Paranos delta
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Paranos delta (isp. Delta del Paraná) – Paranos upės, tekančios per Pietų Ameriką, delta, išsidriekusi žemupyje, Argentinos teritorijoje. Užima ~14 000 km² plotą ir driekiasi per 320 km. Prasideda į pietus nuo Paranos ir Santa Fė miestų, kur Paranos upė pradeda šakotis, dar labiau pagausėja lig tol upėje buvusių salų, o šlapynių plotai išsidriekia toli nuo upės. Toliau delta plečiasi per Santa Fė, Entre Rioso ir Buenos Airių provincijų žemes – nuo upės atsišakoja San Lorenso, Viktorijos, Ibikujaus, Parana Pavono, Lečigvanaso, Paranasito, Parana Gvasu, Parana Bravo ir kitos protakos. Toliau Parana susilieja su Urugvajumi ir išsilieja į La Platą.
Deltos plotis 18–60 km. Per metus delta vidutiniškai plečiasi 50–90 m link La Platos.
Nors aplinkinėse srityse plyti gana sausringos pampos, Paranos deltai būdingas drėgnas, tropinis oras. Vasaros čia palyginti vėsios (18–22 °C), bet tvankios, o žiemos šiltos (13–18 °C). Vasarą dažnai siaučia perkūnijos, o žiemą tvyro rūkas.
Žemutinė delta, esanti Buenos Airių provincijoje, anksti apgyvendinta naujakurių iš Europos ir tapo svarbia ūkine sritimi, čia įsikūrė daug miestų (Tigrė, Kampana, Saratė, Baraderas, San Nikolas de los Arojosas ir kt.), todėl deltos gamta nunyko. Vidurinė ir aukštutinė delta gyvenama retai, ten išlikusi būdinga augalija ir gyvūnija. Deltos gamta saugoma Predeltos nacionaliniame parke. Daugelis namų deltoje įrengti ant polių (palafito), o patikimiausios susisiekimo priemonės yra motorinės valtys bei deltoplanai. Pagrindiniai miestai ir miesteliai vidurinėje ir aukštutinėje deltoje yra Vilja Paranasitas, Diamantė, Gvalegvajus, Ibikujus, Libertador Cheneral San Martinas.
-
Rūkas protakoje ties Tigre -
Šlapynės šalia Rosarijaus -
Abra Viechos protaka -
Būstas Paranos deltoje
