Lengvatinio apmokestinimo zona

Lengvatinio apmokestinimo zona (mokesčių rojus; angl. tax haven) – valstybė ar teritorija, kurioje nerezidentų įmonėms ir užsienio fiziniams asmenims taiko palyginus mažus pelno bei gyventojų pajamų mokesčius arba išvis jų netaiko. Neatskleidžiama ir informacija apie šioje jurisdikcijoje įsteigtų įmonių savininkus ar įmonių finansines operacijas. Jose įregistruotoms lengvatinio apmokestinimo bendrovėms taip pat netaikomi muito mokesčiai, sudaromos kitos lengvatinės sąlygos ir mokestinės išlygos. Pirmosios lengvatinio apmokestinimo zonos atsirado XX a. viduryje (Šveicarija, Lichtenšteinas), keliais dešimtmečiais vėliau jų ėmė daugėti nedidelėse valstybėse, buvusiose ar esamose kolonijinėse valdose ir kitose savivaldos mokesčių srityje plačias teises turinčiose teritorijose.^[1]^[2]^[3]

Didžiausi mokesčių rojai pagal reikšmingiausius kiekybinius tyrimus:
Sąrašas	Hines 2010^[4]	ITEP 2017^[5]	Zucman 2018^[6]
Kiekybė	Užsienio investicijos	Uždirbtas pelnas	Mokesčių planavimas
1	Liuksemburgas	Nyderlandai	Airija
2	Kaimanų salos	Airija	Kaimanų salos
3	Airija	Bermudai	Singapūras
4	Šveicarija	Liuksemburgas	Šveicarija
5	Bermudai	Kaimanų salos	Nyderlandai
6	Honkongas	Šveicarija	Liuksemburgas
7	Džersis	Singapūras	Puerto Rikas
8	Nyderlandai	Bahamai	Honkongas
9	Singapūras	Honkongas	Bermudai
10	Britų Mergelių salos	Britų Mergelių salos	Britų Mergelių salos

Išnašos

↑ Lengvatinio apmokestinimo zona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
↑ Vainienė, Rūta. „Mokesčių rojus“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2020-10-28.
↑ Ofšorinis verslas. (Vilnius: Kredito brokeris, 2001 m.) – 464 p. – ISBN 9986-9362-3-3
↑ James R. Hines Jr. (2010). „Treasure Islands“. Journal of Economic Perspectives. 4 (24): 103–125. „Table 1: 52 Tax Havens“
↑ Richard Phillips; Matt Gardner; Alexandria Robins; Michelle Surka (2017). „Offshore Shell Games 2017“ (PDF). Institute on Taxation and Economic Policy. „Amount of Tax Haven Connections (Figure 1, Page 11), Amount of Tax Haven Profits (Figure 4, Page 16)“
↑ Gabriel Zucman; Thomas Torslov; Ludvig Wier (2018 m. birželio mėn.). „The Missing Profits of Nations“. National Bureau of Economic Research, Working Papers. p. 31. Suarchyvuota iš originalo 2 balandžio 2019. Nuoroda tikrinta 17 rugpjūčio 2018. „Appendix Table 2: Tax Havens“

[1] Lengvatinio apmokestinimo zona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[2] Vainienė, Rūta. „Mokesčių rojus“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2020-10-28.

[OV-3] Ofšorinis verslas. (Vilnius: Kredito brokeris, 2001 m.) – 464 p. – ISBN 9986-9362-3-3

[h1-4] James R. Hines Jr. (2010). „Treasure Islands“. Journal of Economic Perspectives. 4 (24): 103–125. „Table 1: 52 Tax Havens“

[ITEP-5] Richard Phillips; Matt Gardner; Alexandria Robins; Michelle Surka (2017). „Offshore Shell Games 2017“ (PDF). Institute on Taxation and Economic Policy. „Amount of Tax Haven Connections (Figure 1, Page 11), Amount of Tax Haven Profits (Figure 4, Page 16)“

[gbz-6] Gabriel Zucman; Thomas Torslov; Ludvig Wier (2018 m. birželio mėn.). „The Missing Profits of Nations“. National Bureau of Economic Research, Working Papers. p. 31. Suarchyvuota iš originalo 2 balandžio 2019. Nuoroda tikrinta 17 rugpjūčio 2018. „Appendix Table 2: Tax Havens“

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]