Myriaus mūšis
| Myriaus mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Targovicos konfederacija - 1792 m. ATR–Rusijos karas | |||||||
 1792 m. ATR–Rusijos karo žemėlapis | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika
|
 Rusijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Juozapas Judickis
|
Borisas Melinas
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 8000 | Skirtingų šaltinių duomenimis 5500-9600 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Rusų duomenimis: 400 žuvusių, 150 belaisvių, 2 pabūklai ATR duomenimis: 120 žuvusių ir 1 patranka |
Rusų duomenimis: 6 žuvę, 21 sužeistas[1] ATR duomenis: apie 250 žuvusių | ||||||
Myriaus mūšis – vienas pirmųjų nuo Targovicos konfederacijos prasidėjusio 1792 m. ATR–Rusijos karo mūšių, vykęs 1792 m. birželio 11 d. Myriuje (dab. Baltarusija).
Nepaisant skaitlingesnės LDK kariuomenės (8000 prieš 5500), lietuviai buvo sumušti.[2] (kitų šaltinių duomenimis rusų pajėgos siekė iki 9600 karių). Rusijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo leitenanto (generolo poručiko)[3] Boriso Melino (rus. Борис Петрович Меллин), nugalėjo Juzefo Judickio vedamas lietuvių pajėgas. Mūšio baigtis galėjo būti kitokia, jei 900 kareivių, kuriems vadovavo Stanislovas Kostka Potockis ir Tomas Vavžeckis būtų mesti sustiprinti gynybai. Tačiau vietoj to Judickis sušaukė dviejų valandų trukmės pasitarimą. Per šį laiką rusų pajėgos sugebėjo persigrupuoti ir pasiruošti galutiniam kontrpuolimui.
Judickio surengto pasitarimo metu Lietuvos pajėgos buvo paliktos atvirame lauke, apšaudomos rusų artilerijos. Pėstininkų daliniuose, suformuotose daugiausiai iš rekrūtų, prasidėjo panika. 2-oji (Kauno) kavalerijos brigada ir dalis 3-iosios (Pinsko) brigados karių pradėjo trauktis link Myriaus. Netrukus jais pasekė Juozapo Bieliako vadovaujamas 4-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas. Apie 19:30 lietuvių užnugaryje pasirodė Beningseno ir Bukshodeno vadovaujamos rusų kavalerijos kolonos. 20:00 Judickis įsakė likusiems daliniams trauktis.
Atsitraukimo metu Jokūbo Jasinskio vadovaujamų dalinių dėka pavyko atremti rusų kavalerijos ataką ir saugiai atsitraukti į Nesvyžių. Myriaus pilies garnizonas prisijungė prie atsitraukiančiųjų.
Tą pačią dieną rusai užėmė neginama likusią Myriaus pilį. J. Judickis paliko kariuomenę ir gėdingai pabėgo į Gardiną. Netrukus, birželio 17 d. (oficialiai - birželio 24 d.), jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vietoje J. Judickio Lietuvos kariuomenės vadu buvo paskirtas anksčiau 2-ąjai divizijai vadovavęs Mykolas Zabiela.[2]
Mūšyje dalyvavusios pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ATR pajėgos:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirma eilė - iš kairės į dešinę:
- 2-oji tautinė kavalerijos brigada (petihorų), vadas - Tvardowskis (apie 1125 kariai) - pėstininkai iš abiejų pusių
- dalis 5-ojo LDK pėstininkų (Grabovskio) pulko (apie 500 kareivių)
- 1-asis LDK didžiojo etmono buožės pulkas (apie 505 kariai)
Antroji eilė, iš kairės į dešinę:
- pusė 1-osios LDK tautinės kavalerijos brigados (husarų), vadovaujama M. Sulistrovskio (brigados pajėgumas: apie 1 325 kariai)
- 4-asis LDK priešakinės sargybos pulkas, vadovaujamas J. Bielako (611 karių)
- pusė LDK didžiojo etmono buožės pulko (467 kariai)
- 1/4 Judickio pulko (500 karių)
- 6-asis LDK priešakinės sargybos pulkas (Niesiolovskio) (515 karių)
- 8-asis LDK pėstininkų (Radvilų šeimos) pulkas (619 karių)
- Radvilų pulkas (676 kariai)
- M. Kirkoro vadovaujamas priešakinės sargybos kavalerijos pulkas (786 kariai)
- antroji pusė 1-oji LDK tautinės kavalerijos brigados dalis (husarai)
- 10 trijų svarų patrankų
Rusijos pajėgos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyriausiasis vadas: generolas leitenantas Mellinas,
Kavalerija, vadovaujama: generolo majoro Bergmano
- Grekovo kazokai (apie 400 kavaleristų)
Pėstininkai
- 1/2 bataliono. iš 2-ojo Muroo muškietininkų pulko (apie 480 karių)
- 1-asis batalionas, Muromo muškietininkai (960)
- 2 batalionas. Kozlovskio muškietininkų pulkas (960 x 2)
Benningseno kolona:
- 6-ojo Iziumo pulko lengvoji kavalerija (880)
- 1/2 Muromskio muškietininkų pulko 2-ojo bataliono (480)
Bukshodeno kolona:
- 10 Smolensko dragūnų kuopų (1500)
- Estijos pulko 2-asis batalionas (600 karių)
13 šešių ir dvylikos svarų patrankų
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Хронологический указатель военных действий русской армии и флота. Том I-ый.
- ↑ 2,0 2,1 Jerzy Łojek (1986). Geneza i obalenie Konstytucji 3 maja. Wydawn. Lubelskie. p. 306. ISBN 978-83-222-0313-2. Nuoroda tikrinta 17 December 2011.
- ↑ Меллин граф Борис Петрович, biografija.ru
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Derdej Piotr, Zieleńce Mir Dubienka 1792, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 2000, ISBN 83-11-09108-0.
- Mała Encyklopedia Wojskowa, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1967, Wydanie I, Tom 2.
- Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, t. 2, Kampanija litewska, Wielkopolska Księgarnia Nakładowa Karola Rzepeckiego, Poznań 1922.
- Wolański Adam, Wojna polsko-rosyjska 1792 r, Wydawnictwo Volumen, Warszawa 1996, ISBN 83-85218-48-3.