Krupai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Krupai (vok. Krupp) – vokiečių verslininkų bei pramonininkų dinastija XIX – XX a., Krupp koncerno – kurį laiką didžiausios bendrovės Europoje valdytojai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dinastijos ištakos siekia 1587 m., kuomet prekybininkas Arndtas Kruppas atvyko į Eseną ir prisijungė prie miesto pirklių gildijos. Dabartinės Krupp įmonės pradininkas Friedrich Krupp, 1807 m. būdamas 19-os pradėjo komercinę veiklą, o 1810 m. įsteigė vieną pažangiausių Vokietijos plieno liejyklų. Friedricho Kruppo įsteigta ir vėliau jo sūnaus Alfredo plėtota bendrovės veikla keitė regiono ir Eseno miesto veidą – vyko industrializacija, trukusi iki pat II. pasaulinio karo pradžios.
Krupai buvo artimai susiję su Vokietijos vyriausybėmis (išimtis – Veimaro Respublika), bendravo su jų vadovais – Kaizeriu Vilhelmu I. iki pat K. Adenaurio. Dinastijos gamyklų gaminti ginklai tiekti karams Europoje 1866–1945.
Dinastijos pradžia
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Friedrich Krupp (1787–1826), dinastijos pradininkas
- Alfred Krupp (1812–1887), vad. „Kanonenkönig“
- Friedrich Alfred Krupp (1854–1902), žmona – Margarethe Krupp mergaut. pav. Freiin von Ende (1854–1931)
- Bertha Krupp (1886–1957), sutuoktinis – Gustav Krupp von Bohlen und Halbach (1870–1950)
- Alfried Krupp von Bohlen und Halbach (1907–1967), „paskutinis Krupp“
- Arndt von Bohlen und Halbach (1938–1986) (atsisakė paveldėjimo teisės Stiftung naudai 1966)
Šeimos nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hermann Krupp (1814–1879), Berndorfer Metallwarenfabrik Berndorf Žemutinėje Austrijoje steigėjas
- Arthur Krupp (1856–1938), verslininkas, miesto Berndorf veido „projektuotojas“
Kiti artimi šeimos asmenys – Berthold Beitz, Alfried Krupp patikėtinis, iki 2005 Alfried Krupp von Bohlen und Halbach-Stiftung kuratorijos pirmininkas.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lothar Gall: Krupp im 20. Jahrhundert. 2002, Siedler Verlag. ISBN 3-88680-742-8 (Aktueller Forschungsstand)
- Lothar Gall: Krupp. 2000, Siedler Verlag. ISBN 3-88680-583-2 (Aktueller Forschungsstand)
- Diana M. Friz: Die Stahlgiganten. 1990, Ullstein TB-Verlag. ISBN 3-548-34691-X (Doppelbiographie von Alfried Krupp und Berthold Beitz)
- William Manchester: Krupp. 1968, Kindler Verlag. ISBN B0000BSHGF (Oft zitiert, trotz zahlreicher inhaltlicher Fehler)
- Frank Stenglein: Krupp – Höhen und Tiefen eines Industrieunternehmens. 1998, München / Düsseldorf. ISBN 3-430-18762-1 (Sehr kruppfreundlich)
- Peter Märthesheimer, Krupp oder Die Erfindung des bürgerlichen Zeitalters, 2002, WDR Hörspiel (zwar fiktiv, dennoch empfehlenswert)
- Rother, Thomas: Die Krupps – durch fünf Generationen Stahl. 2003, Bastei Lübbe. ISBN 3-404-61516-6
- Dietmar Lautschan: Arthur, der österreichische Krupp, ISBN 3-902447-12-5