Nykštukinė skruzdėda
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cyclopes didactylus |
|---|
 Nykštukinė skruzdėda (Cyclopes didactylus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Cyclopes didactylus Linnaeus, 1758 |
| Porūšiai |
|
Nykštukinė skruzdėda (Cyclopes didactylus) – skruzdėdinių šeimai priskiriami gyvūnai. Gyvena Centrinės ir P. Amerikos atogrąžų miškuose nuo pietinės Meksikos dalies iki Bolivijos ir Brazilijos. Tai baikštūs gyvūnėliai, didesnę gyvenimo dalį praleidžiantys medžiuose ir tik retkarčiais nusileidžiantys ant žemės. Aktyvūs naktį, gyvena pavieniui arba poromis.
Puolamos skruzdėdos atsistoja ant užpakalinių kojų, tvirtai atsiremdamos į šaką ir prisilaikydamos uodega. Priekines letenas su aštriais nagais pakelia sulig snukučiu. Jei priešas nepabūgsta tokios pozos, skruzdėda puola pirma.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugumoje kalbų nykštukinės skruzdėdos pavadintos pagal jų du ilgus lenktus nagus, esančius ant antrojo ir trečiojo priekinių galūnių pirštų. Skruzdėdoms tai ne tik padeda pasiekti maistą, tvirtai įsikibti į medžių šakas, bet ir yra puikus ginklas. Didesnieji nykštukinių skruzdėdų giminaičiai tokių nagų neturi.
Kūno ilgis – 16-23 cm, uodegos – 16-30 cm. Svoris gali būti nuo 300 g iki 500 g. Kailio spalva – aukso geltonumo, ruda, pilka. Uodega ilga, tvirta, kibi.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir jų didesnieji giminaičiai, nykštukinės skruzdėdos minta daugiausia skruzdėlėmis, taip pat termitais, bitėmis, kitais vabzdžiais.
Priekinių letenų nagais skruzdėdos išardo skruzdėlių ar kitų vabzdžių lizdus ir savo ilgu lipniu liežuviu gaudo grobį. Skruzdėdų burna mažytė ir bedantė, todėl sugautus vabzdžius sutrina specialūs skrandžio raumenys, tik po to grobis pradedamas virškinti.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie skruzdėdų lytinį brendimą ir dauginimąsi žinoma palyginti nedaug. Manoma, kad patelės nėštumas trunka apie 6 mėnesius. Žiemą, gruodžio-sausio mėnesį gimsta vienas jauniklis. Šis iš pradžių minta motinos pienu, vėliau – apvirškintais vabzdžiais. Pirmus mėnesius motina nešiojasi jauniklį, tvirtai įsikibusį į jos uodegą. 9 mėnesių amžiaus jaunikliai tampa savarankiški. Lytinė branda – 1 metai.