Purinas
Išvaizda
Purinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
7H-purinas | |
CAS numeris | 120-73-0 |
PubChem | 1044 |
Cheminė formulė | C5H4N4 |
Molinė masė | 120,112 g/mol |
SMILES | C1=C2C(=NC=N1)N=CN2 |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | 214 °C |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Purinas – heterociklinė bazė, kurią sudaro sulieti pirimidino ir imidazolo žiedai. Purinai – adeninas ir guaninas – nukleorūgščių sudėtyje sudaro vandenilinius ryšius su jiems komplementariais pirimidinais – timinu, citozinu ir uracilu. DNR adeninas sudaro du vandenilinius ryšius su timinu (su uracilu RNR sudėtyje), o guaninas tris ryšius su citozinu.[1]
Kiti svarbūs purinai: ksantinas, hipoksantinas, teobrominas, kofeinas ir šlapimo rūgštis; bei savo sudėtyje turintys purinus junginiai: ATP, GTP, cAMP, NADH ir kofermentas A.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Purinų pavadinimą pirmąkart panaudojo vokiečių chemikas Emilis Fišeris 1884 m. Purinus šis mokslininkas susintetino 1898 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.
|