Kristupas Radvila Perkūnas

Kristupas Radvila Perkūnas

Radvilos

Trimitai

Gimė	1547 m. vasario 9 d. Vilnius
Mirė	1603 m. lapkričio 20 d. (56 metai) Lososna Gardinas
Tėvas	Mikalojus Radvila Rudasis
Motina	Kotryna Ivinskaitė iš Tomičių
Sutuoktinis (-ė)	Kotryna Sobek Kotryna Ostrogiškė Kotryna Tečinskaitė Elžbieta Pelagėja Ostrogiškė
Vaikai	Su Kotryna Ostrogiške: Jonušas Radvila I Su Kotryna Tečinskaite: Halaška Radvilaitė Kristupas Radvila Jaunasis

Vikiteka	Kristupas Radvila Perkūnas

Kristupas Radvila Perkūnas (lenk. Krzysztof Radziwiłł Piorun, 1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Kristupo Radvilos Perkūno žmona Kotryna Ostrogiškė

Kristupo Radvilo Perkūo trečioji žmona Kotryna Tenčinskaitė

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Biržų Radvilų giminės,^[1] Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Kotrynos Ivinskaitės iš Tomičių sūnus. Brolis Mikalojus Radvila.

Valstybės tarnyba

1564 m. septyniolikmetis su tėvu dalyvavo Lietuvos – Rusijos kare, išgarsėjo kaip sumanus kariūnas, buvo pramintas Perkūnu. Nuo 1566 m. LDK didysis raikytojas, nuo 1569 m. Lietuvos pataurininkis, 1572–1579 m. Lietuvos lauko etmonas, 1579–1584 m. Lietuvos pakancleris ir Trakų kaštelionas, nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. Lietuvos didysis etmonas. Be to, Kuoknesės, Soleco, Žiežmarių, Uržendovo, Borisovo, Novomysko seniūnas.

Kariuomenės vadas

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

1577 m. Ivanas Rūstusis užpuolė ir nusiaubė Infliantų žemes, tuo pradėdamas penkerius metus trukusį karą. Etmonas Radvila pasižymėjo kautynėse prie Velikyje Luki miestelio, vadovavo jo apgulčiai.

Titulinis poemos *Hodoeporicon Moschicum illustrissimi principis ac domini ...* (*Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą*) puslapis, poema išleista 1582 Vilniuje.

Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000 raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudamas su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).

1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir išvadavo Vendeno pilį.

Biržų valdytojas

Medalis „Biržų miesto magdeburgo teisės. 1589-2009". Autorė: dailininkė Lina Kalinauskaitė

Kristupas Radvila Perkūnas karstas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje

Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, pastatydino Biržų pilį. Dar 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje, kuris buvo panaudotas tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Biržų bastioninės itališko tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. 1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės.

Reformacijos platintojas

Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.

Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko apie 6 000 karių, o Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo išvengta brolžudiško karo. Jonušas ir Sofija buvo sutuokti.

Palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje.

Šaltiniai

↑ Kristupas Radvila Perkūnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 305 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba

Politinis postas
Prieš tai: Ostapas Valavičius	Lietuvos pakancleris 1579–1585	Po to: Leonas Sapiega
Prieš tai: Ostapas Valavičius	Trakų kaštelionas 1579–1584	Po to: Jonas Hlebavičius
Prieš tai: Mikalojus Radvila Rudasis	Vilniaus vaivada 1584–1603	Po to: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Prieš tai: nebuvo paskirtas	Lietuvos didysis etmonas 1589–1603	Po to: nebuvo paskirtas

Pareigybės

[1] Kristupas Radvila Perkūnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 305 psl.

[1]