[go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

Robin Williams

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Robin Williams
Williams Happy Feet Two premjeroje, 2011 m.
Tikras vardas Robin McLaurin Williams
Gimė 1951 m. liepos 21 d.
Mirė 2014 m. rugpjūčio 11 d. (63 metai)
Šalis Čikaga, Ilinojus, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Žymesni vaidmenys
Adrian Cronauer,
„Labas rytas, Vietname“, 1987
Dr. Malcolm Sayer,
„Prabudimai“, 1990
Mrs. Doubtfire,
„Ponia Dautfajė“, 1993
Alan Parrish,
„Džiumandži“, 1995
Sean Maguire,
„Gerasis Vilas Hantingas“, 1997
Apdovanojimai
Oskaras – Geriausias antro plano aktorius („Gerasis Vilas Hantingas“)
2 Primetime Emmy
7 Auksiniai gaubliai
2 SAGA
4 Grammy
Žvaigždė Holivudo bulvare

Robin McLaurin Williams (1951 m. liepos 21 d. – 2014 m. rugpjūčio 11 d.) – JAV aktorius ir komikas. Oskaro, septynių Auksinių gaublių ir dviejų Emmy laureatas. 1986 m. vedė Oskarų apdovanojimų ceremoniją.

Robin McLaurin Williams buvo Misisipės gubernatoriaus ir senatoriaus Anselm J. McLaurin pro-pro-proanūkis. Williams'as turėjo angliškų, vokiškų, prancūziškų, velsietiškų, airiškų ir škotiškų šaknų.

Dažniausiai vaidino šeimoms skirtuose filmuose. Aktorius įrodė esąs ne tik puikus komikas, mokantis gerai improvizuoti, tačiau ir geras dramos aktorius, nominuotas 3 Oskarams už geriausią pagrindinio aktoriaus vaidmenį filmuose „Labas rytas, Vietname” (1987 m.), „Mirusių poetų draugija” (1989 m.) ir „Karalius žvejys” (1991 m.). Kiek vėliau jis laimėjo Oskarą už antraeilį vaidmenį filme „Gerasis Vilas Hantingas“ (1997 m.). Nuo 1990 m. jis tapo vaikų mylimu herojumi už vaidmenis šeimoms skirtuose filmuose.

Iš gyvenimo pasitraukė 2014 m. rugpjūčio 11 d. dėl depresijos. Jis sirgo Lewy kūnelių demencija.

Karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robin'as trumpai studijavo politikos mokslus prieš įstodamas į Juilliard mokyklą studijuoti teatrą. Palikęs Juilliard jis pasirodydavo naktiniuose klubuose, kur buvo surastas „Mork, from Ork” vaidmeniui seriale „Happy Days” (1974 m.). Williams vaidino tokiose televizijos programose, kaip „The Richard Pryor Show”, „Laugh-In” ir „Eight Is Enough” prieš tapdamas plačiau žinomu Amerikos auditorijai, kaip ateivis Mork. Su šiuo vaidmeniu jis debiutavo televizijos seriale „Happy Days" prieš gaudamas savo šou „Mork & Mindy”. Williams'as vaidino kartu su Pam Dawber ekscentriškoje, mieloje situacijų komedijoje, kuri debiutavo 1978 m. ir išsilaikė keturis sezonus. Jo debiutas didžiajame ekrane buvo filme „Popeye“ (1980 m.), režisuotame Robert Altman ir vaidinant kartu su Shelley Duvall.

1988 m. pasirodė net trys filmai, kuriuose vaidino R. Viljamsas: „Barono Miunhauzeno nuotykiai“ (The Adventures of Baron Munchausen), „Kiškio ausys: Pekos Bil“ (Rabbit Ears: Pecos Bill) bei „Baltos santuokos portretas“ (Portrait of a White Marriage). Tačiau tik po metų Robin'as dar sykį patraukė skeptiškų kritikų dėmesį, kai suvaidino kitamanį mokytoją filme „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poet’s Society) – už šį vaidmenį aktorius antrą kartą buvo nominuotas „Oskarui“.

1990 m. aktorius vaidino filmuose „Kadilakų pardavėjas“ (Cadillac Man), „Sugrįžimas į Niekados šalį“ (Back to Neverland) ir „Prabudimai“ (Awakenings). Vaidmuo pastarajame filme kartu su aktoriumi Robert De Niro iki šiol vadinamas nuoširdžiausiu ir labiausiai jaudinančiu Williams'o gyvenime.

Terry Gilliam „Karalius žvejys“ (The Fisher King) taip pat dažnai vadinamas geriausiu Williams'o filmu: už vaidmenį jis trečią kartą buvo nominuotas „Oskarui“. Steven Spielberg „Kablys“ (Hook), išleistas į ekranus tais pačiais metais, buvo visiškai priešingo žanro nei „Karalius žvejys“. Nors komerciškai filmas pavyko neblogai, kritikų nuomone, jis buvo pernelyg sentimentalus.

Disnėjaus kino kompanijos animacinis filmas „Aladinas“ (Aladdin) buvo pirmasis, kuriame Williams'as pademonstravo savo sugebėjimus kaip balso aktorius: įgarsindamas nuotaikingąjį Džiną aktorius visą laiką improvizavo ir visiškai nesekė teksto.

Filmai „Žaislai“ (Toys) ir „Būti žmogumi“ (Being Human) buvo ne tokie sėkmingi. Williams'o žmona Marša atrado filmo „Ponia Dautfajė“ (Mrs Doubtfire) scenarijų ir pasiūlė pagrindinį vaidmenį savo vyrui, o pati nusprendė tapti filmo prodiusere. „Ponia Dautfajė“ išgarsėjo visame pasaulyje, o Viljamsas už vaidmenį gavo dar vieną „Auksinį gaublį“.

Williams'as taip pat suvaidino filme „Devyni mėnesiai“ (NineMonths) ir vaikų pamėgtame „Džiumandži“ (Jumanji). Komedijoje „Narvelis“ (The Birdcage) aktoriui teko vaidinti gėjų klubo savininką, kurio sūnus nori vesti konservatyvaus senatoriaus dukterį. Po šio spalvingo vaidmens aktorius suvaidino vaiką, dėl genetinio sutrikimo atrodantį kaip 40 metų, Francis Ford Coppola režisuotame filme „Džekas“ (Jack). Nors Robino aktorinis darbas buvo puikus, filmas nesulaukė daug sėkmės.

Williams'as siekė paįvairinti savo amplua: jis pasirinko vaidinti „Hamlete“ (Hamlet), „Šnipų klube“ (The Secret Agent), Woody Allen filme „Benarstant Harį“ (Deconstructing Harry) ir Disnėjaus „Skraiduolyje“ (Flubber).

1997 m. Williams'o karjera pasiekė piką. Bendradarbiaudamas su jaunais aktoriais Matt Damon ir Ben Affleck, filme „Gerasis Vilas Hantingas“ (Good Will Hunting) aktorius suvaidino psichiatrą Šoną Magvairą. Šis darbas Viljamsui atnešė pirmąjį „Oskarą“ už geriausią antraplanį vaidmenį.

Vėliau buvo keli ne tokie reikšmingi vaidmenys. Galiausiai pirmą kartą Williams'as suvaidino blogiuką – filme „Nuotrauka per valandą“ (One Hour Photo). Fotolaboratorijos darbuotojo paveikslas sulaukė entuziastingų atsiliepimų.

Danny de Vitto režisuotas filmas „Mirtis geručiui“ (Death to Smoochy) buvo nesėkmingas, nepaisant stipraus aktorių dueto: kartu su Williams'u vaidino Edward Norton. Tais pačiais metais Williams'as surengė komiškų vakarų seriją Brodvėjaus scenoje.

Per kelerius kitus metus Williams'o filmų sąrašą papildė dar keli: „Kalėdos“ (Noel), „Praeities paslaptys“ (House of D), „Aristokratai“ (The Aristocrats), „Robotai“ (Robots), „Metų žmogus“ (Man of the Year), „Pabėgėlių atostogos“ (Runaway Vacation) ir kiti.

Filme „Nakties klausytojas“ (The Night Listener) Williams'as suvaidino gėjų radijo laidos vedėją, kuris tiesioginio eterio metu susidraugavo su 14-mečiu berniuku, tapusiu seksualinės prievartos auka. Šį vaidmenį Williams'as sutiko atlikti už tokio kalibro aktoriui gana menką honorarą – 65 tūkst. dolerių. Vėliau aktorius savo balsą „paskolino“ pingvinui animaciniame filme „Linksmosios pėdutės“ (Happy Feet) ir taip pat suvaidino komišką prezidento Theodore Roosevelt versiją filme „Naktis muziejuje“ (Night at the Museum“).

Asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kol jo karjera kilo, Williams susidūrė su daug asmeninių iššūkių. Jis įklimpo į alkoholio ir narkotikų liūną, kol vaidino situacijų komedijoj „Mork & Mindy” ir kovojo su priklausomybe daugiau, nei du dešimtmečius. Taip pat įsitraukė į pagarsėjusius santykius su moterimis; kol buvo vedęs aktorę Valerie Velardi įsitraukė į santykius su kita moterimi. Jie išsiskyrė 1988 m. Kitais metais aktorius vedė savo sūnaus auklę Marsha Garces Williams.

2006 m. vasarą Robin Williams atkrito į narkotikų liūną. Aktorius greitai atsigavo ir 2007 m. jis vaidino dvasininką komedijoje „License to Wed” su Mandy Moore ir John Krasinski. 2009 m. aktorius taip pat turėjo sveikatos problemų. Keli mėnesiai po greito turo, jam pradėjo trūkti oro. Dėl komplikacijų teko nutraukti turą ir operuoti širdį.

2011 m.aktorius vedė savo trečiąją žmoną Susan Schneider.

Metams bėgant, Williams biografija ir karjera išliko tokios pat įdomios gerbėjams. Dave Itzkoff 2018 m. gegužės mėn. leidimas „Robin” tapo bestseleriu, o, dviem mėnesiais vėliau, HBO pasiūlė komiko gyvenimą įprasminti filmu „Robin Williams: Come Inside My Mind”, kuriame būtų jo stand-up klipai, taip pat interviu su šeima ir draugais.

Mirtis, depresija, liga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Robinas Williams'as paskutinį kartą buvo pastebėtas sekmadienio vakarą savo namuose Tiburone, Kalifornijoje. Čia jis gyveno kartu su trečiąja žmona Susan Schneider. Kitą dieną, 11:55 pagalbos telefonu buvo gautas pranešimas apie nekvėpuojantį vyrą, tačiau po septynių minučių atvykę medikai tegalėjo nustatyti aktoriaus mirtį.

Teigiama, kad tiriant aktoriaus mirtį, buvo atlikti ir toksikologiniai tyrimai, mat jis pats ne kartą buvo užsiminęs apie kovą su priklausomybėmis nuo alkoholio ir kokaino, kurios R. Williams'ą kamavo 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Nors komikas ir bandė saugotis, 2003-aisiais vėl griebėsi butelio. Jau 2006 m. jis turėjo gydytis reabilitacijos klinikoje. Sveikatos alinimas lėmė ir širdies problemų atsiradimą – 2009-aisiais aktoriui buvo pakeistas aortos vožtuvas.

Kai praėjusį mėnesį aktorius vėl pakliuvo į reabilitacijos kliniką, depresija jau buvo tokios sunkios formos, kad žmonės aplink jį jautė, jog atsigauti jam yra tiesiog „per vėlu“.

Žmonės patvirtina, kad jis nebuvo pradėjęs vėl gerti, stengėsi susikoncentruoti. „Buvo akivaizdu, kad jis taip ilgai nesigydė, jog buvo nuėjęs per toli“, – sakė vienas šaltinis.

Kitas šaltinis tvirtino, kad R.Williams'as stengėsi „slėpti savo viduje visą priklausomybės skausmą ir tai matė visi, kurie buvo šalia“.

Robin'as Williams'as buvo aiškaus proto, bet prieš numanomą savižudybę kentė nuo ankstyvos demencijos su Lewy kūneliais stadijos ir sunkios depresijos bei nerimo, sakoma ketvirtadienį paskelbtame jo našlės pareiškime. Susan Schneider sakė, kad R.Williams'as „dar nebuvo pasirengęs viešai papasakoti“ apie savo kovą su parkinsonizmu – nepagydoma liga, kuri pažeidžia nervų sistemą ir sukelia drebulį bei judesių lėtumą.

Susan Schneider kalba apie savo vyrą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Schneider teigimu, jos vyras nusižudė ne dėl depresijos. Žurnalui „People“ viename pirmųjų jos interviu nusižudžius R.Williams‘ui, Susan minėjo, kad depresija buvo vienas iš daugelio simptomų ir ne pats svarbiausias. Vietoje to, ji sakė, jog tai buvo progresuojanti smegenų liga vadinama Lewy kūnelių demencija, kuri galbūt pastūmėjo R.Williams‘ą nusižudyti. Dažnai neteisingai diagnozuojama LBD yra antra dažniausia neurodegeneracinė demencija po Alzheimerio ligos sukelianti protinių gabumų svyravimus, haliucinacijas ir motorinių funkcijų sutrikimus.

Susan pasakojo „People“, kad šis sutrikimas lydėjo aktorių paskutinius jo gyvenimo metus simptomais, kurie blogino jo būklę iki pat mirties. Pirmajame savo televiziniame interviu ji teigė, kad Oskaro laimėtojas tiesiog „neįsiintegravo“ fiziškai ir protiškai paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais. Williams‘ui 63 metų buvo diagnozuota Parkinsono liga likus trims mėnesiams iki jo mirties ir jis patyrė tokius simptomus, kaip įsitempimas, susmukusi eisena ir sumišimas (ABC‘s Good Morning America)

Per interviu su „Good Morning America“, Susan teigė, kad Williams‘as gerai žinojo, kad jis praranda protą ir stengėsi jį išlaikyti iki kol galutinai palūžo pasiekęs kritinį tašką. Ji pridėjo, kad jei būtų pasisekę, Robinas galėjo gyventi dar trejus metus ir jie nebūtų buvę lengvi. Viskas paaiškėjo tik atlikus autopsiją po jo mirties. Savaitę prieš nusižudant Williams‘as planavo iškęsti neurologinį testavimą. Aktorius taip pat turėjo problemų su priklausomybe nuo alkoholio ir narkotikų, bet Susan teigė, kad jis buvo „visiškai švarus ir blaivus“ aštuonerius metus iki mirties. Ji pastebėjo, kad aktoriaus depresija grįžo kartu su paranoja. Susan paskutinius metus praleido bandydama suprasti kas ir kodėl nutiko Robin‘ui. Vienas iš daktarų yra pasakęs, kad Robin‘as labai gerai suprato, kad jis serga ir nieko dėl to negali padaryti.

Sutuoktinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Susan Schneider (2011 m. spalio 11 d. – 2014 m. rugpjūčio 11 d.) (iki mirties)
Marsha Garces Williams (1989 m. balandžio 30 d. – 2010 m.) (išsiskyręs) (2 vaikai)
Valerie Velardi (1978 m. birželio 4 d. – 1988 m. gruodžio 6 d.) (išsiskyręs) (1 vaikas)

10 Geriausių Robin Williams filmų pagal kritikus

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šis straipsnis ar jo dalis yra tik faktų sąrašas.
Jūs galite padėti Vikipedijai, perrašydami į nuoseklų, rišlų tekstą.

1. „Aladinas“ (1992 m.)

Režisieriai: John Musker ir Ron Clements. Vaidina: Charles Adler, Robin Williams, Scott Weinger.

Ką kritikai sako apie „Aladiną“? „Šį animacinį filmą tokiu intensyviu ir svaiginančiai linksmu padaro laisvos parodijos išsiveržimas, kai Robin‘as Williams‘as suteikia savo balsą džinui esančiam Aladino lempoje“. Michael Sragow, New Yorker;


2. „Hamletas“ (1996 m.)

Režisierius: Kenneth Branagh. Vaidina: Kenneth Branagh, Julie Christie, Derek Jacobi.

Ką kritikai sako apie „Hamletą“? „Su jo išvaizdžiu ir įtikinamu Hamletu, Keneth‘as Branagh‘as įneša Bardo ekranizuotai didžiausiai tragedijai aistringo gyvumo“. Kevin Thomas, Los Angeles Times


3. „Gerasis Vilas Hantingas“ (1997 m.)

Režisierius: Gus Van Sant. Vaidina: Ben Affleck, Matt Damon, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Gerąjį Vilą Hantingą“?

„Šio filmo siužetą į priekį varo veikėjai, nes ponas Van Santas ir jo bendrascenaristai nebijo aiškiu ir glaustu dialogu atrakinti penkių pagrindinių personažų psichologinių paslapčių". Andrew Sarris, Observer;


4. „Mirusių poetų draugija“ (1989 m.)

Režisierius: Peter Weir. Vaidina: Ethan Hawke, Robert Sean Leonard, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Mirusių poetų draugiją“? „Williams'as, kuris palyginus retai pasirodė ekrane, išėjo vaidinti, o ne skaldyti trumpas komiškas frazes ir jis tai daro su įtaigiu, galutinai priverčiančiu žavėtis paprastumu“. Richard Schickel, TIME magazine;


5. „Nemiga“ (2002 m.)

Režisierius: Christopher Nolan. Vaidina: Al Pacino, Hilary Swank, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Nemigą“? „Su neišsiskiriančiu „blogiuku“ aktoriumi vaidinančiu pagrindinį įtariamąjį, filmas galėjo tapti pernelyg Pacino stiliaus. Bet Robin‘as Williams‘as yra šokiruojančiai efektyvus atsvaras.“ David Edelstein, Slate;


6. „Prabudimai“ (1990 m.)

Režisierius: Penny Marshall. Vaidina: Robert De Niro, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Prabudimus“? „Williams'as suvaidina geriausią rimtą pasirodymą, be visų jam būdingų nuostabių maniškų varjetė. Žmogus, kurį jis čia vaidina, yra ne atlikėjas, koks jis buvo „Mirusių poetų draugijoje“, bet tiesiog žmogus“. Stanley Kauffmann, The New Republic;


7. „Barono Miunchauzeno nuotykiai“ (1989 m.)

Režisierius: Terry Gilliam. Vaidina: Eric Idle, John Neville.

Ką kritikai sako apie „Barono Miunchauzeno nuotykius“? „Režisieriaus Gilliamo išrastas nepaprastas vizualinis išdidinimas aktorių išskiria iš minios, o jo sąmojis didžiąją laiko dalį - tiesiog pavojingai įmantrus." Sheila Benson, Los Angeles Times;


8. „Labas rytas, Vietname“ (1987 m.)

Režisierius: Barry Levinson. Vaidina: Robin Williams, Forest Whitaker, Bruno Kirby.

Ką kritikai sako apie „Labas rytas, Vietname“? „Neapsigaukite: pono Williams‘o pasirodymas, nors ir pilnas komiškumo, yra patyrusio aktoriaus darbas. „Labas rytas, Vietname“ - vieno žmogaus neprilygstamas performansas.“ Vincent Canby, New York Times;


9. „Linksmosios pėdutės“ (2006 m.)

Režisieriai: George Miller, Warren Coleman, Judy Morris. Vaidina: Brittany Murphy, Elijah Wood, Hugh Jackman, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Linksmąsias pėdutes“? „Turėtumėte pamatyti „Linksmąsias pėdutes“ – ne tik dėl to, kad jos stulbinančios, bet ir dėl to, kad šiame filme pamatysite geriausią šokį šiais metais.“ David Edelstein, New York Magazine/Vulture;


10. „Narvelis“ (1996 m.)

Režisierius: Mike Nichols. Vaidina: Gene Hackman, Nathan Lane, Robin Williams.

Ką kritikai sako apie „Narvelį“? „Jei „Narvelis“ ir nėra Mike Nichols-Elaine May gerbėjų svajonių filmas, jis transformuoja tai, kas anksčiau buvo neskoningas prancūziškas „muilas“, į vieną beprotiškiausių, juokingiausių, šeimos vertybes propaguojančių kada nors sukurtų filmų.“ Hal Hinson, Washington Post.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Robin Williams – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Robin_Williams&oldid=6510641"