Simonas Budnas
Simonas Budnas (lenk. Szymon Budny, lot. Budnius i Budnaeus 1530 m. sausio mėn. Budnėje, dab. Palenkės vaivadija – 1593 m. sausio 13 d. Višneve) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po studijų Krokuvos akademijoje nuo 1558 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios katekistas, nuo 1560 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Jono Kiškos dvarų Klecke, Nesvyžiuje, Chouchloje, Zaslavlyje, Loske pamokslininkas. Nuo XVI a. septintojo dešimtmečio pradžios vienas žymiausių Lietuvos brolių (arijonų) ideologų. Skelbė protestantizmo idėjas Baltarusijoje.
Išvertė ir išleido lenkų kalba Bibliją (vadinama Nesvyžiaus Biblija; NT – 1570 m., 1574 m. 1589 m.?, ST – 1572 m.). Rašė lenkų, lotynų, baltarusių kalbomis. Už veikaluose reikštas radikalias antitrinitorių teologines pažiūras 1584 m. pašalintas iš arijonų bendruomenės.[1]
Spėjamas Benjamino Budno tėvas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie nuodėmingo žmogaus išteisinimą prieš Dievą (O oprawdanii hriesznaho czelowieka pried Bohom), 1562 m.
- Dėl Simlerio argumento… (Ad argumenta Simleri…), 1575 m.
- Apie svarbiausius krikščionių tikėjimo teiginius (O przedniejszych wiary chrystyjańskiej artykulech), 1576 m., lietuvių k. fragmentas 1988 m.
- Apie kalaviją vartojančiojo pareigas (O urzędzie miecza używającem) 1583 m.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jan Kamieniecki Szymon Budny – zapomniana postać polskiej reformacji, Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, Wrocław, 2002.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ingė Lukšaitė. Simonas Budnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 558 psl.