Kumai
Kumai (it. Cuma, gr. Κύμη ar Κύμαι) – senovės graikų gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo Neapolio, Kampanijoje (Italijos regionas). Kumai buvo pirmoji graikų kolonija žemyninėje Italijos dalyje (Didžioji Graikija) ir ją labiausiai išgarsino Kumų sibilė.
Miestą VIII a. pr. m. e.[1] įkūrė graikų kolonistai iš Kumos ir Chalkio miestų Eubojoje, vadovaujami oecist (kolonizatoriaus) Hipoklio.
Graikai išstūmė vietinius gyventojus. Jie išsaugoti pasakojimuose kaip urvuose gyvenantys kimerai, tarp kurių jau buvo paplitusi pranašavimo tradicija[2]. Kumų vardas kilo nuo graikiško žodžio kýmā, reiškiančio bangą. Taip pat iš čia paplito Kumų alfabetas Italijos pusiasalyje, o iš jo romėnai sukūrė lotynišką raidyną, kuris šiuo metu dominuoja pasaulyje.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Euzebijus iš Cezarėjos manė, jog graikai įkūrė Kumus 1050 m. pr. m. e.
- ↑ Strabo, v.5, noted in Elizabeth Hazelton Haight, "Cumae in Legend and History" The Classical Journal 13.8 (May 1918:565-578) p. 567.