Oscar Niemeyer
Oscar Niemeyer | |
---|---|
Nymajeris 1968 m. | |
Gimė | 1907 m. gruodžio 15 d. Rio de Žaneiras, Brazilija |
Mirė | 2012 m. gruodžio 5 d. (104 metai) Rio de Žaneiras, Brazilija |
Tautybė | brazilas |
Veikla | brazilų architektas |
Žinomas (-a) už | Brazilijos katedra Palácio do Planalto Jungtinių tautų būstinė |
Žymūs apdovanojimai | |
1963: Lenino taikos premija | |
Vikiteka | Oscar Niemeyer |
Oskaras Nymajeris (port. Oscar Niemeyer; 1907 m. gruodžio 15 d. – 2012 m. gruodžio 5 d.) – Brazilijos architektas, vienas iš šiuolaikinės Brazilijos architektūros mokyklos įkūrėjų, gelžbetoninės architektūros pradininkas, Brazilijos komunistų partijos narys. Nymajeris suprojektavo pastatus Brazilijos sostinei Brazilijai, kuri 1987 m. buvo paskelbta Pasaulio paveldo objektu. 2013 m. jo architektūrinius brėžinius UNESCO paskelbė Pasaulio dokumentinio paveldo objektu.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nymajeris įgijo išsilavinimą nacionalinėje menų mokykloje Rio de Žaneiro universitete, o baigęs studijas dirbo vietinių firmų projektuotoju. 4-ajame dešimtmetyje jis dirbo kartu su Lúcio Costa, jiedu 1939 m. bendradarbiavo kuriant Brazilijos paviljoną Pasaulinėje parodoje Niujorke. Pirmas didesnis Nymajerio projektas buvo pastatų serija „Pampulha“, Belo Horizontės šiauriniame priemiestyje. 5-ajame dešimtmetyje Nymajeris tapo vienu produktyviausių Brazilijos architektų. Nymajeris bendradarbiavo su Le Korbiuzjė (ir kitais architektais) projektuojant Jungtinių Tautų būstinę.
1956 m. naujasis Brazilijos prezidentas Juselino Kubičekas pakvietė Nymajerį suprojektuoti naujai statomos Brazilijos centrinius pastatus. Nymajerio iki 1960 m. sukurti projektai (Nacionalinis Brazilijos kongresas, Brazilijos katedra, „Palácio da Alvorada“, „Palácio do Planalto“ ir Aukščiausiojo federalinio teismo būstinė) buvo eksperimentiniai ir sujungti bendrais dizaino elementais. Dėl šio darbo Nymajeris buvo paskirtas Brazilijos universiteto architektūros vadovu, taip pat Amerikos architektų instituto garbės nariu. Dėl savo kairiųjų pažiūrų ir narystės Brazilijos komunistų partijoje Nymajeris paliko šalį po 1964 m. karinio perversmo ir atidarė biurą Paryžiuje. Jis grįžo į Braziliją 1985 m. ir buvo apdovanotas Prickerio architektūros premija. Nymajeris tęsė darbą XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje, suprojektavo Niterói Šiuolaikinio meno muziejų (1996 m.) ir Oskaro Nymajerio muziejų (2002 m.). Per savo gyvenimą jis sukūrė apie 600 projektų.[2] Nymajeris mirė Rio de Žaneire 2012 m. gruodžio 5 d., būdamas 104 metų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Belo Horizontė (1943)
-
JT būstinė, Niujorkas (su Le Corbusier, 1949/51)
-
Edifício Copan, San Paulas (1953)
-
Kongreso būstinė, Brazilija (1960)
-
Kazino, Funšalis (1966)
-
Brazilijos katedra (1970)
-
Sporto arena, Alžyras (1972)
-
Lotynų Amerikos memorialinis pastatas, San Paulas (1987)
-
Šiuolaikinio meno muziejus, Niterojus (1991)
-
Oskaro Nymajerio muziejus, Kuritiba (2006)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Architectural Archive of Oscar Niemeyer“. UNESCO – Memory of the World. 2013 m. birželio mėn. Nuoroda tikrinta 2013-06-20.
- ↑ William J. R. Curtis in "Oscar Niemeyer: architects and critics pay tribute", in The Guardian, December 7, 2012