Oetzi
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ötzi (dar rašoma Oetzi; lietuviškai tariama Ecis) – taip vadinama 1991 metais Austrijos Alpėse, netoli sienos su Italija, rasta žmogaus mumija, datuojama 3300 metų pr. m. e. (vėlyvasis neolitas Europoje). Puikiai išsilaikęs kūnas ir su juo rasti daiktai yra reikšmingas atradimas antropologams ir priešistorės tyrinėtojams. Ecis buvo 160 cm ūgio, mirė 40-53 metų amžiaus. Greičiausiai buvo svarbus savo bendruomenės asmuo.
1991 m. rugsėjo 19 d. Otztalerio Alpių Hauslabjocho viršūnėje vokiečių alpinistai Erika ir Helmutas Zimonai rado iš ledo kyšantį ant pilvo gulintį žmogaus lavoną. Sudžiūvusį kūną dengė į pergamentą panaši oda. Ploname lede buvo įstrigusi jo koja, apvyniota šiaudais ir odos juostelėmis. Tarp jų buvo varinis kirvukas ir medžioklei skirti įrankiai. Po kelių dienų kūnas buvo iškeltas ir sraigtasparniu nuskraidintas į Insbruką.
Tyrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tyrinėjimuose dalyvaujantys mokslininkai sutiko, kad Ecis (Ötzi) – taip buvo pramintas Ledo žmogus – yra stulbinamas radinys. Naudodami anglies-14 metodą jie nustatė lavono amžių. Tyrimus vykdė įvairios laboratorijos skirtingose šalyse, kiekvienai laboratorijai buvo pateikti vis kiti pavyzdžiai. Aplink kūną rastų daiktų stilistinė klasifikacija bei testai parodė, kad vyras mirė 3300 m. pr. m. e.
Radinio vieta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūnas buvo rastas ledo sluoksnio pakraštyje, uolos plyšyje. Šioje vietoje užšalęs vanduo buvo labai gilus.
Pasak mokslininkų komandos ir teismo medicinos ekspertų, Ledo žmogus buvo pasirūpinęs tinkama apranga, padėjusia jam išgyventi atšiauriomis Otztalerio Alpių sąlygomis. Jis turėjo kailinę kepurę ir iš žolių nupintą apsiaustą, kuris greičiausiai saugojo nuo lietaus. Po apsiaustu dėvėjo rūbą, susiūtą iš kailio gabalų. Saugodamasis nuo geliančio aukštikalnių šalčio, kojas buvo apsivyniojęs kailiais. Taip pat turėjo strėnjuostę ir iš kietos odos pasiūtus batus, prikimštus žolės. Ledo žmogus su savimi nešiojosi įrangą, reikalingą laužui užkurti, iš beržo žievės padarytą dėžutę.
Lankas ir strėlės galėjo padėti ledo žmogui medžioti laukinius žvėris, tačiau manoma, kad jis nebuvo medžiotojas. Tuo laikotarpiu, kada jis mirė, žmonės daugiau vertėsi ne medžiokle, bet žemdirbyste ir gyvulių auginimu. Mokslininkų nuomone, Ledo žmogus buvo piemuo, mokėjęs medžioti laukinius žvėris, bet veikiausiai vasarą kalnų ganyklose ganydavo galvijus.