Konformistas
| Konformistas | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Il conformista |
| Kilmės šalis |  Italija Prancūzija Vokietija |
| Režisierius | Bernardo Bertolucci |
| Scenaristas (-ai) | Bernardo Bertolucci |
| Vaidina | Jean-Louis Trintignant Stefania Sandrelli Dominique Sanda |
| Metai | 1970 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 111 min. |
| Kalba | italų ir prancūzų |
| IMDb įrašas | |
Konformistas (it. Il conformista) – 1970 m. režisieriaus Bernardo Bertolucci sukurta politinė drama pagal to paties pavadinimo Alberto Moravia kūrinį.
Filmas interneto svetainėje Rotten Tomatoes vertinamas 100% teigiamų atsiliepimų ir laikomas itin novatorišku bei turėjusiu didelę įtaką kitiems režisieriams.
Pagrindiniai aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Jean-Louis Trintignant – Marcelo Kleriči
- Stefania Sandrelli – Džulija
- Gastone Moschin – Manganelo
- Enzo Tarascio – profesorius Kvadris
- Dominique Sanda – Ana Kvadri
- Fosco Giachetti – pulkininkas
- Jose Quaglio – Italas
Turinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
1938-ieji metai, Roma. Pagrindinio herojaus, 33-ejų Marčelo Kleričio gyvenimas pradeda tvarkytis: jis gauna tarnybą fašistų organizacijoje ir ketina vesti Džuliją – merginą iš viduriniosios klasės. Visa tai turėtų padėti jam pamiršti komplikuotą praeitį: nuo morfijaus priklausomą motiną, į psichiatrinę ligoninę uždarytą tėvą ir būnant 12-os patirtą seksualinį vairuotojo priekabiavimą, kuris jis, kaip pats mano, vėliau nušovė.
Medaus mėnesio Marčelo su žmona vyksta į Paryžių, kur jis taip pat turi ir fašistų pavedimą – sekti profesorių Kvadrį, emigravusį iš šalies ir kažkada jam dėsčiusį universitete. Jie susitinka, pradeda bendrauti ir netrukus Marčelo gauna užduotį išvilioti profesorių iš miesto ir nužudyti, o kad viskas pavyktų, kontroliuoti turi kitas žudikas, Manganelo. Užduotis Marčelo pasirodo esanti pernelyg sudėtinga, nes jis pradeda jausti simpatiją Kvadrio žmonai Anai, dėl ko sulaukia Manganelo kaltinimų bailumu.
Vieną rytą Kvadris su žmona skubiai išvyksta, ir Manganelo su Marčelo leidžiasi juos vytis. Atokiame miške jie mato, kaip profesoriui užkerta kelią kita mašina, o iš už medžių pasirodę vyrai nuduria profesorių ir nušauna Aną. Marčelo sukrėstas stebi visą sceną, o Manganelo jam priekaištauja dėl pasyvumo.
Praeina 5 metai, žlunga Musolinio režimas. Marčelo su Džulija augina dukterį, tačiau gyvena varganai. Gatvėje prasidėjus neramumams, Marčelo eina pažiūrėti „diktatūros žlugimo“ ir prie Koliziejaus sutinka tą patį vairuotoją, kuris vaikystėje jį tvirkino. Marčelo viešai apkaltina jį homoseksualizmu ir profesoriaus Kvadrio nužudymu ir šis išsigandęs pabėga, tuo tarpu Marčelo įsimaišo minioje.
Pagrindiniai apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oskaras (nominacija) – geriausias scenarijus pagal kitą kūrinį (B. Bertolucci)
- Auksinis gaublys (nominacija) – geriausias užsienio filmas
- David di Donatello – geriausias filmas
- Globo d'oro – geriausias režisierius (B. Bertolucci)
- Berlyno kino festivalis – specialus žurnalistų apdovanojimas; Auksinio lokio nominacija