[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Purusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Purusas
Purusas Peru teritorijoje
Purusas Peru teritorijoje
Ilgis 3211 km
Baseino plotas 371 000 km²
Vidutinis debitas 12 600 m³/s
Ištakos Kontamanos kalnai
Žiotys Amazonė
Šalys Peru vėliava Peru, Brazilijos vėliava Brazilija
Vikiteka Purusas

Purusas (port. Rio Purus) – upė Amazonijoje, Peru ir Brazilijos teritorijoje; Amazonės dešinysis intakas. Prasideda rytiniuose Andų šlaituose (Kontamanos kalnuose), Peru teritorijoje, Ukajalio departamente, netoli Ukajalio upės. Teka į šiaurės rytus lygia ir ekvatorine selva padengta Amazonės žemuma lygiagrečiai su kitu Amazonės intaku Madeira. Pirmuosius 38 km teka Peru teritorija, toliau – per Braziliją (Akrės ir Amazonės valstijas). Vaga viena labiausiai vingiuotų pasaulyje,[1] kadangi upės nuolydis minimalus, o žiotys tėra 33 m aukštyje virš jūros lygio. Žemupyje patenka į protakų ir kanalų labirintą. Įteka į Amazonę ties Anamanu, į pietvakarius nuo Manauso.[2][3]

Purusas Amazonės baseine
Puruso meandros

Didžiausi intakai: Kurancha, Inauinis, Pauinis, Tapaua (kairieji), Čandlesas, Jakas, Akrė, Sepatinis, Itušis, Mukuinas, Itapapana, Ipišuna (dešinieji).

Vagos gylis beveik per visą upės kelią viršija 15 m. Kovo–balandžio mėnesiais upė plačiai ištvinsta. Purusas laivuojamas iki pat aukštupio.[4]

Puruso aukštupys – retai gyvenama ir sunkiai pasiekiama teritorija. Ten įsiteigtas Puruso aukštupio nacionalinis parkas, Maško Piru, Puruso aukštupio, Kaitutu, Paumarių ir kitos indėnų teritorijos. Didesnės gyvenvietės prie upės: Puerto Esperansa (Peru), Santa Roza do Purusas, Manoel Urbanas, Boka do Akrė, Pauinis, Labrėja, Kanutama, Tapaua, Beruris (Brazilija).

  1. Purus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
  3. Mapa Rodoviário Amazonas. Ministério dos Transportes, 2002.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.