pvz., 100 metrų nurodo, jog kelio konfigūracija ir kryptis šioje atkarpoje visiškai nesikeičia. Skaičiai nuo vieno iki šešių žymi posūkių sudėtingumus. 1 reiškia ypatingai lengvą kelio konfigūracijos nukrypimą į vieną ar kitą pusę, kuris yra įveikiamas kuo didesniu greičiu, 5 - 90° posūkį (sankryža), o 6 – 180° posūkį (apsisukimą). Dažnai gali būti sutinkamas ir atvirkštinis variantas, kuomet 1 žymi aštriausią, o 6 – lengviausią posūkį.[6] Tai priklauso nuo vairuotojo poreikių ir patogumo, tačiau šis posūkių sudėtingumo rakursas yra bene vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų ralio pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Kiekvienas sudėtingumo laipsnis identifikuoja pirmajam pilotui, koks greičio ir saugumo santykis turi būti pasirinktas, kad greičio ruožo finišas būtų pasiektas per kuo trumpesnį laiką. Norint tapti aukščiausio lygio ralio vairuotoju, viena iš svarbiausių sąlygų yra pasitikėjimas šturmanu bei stenograma, kurią jis diktuoja. Taisyklingas kelio suvokimas bei jo perkėlimas į stenogramos sąsiuvinį kodavimo pagrindu, puikus ekipažo susidirbimas yra neatsiejami dalykai nuo sėkmės.
Variacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra ir daugiau populiarių stenogramos sudarymo principo variacijų. Pvz., posūkių sudėtingumai gali turėti platesnį skaičių diapazoną – nuo 0 iki 6, nuo 1 iki 9. Daugelis ekipažų naudoja + ar – ženklus, kurie taip pat identifikuoja sudėtingesnį vingį – D4+ žymuo sudėtingėjančiam principe (aukštesnis skaičius reiškia sunkesnį posūkį) gali reikšti posūkio sudėtingumą didesnį už 4, tačiau mažesnį už 5.[7] Tokiu atveju stenogramoje laipsnių kiekis ženkliai padidėja. Visa tai priklauso nuo vairuotojo patirties – kuo aukštesnio meistriškumo ralio pilotas, tuo didesnis skirtingų posūkių kampų naudojamas skaičius. Pvz., pasaulinio lygio ekipažai gali naudoti 20-30 skirtingų posūkių laipsnių. Pasirinkimo kriterijus paprastai būna vienas: svarbiausia, kad pačiam vairuotojui stenograma būtų patogi, informatyvi ir lengvai suvokiama. Visos metodikos yra labai individualios.
Ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastai yra ir daugiau ypatybių stenogramoje. Dažnai antrieji pilotai naudoja galimai tik jiems suprantamus ženklus ir kodavimus. Kai kurios komandos pasižymi (kaip atžymį kelyje) į akį krintančius objektus aplink trasą nebūtinai „teksto“ principu, pvz.: medžius, krūmus, stulpus, namus, tiltus ir t. t., galima „nupiešti“ simboliais. Taip pat, kai kurie šturmanai naudoja skirtingų spalvų pieštukus (rašiklius) ypatingoms vietoms stenogramoje pabrėžti, kurios reikalauja didesnio dėmesingumo. Nebūtinai santrumpos gali būti naudojamos, pvz., žodžiai „siaura“, „platu“, „pjaut/nepjaut“ ir kiti, dažniausiai būna užrašomi „pilnai“ (nesutrumpintai).[8]
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas pagrindinių dalykų, kuris dažniausiai skiriasi tarp ralio dalyvių, yra stenogramai naudojama kalba. Dažnu atveju, ekipažai naudoja ne savo gimtąją kalbą, o tą, su kuria jaučiasi užtikrinčiau, kuri yra aiškesnė bei trumpesnė. Lietuvoje daugelis dalyvių, ypač jaunimo karta, kelio surašymui ir diktavimui naudoja anglų kalbą. Išsireiškimai „kairys“, „dešinys“ atitinkamai turi po 2 ir 3 skiemenis, kuomet anglų kalba analogiški žodžiai „left“, „right“ turi po vieną skiemenį. Tas pats ir su skaičiais, „penkiasdešimt“ yra ypatingai ilgas ir neparankus žodis, kai jį reikia aiškiai ir greitai perskaityti vairuotojui, todėl angliškas variantas „fifty“ yra žymiai lengvesnis ir paprastesnis.
Skaitymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varžybų metu stenogramą skaitydamas šturmanas taip pat nenaudoja „pilnų sakinių“. Atstumai sakomi be matavimo vienetų ir jokie kiti nereikalingi žodžiai nėra naudojami. Kaip pavyzdys, aukščiau nurodyta stenogramos koduotė gali būti skaitoma taip:
„startas šimtas kairys du šimtas dešinys du du šimtai kairys penki šimtas dešinys keturi penkiasdešimt tramplinas ir dešinys du trys nepjaut trisdešimt dešinys šeši keturi šimtai kairys vienas penkiasdešimt kairys keturi per trampliną atsargiai šimtas finišas“.
Šturmanas privalo diktuoti stenogramą tokiu tempu, kad vairuotojas turėtų laiko pasiruošti posūkiui ar kitam kelio konfigūracijos pasikeitimui, bet tuo pačiu metu negali pasakyti ir per anksti, kad vairuotojas nepamirštų, kas jo laukia priekyje. Visa tai ateina per ekipažo treniruotes ir bendradarbiavimą. Susidirbęs ekipažas turi jausti vienas kitą, pvz., antrasis pilotas turi žinoti, kada pakartoti jau pasakytą ir ateinanti kelio pasikeitimą, o vairuotojas turi suprasti, kada šturmanas kartoja jau padiktuotą momentą, o kada skaito į priekį toliau. Taip pat, šturmanas negali nuklysti nuo stenogramos – jeigu ji neatitinka važiuojamo greičio ruožo, stipriai iškyla rizika padaryti avariją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kas yra ralio stenograma, kaip ją surašyti ir kodėl naudojamos skirtingos kalbos“. Delfi.lt. 2021/09/07. Nuoroda tikrinta 2021/12/01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ „Sužinokite daugiau apie Pasaulio ralio čempionato sąvokas“. Hyundai.lt. Suarchyvuotas originalas 2021-12-01. Nuoroda tikrinta 2021/12/01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=(pagalba) - ↑ Robert Wilkins (2004/06/04). „Team talk: Pace notes explained“. Crash (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021/12/01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ „Dakaro taisyklės: mažiau mapmenų“. 2019/12/02. Nuoroda tikrinta 2021/12/01.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ Švedas, Vytautas (2019/06/19). „Ralio seminaras "Stenograma. Užrašymo ir skaitymo ypatumai"“. Nuoroda tikrinta 2019/06/19.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ „Rally pacenotes: what, why and how?“. Racemarket (amerikiečių anglų). 2016/08/05. Nuoroda tikrinta 2021/12/01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ Kalėda, Aras (2020/08/12). „Kaip yra surašoma ralio STENOGRAMA“. Nuoroda tikrinta 2020/08/15.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba) - ↑ „Rally Stage Notes and Pace Notes Explained“ (amerikiečių anglų). 2017/05/16. Nuoroda tikrinta 2021/06/25.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|access-date=ir|date=(pagalba)