[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Nykštukinė skruzdėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Cyclopes didactylus
Nykštukinė skruzdėda
Nykštukinė skruzdėda (Cyclopes didactylus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Nepilnadančiai
( Xenarhra)
Šeima: Skruzdėdiniai
( Myrmecophagidae)
Rūšis: Nykštukinė skruzdėda
( Cyclopes didactylus)
Binomas
Cyclopes didactylus
Linnaeus, 1758
Porūšiai
  • Cyclopes didactylus catellus
  • Cyclopes didactylus dorsalis
  • Cyclopes didactylus eva
  • Cyclopes didactylus ida
  • Cyclopes didactylus melini
  • Cyclopes didactylus mexicanus

Nykštukinė skruzdėda (Cyclopes didactylus) – skruzdėdinių šeimai priskiriami gyvūnai. Gyvena Centrinės ir P. Amerikos atogrąžų miškuose nuo pietinės Meksikos dalies iki Bolivijos ir Brazilijos. Tai baikštūs gyvūnėliai, didesnę gyvenimo dalį praleidžiantys medžiuose ir tik retkarčiais nusileidžiantys ant žemės. Aktyvūs naktį, gyvena pavieniui arba poromis.

Puolamos skruzdėdos atsistoja ant užpakalinių kojų, tvirtai atsiremdamos į šaką ir prisilaikydamos uodega. Priekines letenas su aštriais nagais pakelia sulig snukučiu. Jei priešas nepabūgsta tokios pozos, skruzdėda puola pirma.

Daugumoje kalbų nykštukinės skruzdėdos pavadintos pagal jų du ilgus lenktus nagus, esančius ant antrojo ir trečiojo priekinių galūnių pirštų. Skruzdėdoms tai ne tik padeda pasiekti maistą, tvirtai įsikibti į medžių šakas, bet ir yra puikus ginklas. Didesnieji nykštukinių skruzdėdų giminaičiai tokių nagų neturi.

Kūno ilgis – 16-23 cm, uodegos – 16-30 cm. Svoris gali būti nuo 300 g iki 500 g. Kailio spalva – aukso geltonumo, ruda, pilka. Uodega ilga, tvirta, kibi.

Kaip ir jų didesnieji giminaičiai, nykštukinės skruzdėdos minta daugiausia skruzdėlėmis, taip pat termitais, bitėmis, kitais vabzdžiais.

Priekinių letenų nagais skruzdėdos išardo skruzdėlių ar kitų vabzdžių lizdus ir savo ilgu lipniu liežuviu gaudo grobį. Skruzdėdų burna mažytė ir bedantė, todėl sugautus vabzdžius sutrina specialūs skrandžio raumenys, tik po to grobis pradedamas virškinti.

Apie skruzdėdų lytinį brendimą ir dauginimąsi žinoma palyginti nedaug. Manoma, kad patelės nėštumas trunka apie 6 mėnesius. Žiemą, gruodžio-sausio mėnesį gimsta vienas jauniklis. Šis iš pradžių minta motinos pienu, vėliau – apvirškintais vabzdžiais. Pirmus mėnesius motina nešiojasi jauniklį, tvirtai įsikibusį į jos uodegą. 9 mėnesių amžiaus jaunikliai tampa savarankiški. Lytinė branda – 1 metai.