Malajalių raštas
| Malajalių raštas | |
|---|---|
| |
| Tipas | abugida |
| Naudojamas kalbose | malajalių, sanskritas, konkanių, ravulų, panijų, beta kurumbų |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | ~IX a. - dabar |
| ISO 15924 | mlym |
| Kilmė | brahmi raštas tamilų brahmi grantha + vatelutu malajalių |
| Dukterinės sistemos | tigalari, sinhalų, tamilų |
Malajalių raštas – brahminių raštų šeimai priklausantis raštas, naudojamas užrašyti daugiausia malajalių kalbai (pietų Indija). Taip pat šiuo raštu Keraloje užrašomas sanskritas, konkanių kalba, kalnų tautelių kalbos (ravulų, panijų, beta kurumbų).
Malajalių raštas atsirado iš Pietų Indijoje nuo VI a. naudoto vatelutu (vatežutu) rašto. Jis VII–VIII a. (Palavų laikais) plačiai paplito. Tamilnade jį pakeitė ankstyvieji tamilų rašmenys, o Keraloje vatelutu naudotas iki XIV–XVIII a. Nuo VIII–IX a. Keraloje ėmė plisti granthos raštas, naudotas užrašyti sanskrito tekstams (vatelutu rašyta daugiausia tamilų kalba) ir vadintas Arya-eluttu („arijų raštas“). Palaipsniui abi rašto sistemos ėmė maišytis ir naudotos užrašyti hibridinei manipravalam kalbai. XVII a. Arya-eluttu raštą, patobulintą keliais ženklais iš vatelutu, išpopuliarino malajalių poetas Tundžatu Ežutačanas. XIX a. vokiečių misionierius Hermanas Gundertas įvedė dar kelis ženklus, nurodančius balsio ilgį. 1971 m. Keralos vyriausybės nurodymu malajalių raštas buvo standartizuotas, supaprastintos kai kurios ligatūros.
Raštas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Malajalių raštas naudoja tą patį sudarymo principą, kaip ir kiti brahminiai raštai: grafemos pagrindas yra priebalsė, balsės žymimos diakritikais (išskyrus einančias pradžioje bei hiatus), priebalsių samplaikoms sudaromos ligatūros arba panaudojama virama.
Priebalsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| ക | ഖ | ഗ | ഘ | ങ | ച | ഛ | ജ | ഝ | ഞ | ട | ഠ | ഡ | ഢ | ണ |
| ka | kha | ga | gha | ṅa | ca | cha | ja | jha | ña | ṭa | ṭha | ḍa | ḍha | ṇa |
| ത | ഥ | ദ | ധ | ന | പ | ഫ | ബ | ഭ | മ | യ | ര | ല | വ | ശ | ഷ | സ | ഹ | ള | ഴ | റ |
| ta | tha | da | dha | na | pa | pha | ba | bha | ma | ya | ra | la | va | śa | ṣa | sa | ha | ḷa | ḻa | ṟa, ṯa |
Malajalių rašte naudojami atskiri rašmenys chillu, skirti atvaizduoti gryną priebalsį (t. y., be balsio a) nenaudojant viramos. Pvz., žodis avan അവൻ („jis“) sudarytas iš a അ + va വ + chillu-n ൻ. Virama šiuo atveju nenaudojama, nes susiklostė tokia rašybos tradicija, kad žodžio gale virama ėmė reikšti ne panaikintą balsį, o malajalių kalboje žodžio gale dažnai tariamą garsą ŭ (tariamas [ə] arba [ɨ]). Su virama užrašytas šis žodis taptų അവന് avanŭ ir reikštų „jam“.
Balsiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir kituose brahminiuose raštuose, malajalių priebalsio ženklas su savimi turi priskirtą a garsą. Norint jį pakeisti kitu balsiu, pridedamas specialus diakritinis ženklas.
Lentelėje pateiktas nepriklausomos balsio grafemos (paprastai sutinkama tik žodžio priekyje), jos diakritiko ženklai bei sąjungos pavyzdys su priebalsiu pa.
| അ | ആ | ഇ | ഈ | ഉ | ഊ | ഋ | ൠ | ഌ | ൡ | എ | ഏ | ഐ | ഒ | ഓ | ഔ |
| a | ā | i | ī | u | ū | r̥ | r̥̄ | l̥ | l̥̄ | e | ē | ai | o | ō | au |
| പ | പാ | പി | പീ | പു | പൂ | പൃ | പൄ | പൢ | പൣ | പെ | പേ | പൈ | പൊ | പോ | പൗ |
| pa | pā | pi | pī | pu | pū | pr̥ | pr̥̄ | pl̥ | pl̥̄ | pe | pē | pai | po | pō | dau |
Pusbalsiai:
Skaitmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| ൦ | ൧ | ൨ | ൩ | ൪ | ൫ | ൬ | ൭ | ൮ | ൯ | ൰ | ൱ | ൲ |
| 0 | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 100 | 1000 |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Malajalių šriftai Archyvuota kopija 2020-01-23 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||