Ragnaras Lodbrokas
Ragnaras Lodbrokas arba Lotbrokas (sen. skand. Ragnarr Loðbrók) buvo legendinis Vikingų eros skandinavų valdovas ir herojus, minimas senovės skandinavų poezijoje ir kelete sagų. Pasak istorijų, būtent Ragnaro vedami vikingai pradėjo puldinėti Prancūziją ir Angliją. Ragnaras turėjo daugybę žymių sūnų, tarp kurių Ivaras Bekaulis, Bjornas Narsusis, Halfdanas Ragnarsonas, Sigurdas Ragnarsonas ir Ubba. Tuo tarpu pastarieji iš tiesų egzistavo, dėl paties Ragnaro egzistavimo kyla abejonių, taip pat nėra aišku, ar jis buvo jų tėvas. Dauguma pasakų apie jį, pasirodo, kildinamos iš keleto istorinių vikingų herojų ir valdovų nuveiktų žygdarbių.
Pasak legendos, Ragnaras buvo triskart vedęs: skydo mergelę Lagertą, Torą Borgarhjortr ir Aslaug. Sakoma, kad jis buvo Danijos karaliaus Gudfredo giminaitis ir Švedijos karaliaus Sigurdo Hringo sūnus, pats vėliau tapęs karaliumi ir pasižymėjęs daugelyje reidų ir žygių kol galiausiai buvo paimtas į nelaisvę savo priešo karaliaus Elos Nortumbrijiečio, kuris šį nužudė įmetęs jį angių knibždančion duobėn. Ragnaro sūnūs atkeršijo už tėvą krauju, įsiverždami į Angliją su Didžiąja pagonių kariauna.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Holman, Katherine (2003). Historical dictionary of the Vikings. Lanham, Maryland: Scarecrow Press. ISBN 978-0-8108-4859-7.
| |||||||||||||||||||||||||||
