Pelta

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pelta (gr. πέλτη) – lengvas apvalus su išpjova skydas, plačiai naudotas antikos laikais iki III a. pr. m. e. Vienas pakeitusių skydų buvo turėjas.

Ksenofontas šį skydą apibūdina kaip apvalų, bet šie skydai be išpjovų mene būdavo retai vaizduojami.

Konstrukcija

Peltos pagrindas būdavo pintas iš vytelių ar sukaltas iš lengvos medienos. Pagal Aristotelį pelta neturėdavo metalinio apvado ir būdavo aptraukta ožkos ar avies oda ar kailiu.

Peltas laikydavo arba už centrinės rankenos, arba skydas turėdavo dvi rankenas kaip aspis. Paprastai turėdavo pernešimo kilpą, kurios dėka peltą būdavo nešti pakabintą ant nugaros.

Naudojimas

Šiuos skydus naudojo įvairūs kareiviai, jų tarpe ir lengvieji graikų pėstininkai peltastai, romėnų velitai. Teigiama, kad šiuos skydus įvedė Atėnų karvedys Ifikratas, matydamas kad iki tol naudotas clipeus yra griozdiškas ir nepatogus.

Kai kurie persų ir kiti rytų valstybių kareiviai irgi naudojo panašius skydus, pvz., achemenidų takabara. Titas Livijus teigė, kad į peltas buvo panašūs dabartinėse Ispanijoje ir Mauritanijoje naudoti apvalūs skydai cetros.

Peltų tipo skydai matyti ir skitų meno dirbiniuose. Manoma, kad graikų peltos buvo išrastos Trakijoje ar centrinėje Europoje.

Kitokios peltos

Peltomis vadino ir mažus apvalius skydus, kuriuos nešiodavo makedoniečių falangų kareiviai.