Sėjomaina
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sėjomaina – periodinė žemės ūkio augalų auginimo (bei pūdymo laikymo) kaita pastoviais laukais suskirstytoje ariamojoje žemėje. Laikas, per kurį augalai pereina visus sėjomainos laukus, vadinamas rotacija. Rotacijos narių sueiliavimo tvarka vadinasi sėjomainos schema.
Kiekviena sėjomaina turi atitikti ekonominius, agrotechnikos ir žemėtvarkos reikalavimus. Pasėlių struktūra turi būti pritaikyta pagal ūkio gamtines ir ekonomines sąlygas – dirvožemį, reljefą, klimatą, darbo jėgos, gamybos priemonių resursus, pagal specializacijos kryptį ir kt. Augalai turi kaitaliotis taip, kad kiekvienam jų tektų geri priešsėliai. Sėjomainos laukai turi būti patogūs technika dirbti, transportu važinėti ir ribotis natūraliomis ribomis. Taigi sėjomaina kompleksiškai išsprendžia ariamos žemės padalijimą, pasėlių struktūros ir augalų kaitaliojimo klausimus, palengvina laukininkystės gamybos organizavimą.
Sėjomainos schema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augalai kaitaliotini, kad nepablogėtų dirvos fizinės bei cheminės savybės, kad neplistų ligos, kenkėjai ir piktžolės. Vieni augalai dirvos derlingumą didina (daugiametės žolės, kaupiamosios, ankštinės ir pūdumas), kiti – mažina (javai ir linai). Sėjomainos schemą sudaro viena ar keletas grandžių. Kiekviena pradedama dirvos derlingumą didinančiais, o baigiama jį išnaudojančiais augalais. Grandys yra dvinarės, trinarės, keturnarės ir kt.
Pvz., dvinarė:
trinarės:
- daugiamėtės I n. m. žolės,
- daugiamėtės II n. m. žolės,
- žiemkenčiai;
keturnarė:
- daugiamėtės I n. m. žolės,
- daugiamėtės II n. m. žolės,
- žiemkenčiai,
- vasarojus.
Varpinius javus siūloma sėjomainos grandyje auginti: po ankštinių ir linų – metus, po daugiamečių žolių ir pūdymo – dvejus, po kaupiamųjų, tręštų mėšlu – dvejus arba trejus, po liucernos – trejus, ketverius metus.
Atsėliavimas mažina derlių. Jam netokie jautrūs kukurūzai, bulvės, išskyrus sėklines, rugiai (kai gerai tręšiami). Bet daugelis kultūrų opios priešsėliams. Antai žieminius kviečius ir miežius dėl pašaknio ligų į tą patį lauką netinka sėti dažniau kaip kas 3-4 metai, o linams dėl fuzariozės reikia 5-6 metų pertraukos. Rausviesiems dobilams reikia 3-4 metų, o dobilų rūšį pakeitus – užtenka ir trumpesnės pertraukos.
Sėjomainų klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėjomainos skirstomos pagal laukų skaičių, dirvos derlingumo atstatymo būdą, paskirtį ir kultūrinių augalų sudėtį.
Pagal dirvos derlingumo atstatymą ir didinimą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal dirvos derlingumo atstatymą ir didinimą sėjomainos skirstomos į:
- Pūdymines – su juoduoju pūdymu piktžolėms naikinti, drėgmei ir maisto medžiagoms dirvoje kaupti.
- Vaismaines – varpiniai javai keičiami su ankštiniais javais, žolėmis ir kaupiamosiomis kasmet arba kas dveji metai. Dirvos derlingumą palaiko ją išnaudojančių ir gerinančių augalų kaita.
- Žalienines – daugiametės pašarinės žolės auginamos ne trumpiau kaip 2-3 metus, jas išarus – sėjamas vasarojus arba linai. Dirvos derlingumą atstato daugiamečių žolių organinė medžiaga.
- Sideracines – su pasėliais žaliajai trąšai, lubinais, barkūnu.
Pagal paskirtį ir kultūrinius augalus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tipas. Lauko – varpiniai ir ankštiniai javai, techniniai augalai užima 50 % ir daugiau ploto.
- Rūšis. Javų-žolių-kaupiamųjų: javai užima apie 50 % ploto, o kitame – auga daugiametės bei vienmetės žolės ir kaupiamosios.
- Rūšis. Javų-žolių: javai užima didesnę ploto dalį, žolės – maženę.
- Rūšis. Javų-kaupiamųjų: javai užima 50 % ir daugiau ploto, o kitame plote vyrauja kaupiamieji.
- Rūšis. Javų-pūdymo: javai užima ne mažiau kaip 67 % ploto, o kita – juodasis pūdymas.
- Rūšis. Javų-pūdymo-kaupiamųjų: javai, kaitaliojasi su juoduoju pūdymu ir kaupiamaisiais, užima ne mažiau kaip 67 % ploto.
- Rūšis. Javų: javai užima daugiau kaip 75 % ploto.
- Rūšis. Specializuotoji: vienas ar keli laukai skirti techniniams arba prekiniams augalams.
- Tipas. Pašarų – pašariniai augalai užima 50 % ir daugiau ploto.
- Potipis. Pafermio – arti gyvulininkystės fermų žaliesiems ir sultingiesiems pašarams skirti augalai.
- Potipis. Pievų ir ganyklų – dažniausiai prie penimų galvijų fermų daugiametės žolės, 4-7 metus šienaujamos ir ganomos.
- Rūšis. Šienaujamų žolių: daugiametės žolės šienaujamos.
- Rūšis. Ganomų žolių: daugiametės žolės ganomos.
- Rūšis. Mišriai naudojamų žolių: daugiametės žolės šienaujamos ir ganomos.
- Tipas. Specialioji – vyrauja tam tikrų augimo sąlygų ir specialiosios agrotechnikos reikalingi augalai.
- Potipis. Daržo – daržovės užima nuo 50 iki 100 % ploto.
- Potipis. Medelyno – auginama vaismedžių ir vaiskrūmių sodinamoji medžiaga.
- Rūšis. Daigyno: skirta poskiepiams auginti.
- Rūšis. Skiepyno: Skirta skiepeliams auginti.
- Potipis. Bityno – medingieji augalai sudaro ne mažiau kaip 3/4 ploto.
- Potipis. Vaistingųjų augalų – vaisitingieji augalai užima ne mažiau kaip 50 % ploto.
- Potipis. Dirvosaugos – daugiametės žolės užima daugiau kaip 50 % ploto; dažniausiai be kaupiamųjų.
- Rūšis. Ištisinių žalienų: daugiametės žolės sudaro ištisinius paėlius.
- Rūšis. Juostinių žalienų: daugiametės žolėas sudaro juostinius žolių ir kitų kultūrų pasėlis.
Lauko specializuotosios ir kitos sėjomainos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mūsų ūkiuose vyrauja lauko sėjomainos. Dalis jų, sudarytos reiklesniems augalams auginti, vadinamos specializuotomis.
Cukriniai runkeliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cukriniai runkeliai augintini gerose žemėse (karbonatiniuose ar glėjiniuose priemoliuose), patogiuose plačiabarei technikai laukuose. Kai nevisa žemė tinka, reikia sudaryti atskirą runkelių sėjomainą ir skirti jiems iki 25 % ploto. Tinkamiausias priešsėlis – žiemkenčiai, tręšti mėšlu.
Dažnai sėjomainoje runkeliai užima 17 % ploto:
- cukriniai runkeliai
- vasarojus
- vasarojus su įsėlių
- daugiametės žolės
- daugiametės žolės
- žiemkenčiai
Norint padidinti runkelių plotą, galima atsisakyti trečiojo arba ir penktojo sėjomainos nario.
Linai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Linai auga net silpno rūgštumo, bet sukultūrintose ir vienodose dirvose. Jei bendroje sėjomainoje pasitaiko netinkamos žemės ir linai viso lauko neužima, – tokią galima aplenkti. kitu atveju naudinga įvesti atskirą sėjomainą, kur būtų 14 ar 17 % linų. Geriausia juos sėti po žiemkenčių.
Bulvės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulvės – lengvesnių žemių augalai, jų laukai turi tikti darbams mechanizuoti, būti lengvai įvažiuojami. Tokie laukai, ypač kalvoto reljefo ūkiuose, jungiami į specializuotas sėjomainas.
Perlojos bandymų stotyje sėklinių bulvių sėjomaina tokia:
Prekines bulves galima sodinti pakartotinai, bet paskui reikia 2-3 metų pertraukos.
Daugiametės žolės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiamečių žolių sėklininkystės sėjomainos rotacija praktiškai neilga: varpinės žolės į tą patį lauką gali sugrįžti po 2-2,5 metų, raudoniesiems dobilams reikia 3-4 metų. Ankštinės žolės paprastai naudotinos vienerius metus, varpinės – dvejus arba trejus. Jei dirvos piktžolėtos, – geriausia sėjomaina su juodojo pūdymo ir žolių be antsėlio grandimi.
Rotacija:
- pūdymas,
- žolės be antsėlio,
- žolės I n. m.
- žolės II n. m.
- mėšlu tręštos kultūros.
Javai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Javai vidutiniškai sudaro apie pusę visų pasėlių, bet, įsivedus specializuotas sėjomainas, likusioje žemėje javų tenka auginti daugiau. Jų plėtimas priklauso nuo tinkamų priesėlių ploto. Pvz., žieminių kviečių, auginamų rotacijose vieną kartą ir po gerų priešsėlių, derlius nesumažėjo net javų plotą išplėtus nuo 50 iki 67, 83 ir 100 % (paskutinėje sėjomainoje kviečiai buvo sėti po žirnių).
Dirvosauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dirvosaugos sėjomainose turi vyrauti daugiametės žolės – liucerna, esparcetas ir kitos. Iš javų daugiau reikia sėti žiemkenčių nei vasarojaus, nes tada geriau stabdoma erozija.
Pavyzdys: