Nacionalinis Susirinkimas (Pietų Korėja)
Šis straipsnis yra serijos Pietų Korėjos politinė sistema ir vyriausybė dalis |
Užsienio politika
|
Nacionalinis susirinkimas (arba Nacionalinė asamblėja) – Pietų Korėjos vienų rūmų, 300 vietų parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Ketverių metų kadencijai 246 jo nariai renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji 54 pagal proporcinę rinkimų sistemą. Pagal konstituciją Nacionalinis Susirinkimas negali turėti mažiau nei 200 narių, o tikslų skaičių nustato statutas. Parlamento nariais gali tapti ne jaunesni nei 30 metų Pietų Korėjos piliečiai, kurie tuo pat metu privalo neužimti jokių kitų pareigų.
Per metus parlamentas susirenka vienai iki 100 dienų trunkančiai sesijai. Prireikus ketvirtadalis narių gali reikalauti neriboto skaičiaus iki 30 dienų trunkančių neeilinių sesijų. Parlamentas turi savo pirmininką ir du vicepirmininkus.
Nacionalinio susirinkimo pastatas yra Seule.
Rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rinkimai vyksta kas ketverius metus. Balsavimo teisę turi visi 19 metų sulaukę Pietų Korėjos piliečiai. Kiekvienas rinkėjas turi 2 balsus, kurių vieną gali skirti vienmandatės apygardos kandidatui, o kitą – visos valstybės mastu iškeltam partijos sąrašui.
Rinkimuose naudojama mišri rinkimų sistema: 243 vietos paskirstomos pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose, o likusios 56 pagal proporcinę sistemą tų partijų sąrašams, kurios perkopė 3 % balsų barjerą.
Funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parlamentas turi galią siūlyti ir priimti įstatymus, įskaitant biudžeto tvirtinimą. Sprendimai laikomi priimtais kuomet balsavime dalyvauja daugiau nei pusė parlamento narių ir dauguma jų pasisako už. Įstatymas įsigalioja jį patvirtinus prezidentui. Prezidentas taip pat gali grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, pateikdamas savus pasiūlymus, tačiau parlamentas gali priimti pirminį variantą jeigu balsavime dalyvauja daugiau nei pusė parlamento narių ir du trečdaliai iš jų pasisako už.
Parlamentas taip pat turi galią siūlyti nuo pareigų nušalinti prezidentą, ministrą pirmininką ar bet kurį ministrą, konstitucinio teismo teisėjus bei kitus pareigūnus, dalyvauti tarptautinių sutarčių ratifikavime, karo paskelbime, bei kita.
Dabartinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2016 m. balandžio 13 d. Rezultatai[1]:
Partija | Vienmandatės apygardos | Daugiamandatė apygarda | Iš viso | +/– |
---|---|---|---|---|
Demokratų partija | 110 | 13 | 123 | -4 |
Naujo Pasaulio partija | 105 | 17 | 122 | -35 |
Žmonių partija | 25 | 13 | 38 | — |
Teisingumo partija | 2 | 4 | 6 | — |
Nepriklausomi kandidatai | 11 | - | 11 | +8 |
Iš viso | 253 | 47 | 300 | — |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionalinis Susirinkimas kilo iš Steigiamojo Susirinkimo, įsteigto 1948 m. birželį. Jo nariai buvo išrinkti dvejų metų kadencijai per tų pačių metų gegužę vykusius rinkimus. Iš numatytų 300 vietų 198 buvo skirtos Pietų Korėjos žemyninei daliai, 2 užėmė Čedžu salos atstovai (rinkimai vyko 1949 m. gegužę, numalšinus ten vykusį sukilimą), o likusios 100 buvo numatytos Šiaurės Korėjai, tačiau nebuvo užimtos. Steigiamasis Susirinkimas darbą pradėjo 1949 gegužės 31 d. ir pirmininku išsirinko I Singmaną. Tų pačių metų liepos 12 d. buvo priimta šalies konstituciją, o rugpjūtį I Singmanas išrinktas prezidentu (tuo metu steigiamasis susirinkimas veikė ir kaip rinkėjų kolegija).
1950 m. birželį įvyko antrieji rinkimai ir buvo oficialiai įsteigtas 210 narių turintis Nacionalinis Susirinkimas, o kadencija pratęsta iki ketverių metų. Po 1960 m. liepos mėnesį priimtų konstitucijos pataisų parlamentas tapo dviejų rūmų ir susidėjo iš aukštesniųjų Kanclerių rūmų ir žemesniųjų Atstovų rūmų. Tačiau tai truko neilgai, nes po 1961 m. gegužės 16 d. karinio perversmo parlamentas buvo apskritai panaikintas ir atkurtas tik po daugiau nei dvejų metų (1963 m. lapkričio mėnesį) kaip vienų rūmų Nacionalinis Susirinkimas.
Nuo 1972 iki 1979 m. trečdalį (73 ir 219) parlamento narių skirdavo Nacionaline Konferencija Už Susivienijimą vadinama rinkėjų kolegija.
1980 m. spalį Nacionalinis Susirinkimas vėl buvo panaikintas ir jį pakeitė Nacionalinio Saugumo Įstatymų Leidžiamoji taryba, kurios narius skirdavo prezidentas. Tačiau po pusės metų (1981 m. kovą) institucija vėl buvo atkurta. Iš 276 tuometinio Nacionalinio susirinkimo vietų 184 buvo renkamos vienmandatėse apygardose, o likusios 92 proporcingai padalintos partijoms, laimėjusioms bent penkias vietas.
Pradedant Šeštąja respublika Nacionalinis Susirinkimas įgavo dabartinę formą[2].
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Valstybinė rinkimų komisija
- ↑ Andrew C. Nahm, James Hoare. Historical dictionary of the Republic of Korea. Scarecrow Press, 2004