[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Mitraizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tauroktonijos scena (~150 m. e. m.)

Mitraizmas arba Mitros misterijossinkretinė religija, paplitusi Romos imperijoje II-IV m. e. a.; turėjo įvairių religijų (pvz., mazdaizmo, gnosticizmo, senovės graikų ir romėnų) bruožų.[1]

Pirmasis Mitros kultą I m. e. a. paminėjo romėnų poetas Stacijus; tuo tarpu seniausios Mitros šventyklos datuojamos apytikriai II m. e. a. Kaip teigiama, didžiuma šios dievybės šventyklų ar kulto vietų buvo slaptos, pvz., įruoštos olose ar požemiuose.[1] Tvirtinama, kad Romos imperijai priklausiusiuose kraštuose (pradedant Sirija ir baigiant Britanija) aptikta daugiau nei 200 Mitros šventyklų; didžiuma jų aptikta Italijoje, taip pat ties Reino bei Dunojaus upėmis.[2]

Pačių mitraistų tekstų iki šių dienų nėra išlikę, todėl kuo jie tikėjo nėra iki galo aišku. Žinių apie mitraizmą suteikia įvairūs archeologiniai radiniai, įrašai ant statulų, šventyklų reljefų. Paprastai laikomasi nuomonės, kad mitraistai tikėję, jog žmogus privaląs kovoti su blogiu. Blogiu laikytas ir žmogaus kūnas, todėl šios religijos išpažinėjai praktikavo asketizmą, vidinę discipliną. Taip pat skelbę visų žmonių socialinę lygybę, pomirtinio gyvenimo egzistavimą.[1][3]

II–IV a. mitraizmas buvo oficialiai pripažįstamas Romos imperijoje, jį globojo imperatoriai Komodas, Septimijus Severas, Karakala, Dioklecianas. Ši religija buvo populiari tarp žemesnių visuomenės sluoksnių, pirklių, valdininkų, Romos kareivių. Kultas buvo ezoterinio pobūdžio, mitraistai (tik vyrai) pagal pašvęstumo laipsnį buvo skirstomi į septynias grupes. Manyta, kad misterijose didžiausią reikšmę turėjo kruvina jaučio auka, ritualinis apsivalymas jo krauju, kultinės puotos,[3] tačiau nurodoma, jog XXI a. pr. nemaža dalis tyrinėtojų tokiai interpretacijai nebepritaria.[1]

Aptikta daugiau nei 650 akmens reljefų, vaizduojančių, kaip Mitra paaukoja jautį (tauroktonijos scena). Teigiama, kad šie reljefai užėmė svarbią vietą iš esmės kiekvienoje šios dievybės šventykloje; visi šie reljefai labai panašūs vienas į kitą.[2]

Romos imperijoje įsigalint krikščionybei, mitraizmas nunyko.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Mitraizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. 2,0 2,1 Pierre A. Thomé (2015-07-10). „Mithraism“. Ancient History Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-02-16.
  3. 3,0 3,1 MitraizmasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių