[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Saportos taurė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Saportos taurė – nuo 1967 m. FIBA organizuotas antras pagal stiprumą (po Eurolygos) Europos klubinių komandų krepšinio turnyras, pavadintas buvusio Madrido „Real“, Ispanijos krepšinio federacijos bei FIBA direktoriaus Raimundo Saportos garbei. Turnyras kelis kartus keitė savo pavadinimą ir tam tikrais metais vadinosi:

  • nuo 1967 iki 1991 – Europos taurių laimėtojų taurė
  • nuo 1992 iki 1996 – Europos taurė
  • nuo 1997 iki 1998 – EuroTaurė
  • nuo 1999 iki 2002 – Saportos taurė

Turnyras nustojo egzistuoti 2002 m., prasidėjus Europos klubinio krepšinio krizei. Dabar antru pagal pajėgumą Europos turnyru yra laikomas ULEB organizuojamas ULEB taurės turnyras.

Geriausi Lietuvos klubų pasirodymai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taurės finale du kartus yra žaidęs ir Kauno „Žalgirio“ klubas. 1985 m. kovo 19 d. Kauno Žalgiris pirmą kartą patekęs į taurės finalą, jame rezultatu 73:77 (35:51) pralaimėjo Barcelona klubui. Rezultatyviausi „Žalgirio" žaidėjai šiose rungtynėse buvo Rimas Kurtinaitis – 36 taškai ir Arvydas Sabonis – 14 taškų. Antrą kartą taurės finale Kauno Žalgiris žaidė 1998 m. balandžio 14 d. ir jame, rezultatu 82:67 (37:33) nugalėjo Milano Olimpia klubą bei pirmą kartą laimėjo Europos klubinio krepšinio turnyrą. Finale rezultatyviausiai „Žalgirio“ komandoje žaidė Saulius Štombergas – 35 taškai ir E. Whatley – 19 taškų.

Visi Saportos taurės čempionai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai Finalas
Čempionas Rezultatas Vicečempionas
1967 Italija Varezės Pallacanestro 77–67/60–67 Izraelis Tel Avivo Maccabi
1968 Graikija Atėnų AEK 89–82 Čekija Prahos Slavia
1969 Čekija Prahos Slavia 80–74 Sovietų Sąjunga Tbilisio Dinamo
1970 Italija Napolio Fides 60–64/87–65 Prancūzija Dižono JDA
1971 Sovietų Sąjunga Leningrado Spartak 66–56/71–52 Italija Milano Olimpia
1972 Italija Milano Olimpia 74–70 Jugoslavijos SFR Belgrado Crvena Zvezda
1973 Sovietų Sąjunga Leningrado Spartak 77–62 Jugoslavijos SFR Split
1974 Jugoslavijos SFR Belgrado Crvena Zvezda 87–75 Čekija Brno Spartak
1975 Sovietų Sąjunga Leningrado Spartak 63–62 Jugoslavijos SFR Belgrado Crvena Zvezda
1976 Italija Milano Olimpia 88–83 Prancūzija ASPO Tours
1977 Italija Kantu Pallacanestro 87–86 Jugoslavijos SFR Belgrado Radnićki
1978 Italija Kantu Pallacanestro 84–82 Italija Bolonijos Virtus
1979 Italija Kantu Pallacanestro 83–73 Nyderlandai Den Bosch
1980 Italija Varezės Pallacanestro 90–88 Italija Kantu Pallacanestro
1981 Italija Kantu Pallacanestro 86–82 Ispanija Barcelona
1982 Jugoslavijos SFR Zagrebo Cibona 96–95 Ispanija Madrido Real
1983 Italija Pezaro Scavolini 111–99 Prancūzija Vilerbano ASVEL
1984 Ispanija Madrido Real 82–81 Italija Milano Olimpia
1985 Ispanija Barcelona 77–73 Sovietų Sąjunga Kauno Žalgiris
1986 Ispanija Barcelona 101–86 Italija Pezaro Scavolini
1987 Jugoslavijos SFR Zagrebo Cibona 89–74 Italija Pezaro Scavolini
1988 Prancūzija Limožo CSP 96–89 Ispanija Badalonos Joventut
1989 Ispanija Madrido Real 117–113 Italija Udinės Snaidero
1990 Italija Bolonijos Virtus 79–74 Ispanija Madrido Real
1991 Graikija Salonikų PAOK 76–72 Ispanija CAI Zaragoza
1992 Ispanija Madrido Real 65–63 Graikija Salonikų PAOK
1993 Graikija Salonikų Aris 50–48 Turkija Stambulo Efes Pilsen
1994 Slovėnija Liublianos Olimpija 91–81 Ispanija Vitorijos TAU Ceramica
1995 Italija Trevizo Pallacanestro 94–86 Ispanija Vitorijos TAU Ceramica
1996 Ispanija Vitorijos TAU Ceramica 88–81 Graikija Salonikų PAOK
1997 Ispanija Madrido Real 78–64 Italija Mash Verona
1998 Lietuva Kauno Žalgiris 82–67 Italija Milano Olimpia
1999 Italija Trevizo Pallacanestro 64–60 Ispanija Valensijos Pamesa
2000 Graikija Atėnų AEK 83–76 Italija Bolonijos Virtus
2001 Graikija Atėnų Maroussi 74–72 Prancūzija Šalono Élan Sportif
2002 Italija Sienos Montepaschi 74–72 Ispanija Valensijos Pamesa