Nivernė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Prancūzijos istorinė provincija: Nivernais | |
|---|---|
| |
| Šalis | Burgundija |
| Vėliava | 
|
| Tautos | |
| Laikotarpis | IX a. − 1789 m. |
| Valstybės | Nivernė grafystė |
| Miestai | Neveras |
| |
Nivernė (pranc. Nivernais – istorinė sritis (provincija) Prancūzijos centre. Šiuo metu sudaro vakarinę Burgundijos administracinio regiono dalį (dalinai sutampa su Njevro departamentu). Didžiausias miestas − Neveras.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo senovės regionas pasižymėjo drėgnu klimatu ir gausiais miškais, sudariusiais Istorinės Burgundijos šiaurės vakarų pakraštį. Ankstyvaisiais viduramžiais regioną valdė Burgundų karalystė, vėliau − Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei. Vakarų frankų Burgundija sparčiai skaidėsi į smulkias grafystes, kurių viena buvo Nivernė grafystė. Iki 911 m. Nivernė, kartu su kitomis smulkiomis grafystėmis, buvo įjungta į Burgundijos kunigaikštystę.
Pačioje X a. pabaigoje Nevere įsitvirtino vietinė dinastinė linija, ir Nivernės grafai palaipsniui tapo nepriklausomi nuo Burgundijos. Nuo XI a. iki XIII a. II pusės Nevero grafai dinastinių ryškių dėka valdė ir gretimas Osero ir Tonero grafystes. 1184 m. pasibaigus vietinei dinastijai, grafystę valdė Kurtenė, Donzy, Šatijonų, Burbonų, Burgundų dinastijos. 1272 m. Nivernė grafystė (be Osero ir Tonero) per dinastinius ryšius perėjo Flandrijos grafams (Dampjerų dinastijai), o 1384 m. kartu su Flandrija Nivernė vėl atiteko Burgundijos kunigaikštystei (Burgundų Valua dinastija), tačiau čia įsitvirtino atskira dinastinė atšaka.
1539 m. grafystė buvo prijungta prie Prancūzijos karalystės provincijos teisėmis, tačiau išlaikė nepriklausomą statusą kaip Nivernė kunigaikštystė. Ši provincija ribojosi su Orleane (šiaurėje), Burgundija (šiaurėje ir rytuose), Burbone (pietuose) ir Beri (vakaruose).
1565−1659 m. Kunigaikštystę valdė iš Mantujos kunigaikštystės kilusi Gonzagų dinastija, o paskutinis jų kunigaikštis pardavė kunigaikštystę kardinolui Mazariniui. Šiam mirus, kunigaikštystę valdyti liko jo sūnėnas Filipas Mančinis, įtvirtindamas čia Mančinių šeimos valdžią. Kunigaikštystė ir provincija panaikinta Prancūzijos revoliucijos metu, 1789 m.
| |||||||||||||
